KUSH E URREN PLISIN NUK DUHET T“I VESHI AS TIRQIT

    Share
    avatar
    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte

    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    default KUSH E URREN PLISIN NUK DUHET T“I VESHI AS TIRQIT

    Mesazh nga shaban cakolli prej 2/12/2008, 22:34


    Koment
    KUSH E URREN PLISIN – NUK DUHET T’ I VESHĖ TIRQIT !
    Veshjet tona kombėtare janė shumė tė begatshme, me shumė kolorite dhe ornamentikė autoktone, me tė cilat kombi ynė identifikohet nė opinionin ndėrkombėtar. Ato janė aq karakteristike dhe aq joshėse pėr studiuesit e folklorit dhe etnografisė, sa tė gjithė mahniten nė rastet kur i shohin ato, nėpėr skenat e ndryshme: koncerte, festivale, programe televizive dhe simpoziume tė ndryshme ndėrkombėtare qė kanė tė bėjnė me folklorin dhe traditat e popujve tė botės.
    Pa dyshim, se pjesa mė e ndjeshme dhe mė karakteristike e kostumografisė sonė kombėtare, ėshtė plisi, apo qeleshja e bardhė, simbol ky qė nuk e ka asnjė popull tjetėr nė botė. Plisi, apo qeleshja e bardhė shqiptare ėshtė shumė i lashtė , i pėrpunuar prej leshit tė deleve , i cili simbolizon paqen , kthjelltėsinė dhe pastėrtinė shpirtėrore tė kombit shqiptar.
    Ashtu siē ndryshojnė dialektet e tė folmes, traditat, zakonet dhe forma e veshjeve kombėtare prej njė krahine nė njė krahinė, ashtu ndryshon edhe forma e plisit, apo qeleshes sė bardhė. Nė Kosovė bahen dy lloje tė plisave tė bardhė, qė kanė formėn e kupės dhe njėri lloj ėshtė pa kurriz, e tjetri ndahet pėr mes njė kurrizi.
    Edhe nė krahinat e Shqipėrisė, na paraqiten dy lloje tė plisave, apo qelesheve tė bardha. Nė veri bahet plisi me kupė tė rrafshėt , i cili pak a shumė pėr kah forma i ngjet fesave tė kuq e tė zi, tė cilėt i mbanin dikur osmanlinjtė , ndėrsa nė jug bahen plisat (qeleshet) e bardha me kupa tė mprehura dhe nė maje tė kupės kanė njė bisht tė vogėl.
    Pėrveē plisit qė ndryshon formėn prej krahine nė krahinė, kėtė ndryshim e hasim edhe tek forma e tirqve dhe pjesėve tjera tė veshjeve kombėtare shqiptare. Bie fjala, nė Kosovė bahen dy lloje tirqish: tė zi dhe tė bardhė. Tirqit e zi, tradicionalisht janė bajt pėr punėt e pėrditshme nė bujqėsi e blegtori, kurse tirqit e bardhė janė pėrdorė ekskluzivisht pėr solemnitete, dasma, ahengje dhe mysafirllėqe. Por mė tepėr, tirqit e zi janė bajt nė krahinat e Kosovės lindore:Llap, Gollak e Karadak.
    Nė disa krahina tė Shqipėrisė jugore, tradicionalisht janė bajt fustanellat, tė cilat nė Kosovė, kurrė nuk kanė qenė pjesė e veshjes kombėtare.
    Pėr derisa veshjet tona tradicionale kombėtare janė ruajtur nėpėr shekuj tė robėrive tė ndryshme, me njė dashuri dhe autoktoni tė palėkundur, sot nė pėrpjekjet e demokratizimit tė vendit dhe popullit shqiptar, nuk mund tė krenohemi se po ruhen dhe kultivohen kėto vlera me njė pėrkushtim, seriozitet dhe autoktoni tė trashėguar!
    Nė skenat tona koncertale, nė festivale dhe nė skenografitė e televizioneve tona publike, ėshtė krijuar njė kakofoni e pėrdorimit dhe veshjeve tona kombėtare, me ēka ia humbin vlerat e autoktonisė sė tyre.
    Ēoroditje tė mėdha po i bėhen kostumografisė sonė kombėtare qė nga qepja e tyre e deri tek pėrdorimi dhe mėnyra e veshjes sė tyre. Tanimė , nuk mund tė thuhet se janė duke u ruajtur vlerat autoktone tė kėtyre veshjeve , nė bazė tė krahinave ,qoftė pėr nga pėrdorimi i lėndės sė parė pėr pėrpunimin e tyre, qoftė pėr qepjen, qoftė pėr veshjen e tyre. Kostumografia jonė kombėtare sot, mė tepėr ėshtė njė imitim i origjinalit pėrmes pėlhurave dhe stofave tė lehta e tė pambukta , tė cilat synim kryesor e kanė tregun dhe biznesin, e jo vlerat e autoktonisė.
    Njėra nga ēoroditjet mė tė shprehura tė pėrdorimit tė veshjeve tona kombėtare, pa dyshim ėshtė pėrdorimi i fustanellave tė burrave tė jugut, tė cilat jo rrallė herė na bie t’i shohim tė veshura nga anėtarėt e grupeve dhe ansambleve burimore nga Kosova?!
    Njė gjė dihet mirėfilli , se kurrė nė historinė e kostumografisė kombėtare, burrat e Kosovės nuk i kanė bartur fustanellat e jugut, sikur qė as burrat e jugut nuk i kanė bartur tirqit e bardhė e tė zi, qė pėrdoren nė Drenicė, Dukagjin, Rugovė, Llap, Gollak e Karadak!
    Ēoroditjet, injorimet dhe nėnēmimet mė tė mėdha nė pėrdorimin e kostumografisė kombėtare nėpėr skenat publike, koncerte, festivale, programe televizive, spote kėngėtarėsh, pa dyshim kohėve tė fundit janė duke iu bėrė plisit tė bardhė kombėtar, apo qeleshes!
    Ėshtė e ēuditshme se si veprohet kėshtu nga ana e disa kėngėtarėve, rapsodėve, valltarėve, tė cilėt i pėrdorin veshjet kombėtare sa pėr sy e faqe me njė kamuflim tė pa parė para shikuesve e dėgjuesve, por tė rrallė janė ata tė cilėt do tė dalin nė skenė me plis tė bardhė mbi kokė!
    Kjo dukuri e shėmtuar nėpėr skenat tona muzikore, tė iriton dhe tė nervozon, nga se para sysh na dalin disa pseudo – artist qė e ēorodisin veshjen tradicionale kombėtare, duke mos e pėrfillur atė nė origjinal, duke mos ditur se si vishen ato dhe mbi tė gjitha, duke e urryer bartjen e plisit tė bardhė mbi kokė?!
    Artistėt e tillė, qė pėrbuzin dhe urrejnė kostumografinė kombėtare, para auditorit tė gjerė , dalin aq artificial dhe aq qesharak, pėr tė mos thėnė edhe banal, nga se t’ i veshėsh tirqit , shokėn, kėmishėn , opingat e tė mos e vėsh plisin e bardhė mbi kokė, kjo ėshtė mė shumė se injorim ndaj simboleve tona kombėtare!
    E terė kjo ēoroditje, strėkeqje dhe injorim qė i bėhet plisit tė bardhė, rrjedh nga njė mentalitet i shizofrenisė adoleshente tė atyre qė mendojnė se nė skenė po ua shėmton bukurinė plisi i bardhė, duke ua pa mundėsuar qė auditori t’ ua shoh kaēurrelat e flokėve tė ngopura me llaqe e gelle tė ndryshme, por mbi tė gjitha, personazhet e kėtilla vuajnė nga kompleksi, se mos vallė, pėrmes ekraneve televizive – nuk do t’ i njohin dashnoret e tyre, po qe se e qesin plisin mbi kokė?!
    Pra, thjeshtė: Ata qė e urrejnė plisin – nuk duhet t’ i veshin as tirqit!
    Pėrveē keqpėrdorimit qė po i bėhet plisit tė bardhė nėpėr skenat tona publike nga ana e artistėve tė kėngės dhe muzikės sonė popullore, tė paktė janė ata qė dinė se si mbėshtillet shoka nė brez dhe si mbathen opingat tradicionale. Prandaj, shumė herė shohim artistė nė skenė, pa shokė, pa opinga, me kėpuca, e puma tė ndryshme, duke mos ditur se sa i bėjnė dėm veshjes sonė tradicionale!
    Dhe krejt nė pėrfundim, po shtoj se kohėve tė fundit , nė skenat dhe spotet e disa kėngėtarėve tonė popullor, na ka rėnė qė tė shohim "artistė" tė veshur me tirq, por tė zhveshur lakuriq mbi brez , pa kėmishė, pa xhurdi dhe pa plis?!
    Skenat dhe spotet e kėtilla, nuk mund tė quhen ndryshe, pos ēmenduri e llojit tė vet, nga se tradicionalisht, shqiptari kurrė nuk ka dalė lakuriq para masės , i veshur vetėm me tirq, madje edhe nė kohėrat kur varfėria ishte e skajshme!
    E gjithė kjo qė u tha dhe shumėēka qė nuk u tha, flet pėr mungesė tė kritereve dhe mbikėqyrjeve profesionale, e mbi tė gjitha , flet pėr mungesėn e regjisorėve dhe kostumografėve profesionist nė ansamblet dhe skenat tona tė muzikės tradicionale!
    Gjilan, mė 02.12.2008. Demir KRASNIQI
    avatar
    skifter
    Yjet
    Yjet

    Numri i postimeve : 1081
    Data e rregjistrimit : 03/11/2008

    default Re: KUSH E URREN PLISIN NUK DUHET T“I VESHI AS TIRQIT

    Mesazh nga skifter prej 22/3/2009, 20:21

    bash ashtu kushe uren plisin se merito a tirqit

      Ora ėshtė 19/10/2017, 01:47