NĖ PĖRKUJTIM TĖ 100-VJETORIT TĖ LINDJES SĖ KOMPOZITORIT LORE

    Share

    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte

    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    default NĖ PĖRKUJTIM TĖ 100-VJETORIT TĖ LINDJES SĖ KOMPOZITORIT LORE

    Mesazh nga shaban cakolli prej 24/5/2009, 15:17

    Nė pėrkujtim tė 100 – vjetorit tė lindjes sė kompozitorit Lorenc Antoni:
    ĒKA SHKROI LORENC ANTONI PĖR DEMIR KRASNIQIN?

    Kompozitori
    , etnomuzikologu, pedagogu , themeluesi i shkollės sė parė tė muzikės
    nė Kosovė , pionieri i muzikės sė kultivuar artistike nė Kosovė dhe
    redaktori i parė i muzikės popullore nė Radio Prishtinė , Lorenc
    Antoni - nė Blenin e VII-tė tė pėrmbledhjes “Folklori muzikor shqiptar
    “ , tė botuar nga Redaksia e botimeve “Rilindja” tė Prishtinės , mė
    1977, nė pjesėn hyrėse tė kėtij libri, pėrkatėsisht nė rubrikėn
    “Shėnime mbi pėrmbledhjen”, faqe 16 , ndėr tė tjera pėr kėngėtarin dhe
    rapsodin popullor Demir Krasniqi, shkruan:


    “Nė kėtė
    pėrmbledhje janė pėrfshirė 93 kėngė e disa variante tė tyre . Tė gjitha
    kėngėt janė incizuar nė shirit magnetofoni , nė tėrėsi . Pėr kėngėt
    bifonike janė pėrdorė dy magnetofonė , njė pėr zėrin e parė e njė pėr
    zėrin e dytė .


    Nga ky
    numėr kėngėsh , 46 janė incizuar nė terren e 9 sosh , prej banorėve
    fshatarė tė ardhur nė Prishtinė pėr tė kryer ndonjė punė private .


    Kėngėt
    tjera, 38 dhe njė variant , i kemi incizuar prej Demir Krasniqit nė
    Prishtinė . Kėto kėngė sipas origjinės , janė tė vendeve tė ndryshme tė
    Kosovės , tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe njė e rrethit tė Tetovės .


    Nga se janė marrė prej njė kėngėtari , e shohim tė nevojshme tė japim disa sqarime.

    Demir
    Krasniqi lindi nė Tugjec tė Kamenicės, mė 1950 . Nė vendlindje kreu
    shkollėn fillore, kurse nė Prishtinė shkollėn e mesme tė muzikės , si
    dhe njė vit tė shkollės sė lartė pedagogjike (dega e muzikės) . Tash
    shėrben si mėsues i muzikės nė njė shkollė fillore tė Prishtinės .


    Por,
    Demiri ėshtė njėkohėsisht edhe kėngėtar popullor , qė ka edhe ansamblin
    e vet , me tė cilin merr pjesė nė dasma nė tė gjitha vendet e Kosovės,
    tė Rrafshit tė Dukagjinit dhe nė shumė vende tė Maqedonisė .


    Prandaj
    ėshtė i detyruar t’ i mėsojė kėngėt e tė gjitha viseve , ku merr pjesė
    me ansamblin e vet e t’ i kėndojė autentikisht ashtu si i kėndon vet
    vendi .


    Pėrveē kėsaj , Demiri ka njė kujtesė tė madhe . Na ka kėnduar mė se 100 kėngė popullore me tekste komplete dhe meloditė , me tė gjitha nuancat dhe zbukurimet .

    Ai
    nuk ėshtė vetėm kėngėtar i shkolluar , qė di tė shėnojė kėngėt edhe me
    nota , por edhe kėngėtar i vėrtetė popullor , qė jeton nė kėngė dhe me
    kėngė popullore .


    Kėngėt e
    Kosovės qė na i kėndoi Demiri , janė kėngė tė vjetra , tė cilat i kemi
    dėgjuar shpesh herė dhe i dėgjojmė edhe sot e kėsaj dite . Ato nuk
    kėndohen vetėm nė njė vend , por nė tėrė Kosovėn dhe nė vende tė tjera
    , si nė valėt e Radio Prishtinės .


    Kemi
    pas rast t’ i krahasojmė disa kėngė qė na i kėndoi Demiri dhe qė i kemi
    incizuar nė terren . Ato janė krejt identike , pa kurrfarė ndryshimesh
    tė vogla melodike .


    Prandaj
    , edhe kėngėt qė i kėndoi ky kėngėtar i konsiderojmė si autentike , si
    dhe ato tė incizuarat nė terren , ose prej banorėve tė vendeve tė
    ndryshme , qė kanė ardhur rastėsisht nė Prishtinė .”


    Lorenc ANTONI

      Ora ėshtė 22/2/2017, 06:34