LEONARDO DA VINĒI

    Share

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default LEONARDO DA VINĒI

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 24/5/2009, 20:28

    Leonardo Da Vinēi ėshtė njeriu qė mė tepėr se tė gjithė ėshtė bėrė sinonimi i Gjeniut. Kohėt e fundit, emri i tij i ravijėzohet shumė shpesh botėve tė errėta, sekteve fantazmė e sekreteve. Atėherė dhe fjalėt e tij bėhen mė tė rėndėsishme. Duam t'i ndjekim pėr tė kuptuar ēfarė lidhje kanė me romanin e Dan Brown, i cili ka pėrdorur emrin e tij. Nė edicionet e para tė Kodit Da Vinēi mund tė lexohet menjėherė titulli: Paria e Sionit - shoqėria sekrete e themeluar nė 1099 - ėshtė njė sekt qė realisht ka ekzistuar. Nė 1975, pranė Bibliotekės Kombėtare tė Parisit, janė zbuluar disa pergamenė, tė quajtura si Dosjet Sekrete, nė tė cilėn shfaqte identitetin e disa anėtarėve tė Parisė, mes tė cilėve Isaac Newton, Botticelli, Victor Hugo dhe Leonardo da Vinēi.

    Pėr tė qartėsuar jetėn e Leonardos nisemi nga Vinēi, njė vend i vogėl pranė Val d'Arno, nė kodrat e gjelbėrta tė Firences. Kėtu nė 1452, ndoshta nė 15 prill, lindi Leonardo.

    Nė ato vite, Vinēi ishte njė ndėr fermentet kulturore tė Toskanės, asokohe mė tepėr se kurrė zemra e jetės politike, artistike dhe letrare tė Katėrqindės. Leonardo ishte i pashėm dhe i pasur me talent, njė i ri me tė dhėna tė pabesueshme si fizike dhe artistike, njė personazh qė sot do ta gjejmė nė tė gjitha revistat shkencore dhe mė nė zė tė kohėrave.

    Tė gjithė bien dakort mbi personalitetin e tij tė veēantė, talentin e tij tė padyshimtė, krijojnė njė imazh tė njė tė riu pozitiv dhe adoleshenca artistike e Leonardos fillon nė Firence: 17 vjeē bėhet pjesė e njė prej grupeve mė prestigjoze tė kohės, atij tė Verrocchio, ku gjendet pėrkrah dishepujve si Botticelli apo Perugino. Thuhet qė Andrea Verrocchio, piktor dhe skulptor shumė i vlerėsuar, pėr pikturėn e San Giovanni-t qė pagėzonte Krishtin, kishte patur idenė pėr t'i besuar tė riut tė sapoardhur pikturėn e njė ėngjėlli. Duke parė mė pas rezultatin e kėtij tė riu qė mėsonte kaq shpejt, ishte shumė mė cilėsor se i veti, u fut nė njė krizė tė thellė. E vėrtetė apo legjndė, me siguri qė pas pikturės nė fjalė - Pagėzimi i Krishtit - nuk do tė ishte mė kaq e lehtė tė kėrkoje njė pikturė Verrocchio-s.

    Vinēi ėshtė vetėm njė vend i vogėl, por ka tre muze dedikuar gjeniut Leonardo, si pėr shembull Museu Leonardian.

    Pėr pikturat e Leonardos ėshtė folur shpesh, kuadro qė janė rrethuar nga mistere si Xhakonda, Virgjėresha e Shkėmbinjve, Beteja e Anghari-t dhe mbi tė gjitha Darka e Fundit.

    Mė parė duam tė tregojmė njė dimension gjenial tė Leonardos, atė tė shpikjeve tė tij. Intuita dhe parapritat e njė njeriu qė jetonte nė tė ardhmen: makina fluturuese, helikopteri, tanksi, mitralozi, qė vijnė nga vizatime dhe shėnime tė Leonardos, duke shpalosur njė botė tė brendshme tė vizioneve absolutisht tė mrekullueshme pėr kohėn. Duhet tė vazhdojmė tė ndjekim gjurmėt e Leonardos duke u zhvendosur nė Milano, nė Darkėn e Fundit - kuadri qė prezanton thelbin e romanit tė Dan Brown. Mė parė duhet tė bėjmė njė kalim nė muzeun e shkencės dhe teknikės tė Milanos, pasi duhet tė shquajmė njė fakt me tė vėrtetė tė pabesueshėm; telajo mekanike e projektuar nga Leonardo nė 1495 ėshtė rindėrtuar nga muzeu vetėm nė 2002. Ėshtė impresionuese sistemi i komplikuar dhe automatik i kėsaj pėrbėrjeje qė karakterizon kėtė makinė. Vetė Leonardo e quan projektin: "shpikja mė e bukur dhe mė e vlefshme pėr shtypin".

    Por surpriza e vėrtetė ėshtė qė jo vetėm nė kėtė epokė nuk ekzistonte asgjė e tillė, por asgjė e ngjashme nuk do tė kishte dalė nė skenė pėr gati treqind vjet. Njė pararendje prej tre shekujsh.

    Qindra shpikje, pararendje tė sė ardhmes. Pėrmendim kėtu jetėn e ajrit, pararendje e helikopterit tė Forlaninit. Me pak fjalė, njė burrė qė jetonte nė tė ardhmen. Dikush mbėshtet faktin qė informacionet merreshin nga e shkuara, nga origjinat e vjetra esoterike, qė ai mund t'i kishte fshehur, kriptuar, nė kuadrot e tij. Ėshtė ndėrkaq momenti pėr t'u pėrballur me Santa Marinė dhe tė pėrballet me njė ndėr misteret mė tė mėdha qė pėrshtjellojnė ekzistencėn e Leonardos, kuadrin e Darkės sė Fundit.

    Ėshtė nė Milano, pika fokale e Kodit Da Vinēi. Atje, i dukshėm nė njė mur tė Manastirit tė Shėn Marisė. Pikturė qė gjenerata tė tėra milaneze dhe jo vetėm ata, kanė konsideruar veprėn mė tė bukur tė Leonardos. Ky manastir ėshtė bombarduar dy herė dhe tė dyja herėt Darka e Fundit, ka shpėtuar pėr mrekulli. Elementi mė i emocionuar ėshtė momenti i zgjedhur nga Leonardo pėr tė prezantuar Darkėn e Fundit: Jezusi sapo i ka thėnė apostujve qė njėri prej tyre do ta tradhtojė. Ajo pamje e fiksuar nė pikturė nga Leonardo ėshtė njė moment i reaksionit tė ēorientuar dhe tė pavend tė Apostujve pas marrjes sė kėtij lajmi. Tė dymbėdhjetė pyesin njėri-tjetrin, pas fjalėve tė Mėsuesit tė tyre. Kush nga ata ėshtė tradhtari? Kush mund tė dijė diēka?

    Nė Ungjillin e Markut lexohet: "Me tė ardhur darka, Ai mbėrriti me tė dymbėdhjetė. Tani ndėrsa ishin nė mencė dhe hanin, Jezusi tha: "Nė tė vėrtetė iu them, njė nga ju, ai qė po ha me mua, do tė mė tradhtojė". Atėherė filluan tė trishtoheshin dhe tė pyesnin njėri-tjetrin: "Mos jam unė?". Nė vangjelin e Lukės, fjalėt e Jezusit nė fakt janė kėto: "Ja, dora e atij qė mė tradhton ėshtė me mua, nė kėtė tavolinė. Biri i njeriut ikėn, ashtu siē ėshtė vendosur; por mjerė ai bir njeriu qė e ka tradhtuar". Sipas studimeve dhe dokumenteve, Leonardo do tė kishte hedhur dyshime pėr tė pėrshkruar fytyrėn e vėrtetė tė Jezusit. Kujdesi i tij pėr tregimin e ungjillit ishte aq i madh saqė do ta kishte pėrcaktuar pikėn e vėshtrimit nga gjashtė metėr largėsi, ashtu si nė realitet do tė kishte qenė pėr njė njeri tė ravijėzonte njė sallė tė vendosur nė njė kat tė dytė lartėsi.

    Pikėrisht aty ku, sipas tregimit, do tė ishte salla nė tė cilėn Jezusi dhe apostujt do tė kishin konsumuar sė bashku darkėn e fundit. E vendosur nė atė lartėsi (sot mund tė shihet qartė distanca duke qenė se ėshtė rikrijuar), vepra mrekullonte kėdo edhe nė atė epokė. Ēdokush kėrkonte nė ato trembėdhjetė fytyra gjurmėt e njė moshe, tė njė karakteri, ndjenjė, nė atė moment aq dramatik.

    Sipas fantazive tė Dan Brown, frymėzuar edhe nga autorė tė tjerė bestseller, kjo pikturė kundėrshtonte provėn e martesės mes Jezusit dhe Maria Madalenės, figurės nė tė djathtė tė Jezusit, deri mė sot konsideruar si San Giovanni, do tė rezultonte nė fakt Madalena.

    Jo vetėm kaq. Ishte evidente, nė hapėsirėn boshe afėt Jezusit, njė V e madhe, simbol i femėrores sė shenjtė, mbetet shumė prezente nė darkėn e fundit. Pėrveē kėsaj, ėshtė e mundur leximi i nja M tė madhe, mes sfondit dhe figurės, tė Maria Madalenės dhe kėshtu prova e mėtejshme e supremacisė brenda grupit tė apostujve. Ndoshta gjėrat nuk janė kėshtu. Nėse ka njė veēori qė nuk bėn sens, ėshtė pozicioni i dorės. Njė dorė qė drejtohet nga njė thikė, qė nuk pėrcaktohet mirė kujt i pėrket. Pėr tė kuptuar mė mirė duhet tė hyjmė nė pikurė. Si mundet njė gjeni qė ka bėrė matje tė pagabueshme tė ketė pikturuar njė vepėr arti kaq tė shpėrpjestuar.

    Njė krah monstruoz i gjatė gati sa dyfishi i krahut tė treguar nė pikturė, nė rast se do i pėrkiste njė nga personave prezentė. Dhe pėrse kjo dorė, nė kėtė pikė e panjohur, do tė tregonte pikėrisht njė thikė? Dhe nėse nė realitet nuk do t'i pėrkiste asnjėrit prej apostujve tė ulur nė tryezė, por dikujt tė fshehur? Nė kėtė rast nė treyezė do tė ishin katėrmbėdhjetė, jo trembėdhjetė persona: do tė kishte vend tashmė pėr njė tjetėr. Dhe nė kėtė rast mund tė ishte njė grua.

    E nėse Leonardo do tė kishte interpretuar letrėn e Ungjillit tė Lukės, qė flet pėr njė dorė, simbol tė tradhtisė, i rrezikut tė fshehur? Mund tė jetė dora e vetmja pjesė e dukshme qė shohim e Xhudės?

    Afėr Krishtit, siē e dinė, ata qė e njohin pikturėn ėshtė gjithnjė njė prezencė e heshtur dhe e ėmbėl dhe qė ėshtė ngritur nė qiell ashtu si Jezusi, duke marrė zyrtarisht vendin afėr tij nė teologjinė e krishtėrimit. Prezenca femėrore nė Darkėn e Fundit, tė Leonardos, nuk mund tė ishte veēse Maria, mėma e Jezusit, gruaja qė i ėshtė kushtuar manastiri i Shėn Mėrisė sė Falenderimeve dhe lutja mė e recituar nga katolikėt. Njė figurė thellėsisht kristjane, ajo e Marias, Madonės, Virgjėreshės qė Leonardo ka pikturuar disa herė. Nė fytyrė e re, me njė kokė tė varur ėmbėlsisht, siē shprehet nė disa portrete tė dedikuara asaj. Mjafton tė shohėsh pikturat si "Virgjėresha e shkėmbinjve", "Adhurimi i Magjistarėve", "Shėn Anna, Virgjėresha, dhe Fėmija". Nė secilėn ka njė ngjashmėri nė pamjen e Marias me atė tė figurės sė ulur afėr Jezusit tek Darka e Fundit, e njėjta fytyrė pak mė e mplakur, i njėjti shikim me sy tė ulura poshtė, i njėjti impostim i ėmbėl i trupit.

    Pėr gjithēka mund tė thuash pėr Leonardon, pėrveē qė nuk dinte tė transmetonte pajte tė ndryshme pėr ēdo ekspresion qė hidhte nė telajo. Kjo na bėn tė mendojmė edhe mė shumė qė ngjashmėria, kur ėshtė si nė kėtė rast, nuk mund tė jetė e rastėsishme.

    Do tė ishte sekreti i vėrtetė i Leonardo Da Vinēit, njė figurė mėme, pėrkrah Zotit qė u bė njeri, gruaja qė afėr tij qė bėri mrekullinė e parė nė dasmėn e Kanės, gruaja qė e ndoqi duke derdhur lot karvanin, gruaja qė u lut nėn kryqin e tij, gruaja qė e pėrqafoi nė mėshirėn e vdekjes qė po i afrohej.

    Laonardo ka pikturuar njė rol akoma mė tė rėndėsishėm pėr atė qė mė shumė se ēdokush tjetėr do tė kish patur nė zemėr fatin e Krishtit dhe tė kishės sė tij. Njė prani qė rivjen edhe sot nė shumė prej shfaqjeve nė ēdo cep tė botės.

    Ndėrkohė, pėr t'u rikthyer tek Leonardo, nė Romė jeton njė studiues, i cili ka njė teori disi tė ēuditshme mbi pikturat e Leonardos. Janė tė shumta veprat qė meritojnė nderimet mė tė larta, si "Sant'Anna", "Virgjėresha dhe fėmija", "Portreti i Cecilia Galleranit", njohur mė mirė si Dama me Herminė - dy versionet e "Virgjėreshės sė Shkėmbinjve". Dhe mė pas portreti i "Ginevra de' Benci", i frymėzuar prej mjeshtrave tė vjetėr flamingė, si dhe "Madonna Benois", qė ruhet nė Trashėgiminė e Shėn Petėrburgut.

    Janė piktura njėra mė e bukur se tjetra, qė qoftė edhe tė vetme do tė ishin nė gjendje tė krijonin famėn e njė artisti. Nė tryeza dhe afreske ka dizenjo tė pafundme, shpeshherė kaq tė bukur sa tė meritojnė vende me peshė nė pinakoteka tė rėndėsishme.

    Njeriu vitruvian

    Njė prej skicave mė tė famshme nė botė, riprodhuar pothuajse kudo. Tek Kodi i Da Vinēit, pėrmendet pėr shkak tė pozicionit tė tmerrshėm tė kuratorit tė Louvre-t, Jacques Sauniere gjatė vdekjes sė tij: nudo, me krahėt dhe kėmbėt tė vendosura sipas skicės sė Leonardos. Por mė interesante ėshtė saktėsia me tė cilėn Leonardo studion dhe dizenjon trupin e njeriut, duke kodifikuar gjatėsitė e gjymtyrėve, tė sipėrme e tė poshtme. Dimė qė pėrdorte kufoma tė freskėta pėr qėllime studimesh.

    Virgjėresha e Shkėmbinjve

    Gjithnjė nė Louvre ndodhet njė prej dy kopjeve tė Virgjėreshės sė Shkėmbinjve, njė tjetėr pikturė qė pėrmendet tek Kodi i Da Vinēit, duke ngatėrruar megjithatė pozicionet e tė voglit Gjon Pagėzor dhe tė Jezusit fėmijė dhe duke arritur mė pas nė konkluzione arbitrare dhe duke pėrshkruar gishtat e dorės sė Madonės si thonj tė njė shqiponje, nė njė gjest kėrcėnues ndaj njė koke tė padukshme e tė paidentifikuar. Njė tjetėr prej shumė sajimeve tė romanit qė ka bėrė nė fakt tė humbasė simbolizmi i vėrtetė i shkėmbinjve, lidhur thellėsisht me Marinė.

    Xhokonda

    Njė prej kryeveprave tė tij mė emocionuese ėshtė pa dyshim Xhokonda. Saktėsia e vėshtrimit indiferent, detajet e vetullave dhe gojės, aq tė gjalla sa qė duken tė bėra jo me ngjyra por me mish tė vėrtetė. Sipas studimeve tė fundit, nė fakt historia e Xhokondės mbetet ende pėr t'u shkruajtur dhe se ka ende pasiguri mbi kur-nė, ku-nė dhe pėrse-nė e veprės mė tė famshme nė botė. Sipas njė sutdimi tė kohėve tė fundit tė neurobiologes amerikane Margaret Livingstone, e Universitetit tė Harvardit, "buzėqeshja e Xhokondės duhet tė jetė njė iluzion qė duket dhe zhduket pėr shkak tė mėnyrės sė veēantė me tė cilėn syri i njeriut analizon imazhet". Syri i njeriut ka njė vizion tė centralizuar, shumė tė mirė pėr tė njohur detajet; si dhe njė tjetėr periferik, shumė mė pak tė sofistikuar, por megjithatė mė tė pėrshtatshėm pėr tė perceptuar hijet. Leonardo e pikturoi buzėqeshjen e Mona Lizės duke pėrdorur hije qė i shohim shumė mė mirė me vizionin tonė periferik. Pėr kėtė arsye, pėr tė parė Mona Lizėn tė buzėqeshė duhet tė fiksojmė sytė e gruas ose ēdo pjesė tjetėr tė pikturės, me qėllimin qė buzėt tė bien nė fushėn e vizionit periferik.

    Beteja d'Anghiari-t

    Njė tjetėr mister ka tė bėjė me Betejėn e Anghiarit, e porositur nga qeveria fiorentinase pėr tė kujtuar fitoren ndaj milanezėve nė 1440. Gjė qė ishte nė fakt edhe njė sfidė, duke qenė se piktura do tė gjente vend nė njė prej mureve tė Sallės sė Kėshillit tė Madh tė Pallatit tė Vjetėr, mu pėrballė Betejės sė Kaskinės, e cila i ish dhėnė pėr ta realizuar tė riut dhe tė famshmit Michelangelo Buonarroti, artisti qė vetėm pak vite mė vonė do tė realizonte afreskun e Kapelės Sistinė. Njė pėrplasje titanėsh, ndonėse asnjė prej dy veprave nuk u ēua deri nė fund. Leonardo arriti tė transferojė nė mur vetėm njė pjesė tė asaj qė kish pėrgatitur. Vasari e mbuloi veprėn me njė afresk, duke lėnė megjithatė njė shenjė. Dhe nė fakt nė qershor tė vitit 2005, ishte qėllimi i njė studiuesi italian pėr tė gjetur pikturėn e humbur tė Leonardos, duke nisur nga njė frazė tė gjetur me gėrma tė vogėl nė njė flamur "kėrko dhe gjej", qė zbuloi veprėn.

    Misteret janė tė shumtė dhe kėrkimi mes simboleve tė Leonardos mbetet i hapur dhe agresiv. Misteri i vėrtetė qė rrethon Leonardon ėshtė aktiviteti i tij i ethshėm, paaftėsia e tij pėr t'u ndalur, sasia e veprave, ideve dhe projekteve tė realizuar apo vetėm ėndėrruar. Gjithēka nis nga kurioziteti, nga vėzhgimi i vėmendshėm dhe i apasionuar i natyrės dhe botės qė na rrethon. Njė njeri nė gjendje tė konceptonte pyetje nė kėrkim tė pėrgjigjeve. Njė ėndėrr qė vazhdon tė jetojė dhe qė tė gjithėve na pėlqen ta shijojmė...
    RD


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

      Ora ėshtė 4/12/2016, 22:24