Legjendat

    Share
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:20

    MBRETĖRIJA E QIELLIT DHE E TOKĖS LIDHIN MIQĖSI---
    ( Pėrrallė )shkruar nga Danel Cana
    Na ishte njėherė, shumė kohė pėrpara, nė kohėt shum tė lashta, njė mbret. Jetonte i lirė, nė pronat e tija dhe zotėronte deri sa mund tė tė shihte syri. Tė gjitha malet, tė gjitha fushat, tė gjithė krojet, gjithė lumenjtė, tė gjith pėrrenjtė, tė gjitha lėndinat, tė gjithė zogjtė, tė gjitha kafshėt e egėra, tė gjithė pyjet,era, bora, shiu, dielli qė ngrohte gjithēka, dinin e flisnin gjuhėn e tija.Ai kishte tre fėmijė. Dy djem e njė vajzė. Njėrin djal i madhi, quhej Trimi, i dyti quhej Fisnik, kurse vajzėn, e treta quhej Diella. Tė tre fėmijėt rriteshin tė lumtur. Nuk dinin kurrė tė grindeshin me njėri tjetėrin, sepse nuk kishin dėgjuar gjė tė keqe nga goja e njėri - tjetėrit. Aq tė lumtur jetonin saqė gojė pas goje e mėsuan tė gjithė, deri sa vajti fjala nė mbretėrin e qiellit.Mbreti i qiellit, nuk e besonte tė ishte dikush mė i lumtur se sa ai! Sepse ai kishte disa veti dhe mundėsi qė nuk i kishte asnjė mbret i tokės. Pėr t'ju mbushur mėndja dhe pėr ta vėrtetuar kėtė, ai dėrgoi nė tokė njėrin nga besimtarėt dhe bashkė puntorėt e tij, mė besnikė.
    - Tė shkosh, - i tha atij - me vrap tek Filan mbret nė tokė dhe tė mė thuash nėse, vėrtet ėshtė i lumtur, ashtu siē mė thonė! Dhe besniku i tij ,u nisė fluturimthi pėr nė tokė, pa ja bėrė fjalėn dy mbretit tė tij. Pallatin e mbretit e gjeti shum kollaj, sepse kėdo qė tė pyesje e njihte dhe ishin tė kėnaqur nga ai. Kur shkoi tek pallati, nuk pa, t'i dilte asnjė obortar pėrpara, qė ta ndalonte, apo ta pyeste ku shkonte. I dėrguari hyri brėnda murit, qė e rrethonte pallatin e bukur, pa hasur nė asnjė farė pengese. Sapo hyri nė portėn e madhe me hark, e gjerė sa tė hynin gjashtė kalorės krah pėr krah dhe e lartė sa dy kalorės bashkė.Aty pa pėrball tij, njė lulishte dhe njė park tė mbushur me lloj-lloj pemėsh nga mė tė bukurat. Mbretin e gjeti duke u argėtuar me fėmijėt e tij, e duke rendur nėpėr lulishten me lloj-lloj lulesh tė bukura.Atėherė thoshin se, njerėzit jetonin shumė dhe ishin mė tė mėdhenj fizikishtė e mė tė pasur shpirtėrishtė. Mbase kjo kishte tė bėnte me madhėsin e gjoksit tė burrit tė asaj kohe. Njė gjo*** aq i madh, pa tjetėr qė nxinte shumė bujari e fisnikėri brėnda tij! Mbreti e mbretėresha ishin zhytur nė lojėn e fėmijėve tė tyre, duke thurur kurora lulesh dhe nuk vunė re se, njė krijesė qė ata nuk e njihnin, nuk e kishin parė, po afrohej drejt tyre.Atė e vuri re vajza e para, qė kur e pa, u trėmb sepse, nuk e kishte parė herė tjetėr kėtė krijesė, qė ngjante me ta, por qė lėkurėn e kishte mė tė tejdukėshme se cipa e qepės. Flokėt i kishte tė bardha si dėbora e maleve, kurse mjekrėn e kishte shum tė gjatė.I porsa ardhuri e pėrshėndeti dhe i tha qė tė mos trėmbej, sepse ai nuk i bėnte asgjė tė keqe. Vajza u bind, jo sepse i tha i huaj por, sepse ajo nuk ishte mėsuar qė dikush ti punonte ndonjė reng e ta mashtronte. Ajo e pyeti se ēfar kėrkonte dhe nėse ajo mund t'i shėrbente ta ndihmonte atė. I dėrguari i mbretėris sė qiellit mbasi u prezantua, i tha se nuk mund ta fshihte se kishte mbetur i habitur me bukurin e saj dhe tė vėndit qė e rriste. I kėrkoi tė takonte mbretin e gjithė kėsaj bukurije. Vajza e bukur i tha se, mbreti ishte babai i saj dhe se e kishte pėrpara syvet. I sapo ardhuri u pėrshėndet pėrsėri me pėrulje dhe i sqaroi qėllimin e vizitės sė tij, pėr herė tė parė nė kėtė mbretėri.
    - Mirėse ju gjej Madhėri - ju drejtua i dėrguari. Kini tė drejtė tė habiteni sepse nuk mė njihni. Unė ju njoh, nga fama qė kini.Fama juaj e madhe ra nė vesh tė mbretit tė qiellit. Ai gėzohet qė ka mbretėr tė lumtur edhe nė tokė. Pėr kėtė mė dėrgoi madhėri, ta shikoja me syt e mi dhe ti them se ėshtė e vėrtetė. Mund tė mė thoni, qė t'ja trasmetoj edhe unė mbretit tim tė nderuar, cila ėshtė arsyeja e lumturis tuaj, sekreti se si e kini arritur ?
    - Mirėse erdhėt dhe tė faleminderit pėr vizitėn. Jeni i mirpritur nė ēdo vėnd tė mbretėrisė time - ju pėrgjigj mbreti i tokės, me po tė njėjtin respekt. Qė tė tė pėrgjigjem unė, mund ta them se ėshtė shum kollaj, por mė mirė, Ju duhet tė rrini disa ditė kėtu, qė ta shikoni mė mirė e ta vėrtetoni se, nga buron lumturija.
    Me tė thėnė e me tė bėrė.Mbreti e ftoi nė pallat tė sapo dėrguarin, ku i priste njė drekė e bollėshme, ku vetėm njė lugė shtuan kur vajti mysafiri dhe asgjė mė tepėr. I dhanė tė pijė, vetėm njė gotė shtuan asgjė mė tepėr. I than tė pushoi po tė ishte i lodhur dhe ashtu bėnė. Kur shkuan nė dhomė, vetėm njė shtrat liruan pėr ti bėr vėnd mikut. I thanė po donte tė ndėrrohej dhe i prunė njė palė rroba nga tė mbretit. Mbasi hėngrėn, pinė dhe pushuan, mbreti i propozoi tė dilte tė shikonte mbretėrinė. Pėr kėtė ke nė dispozicion kalin tim ose karocėn, merr kė tė duash, i tha mbreti. Ashtu bėri edhe mysafiri.Doli dhe gjezdisi mbretėrinė cep mė cep. Udhėtoi me ditė tė tėra. Kudo qė vajti pa vetėm begati, respekt dhe harmoni. Kudo qė shkoi mbeti i habitur nga bukuri tė rralla. Shetiti nėpėr pyje me pemė tė larta qė tė binte kapelja ti shikoje, shkoi e shetiti nėpėr fusha tė mbjella me lloj- lloj drithrash, perime, e pemė frutore. Shetiti nėpėr lumenj, dete e liqene, mjaft tė mėdhenj dhe kudo ndeshi njė bukuri tė mahnitėshme. Kėtė bukuri nuk e kishte parė as nė mbretėrin e tij. Mbasi brodhi dhe shetiti ku deshi u kthye pėsėri tek mbreti i tokės qė ta pėrshėndeste, ta falenderonte dhe tė kthehej tek mbreti i tij.
    Kur u kthye nė pallat tė mbretit gjith gėzim, nuk ishte e vėshtirė ta lexoje lumturin nė syt e tij.
    - Tani mė trego se ku shkove dhe ēfar zbulove ? - E pyeti mbreti.
    - O mbret i nderuar! - Ju pėrgjigj i dėrguari i qiellit. Fama jote shkoftė mė lartė se mbretėrija ime. Ti qofsh ashtu si thonė dhe siē tė pashė me syt e mij.Jam shum i kėnaqur nga pritja dhe nuk di si tė ta shpėrblej. Kėrko tri dėshira dhe unė do ti plotėsoj, me aprovimin e mbretit tim, qė kurrė nuk ma ka prishur dėshirėn. A do tė jesh i pa vdekshėm ? A do ti verbosh armiqtė sapo tė nxjerrėsh shpatėn ? A do tė tė shėrbejnė zanat ? Ēfar tjetėr tė duash unė jam gati tė ta plotėsoj !
    - Tė faleminderit shumė pėr vlerėsimin!- Ju pėrgjigj mbreti. Asgjė nga ato qė thatė nuk dua. Nuk dua ta vė mikun tim nė pozita tė vėshtira, sepse e ēmoj miqėsin dhe bujarinė tuaj. Ajo qė bėra unė pėr ju do ta bėja pėr kėdo, qė zėmra ma thotė ta kėnaq. Pėr kėtė do doja, nė qoftė se, keni mundėsi tė mė linit njė shėnjė tė mbretit tė qiellit.Dua qė kėtė shėnjė ta kenė fėmijėt e mij dhe gjithė brezat qė do vijnė kėtej e tutje. Me kėtė dua qė ta njohim njėri tjetrin, qė kur lindim e deri sa tė vdesim si miq tė mbretėris sė qiellit.
    - Po! Kjo ėshtė mė e kollajshmja qė mund tė tė bėj! Unė pres tė vihem nė provė mė tė madhe, sepse ndiej detyrim pėr miqėsin tonė!
    - Po mė bėre kėtė qė thashė, unė dhe gjith mbretėrija ime do jemi shum tė kėnaqur.- Ju pėrgjigj mbreti i tokės me qetėsi.
    - Atėhere dėgjo - i thotė i dėrguari i mbretit tė qiellit. Unė do ngjis nė gjoksin e fėmijve tė tu,tė gjith fisit tėnd dhe gjith mbretėrisė tėnde, fytyrėn e mbretit tė qiellit. Kjo do trashėgohet brez pas brezi dhe do dallohet aq sa, secili do njihet se i pėrket mbretėrisė tėnde. Sikur edhe gjuhėn tė ngatėrojnė, sikur edhe kufijtė tė gllabėrojnė, sikur edhe fėmijtė tu rrėmbejnė, ata pėrsėri do njihen nga shėnja e pėrbashkėt, dhe shum shpejt do ta mėsojnė se i pėrkasin tė njėjtit fis.Me anė tė kėsaj shėnje, asnjėherė mbreti i qiellit nuk do jet nė luftė me mbretėrin tėnde, por do jet nė krahun tuaj, kundėr ēdo tė ligu qė kėrkon t'ju groposė. Bekuar qofshi bres pas brezi. Fisnikėrija dhe miqėsija juaj do jet e pa vdekėshme.
    Kėto tha i dėrguari i mbretėris sė qiellit dhe hapi flatrat dhe fluturoi lart, shum lart, saqė u zhduk nga sytė e tė gjithėve.
    Nuk kaloi shumė dhe fėmijėt e mbretit e ndienin vehten sikur do fluturonin. Kishin shum dėshirė tė rendėnin nėpėr lėndinat, nėpėr pyjet, nėpėr malet e mbretėrisė. Befas ndienin njė lloj force qė nuk e kuptonin nga ju vinte.Atėherė ishte behar dhe aty pranė pallatit kalonte njė lum i rrėmbyeshėm dhe i kulluar si qelibar. Trimi, djali i madh qė atėherė ishte vetėm pesėmbėdhjet vjeē, kishte filluar bile ti djersinte edhe mustaqja, i thotė vėllait mė tė vogėl, Fisnikut, i cili ishte trembėdhjet vjeē dhe me trup, pothuaj se e arrinte vėllain e madh, i thotė pra qė, tė mernin motrėn dhjetė vjeēare Diellėn, e tė shkonin nė lumė pėr t'u larė. Dėshirė kishin tė tre, por duhej ti mernin leje babait pėr kėtė. Mbreti nuk ua prishi por i porositi tė kishin kujdes nga lumi, sepse ishte i rrėmbyeshėm. Tė tre fėmijėt rendėn drejt lumit. Kur shkuan atje filluan ti flaknin rrobat sa andej kėtej dhe mezi prisnin tė zhyteshin nė ujin e kulluar tė lumit. Pa pritur, fisniku vuri re nė gjoksin e vėllait tė tij, njė kokė zogu e cila ngjante shumė me Shqiponjėn e pa aritėshme dhe tė fuqishme tė majave tė larta. Fisniku u habit me kėtė dhe akoma nuk po hiqte kėmishėn nga ēudija!
    - Pa mė thuaj vėlla i dashur - thotė Fisniku- si u gjend kjo kokė zogu kaq krenare dhe kaq e bukur nė gjoksin tėnd ?
    - Nuk e di i dashur vėlla ! Unė tani po e shikoj pėr vehte !- U pėrgjigj i habitur Trimi. Atė moment Fisniku heq kėmishėn rrėmbimėthi pėr tė ndjekur shėmbullin e tė vėllait. Sytė e Trimit ishin pėrqėndruar tek gjoksi i tė vėllait, mos edhe ai kishte ndonjė ndryshim! Ēudija ndodhi dhe ata ngelėn pėr njė ēast tė shtangur sepse e njėjta gjė ishte e vizatuar edhe tek gjoksi i tij. Ata nuk dinin se qė kur dhe nga vinte kjo!
    - Po ti motėr e dashur, - e pyeti Trimi, a e ke parė veten, mos vallė jemi tė gjith tė vizatuar dhe ne nuk dim gjė ?
    Pa e zgjatur Diella vetė, hoqi bluzėn prej lini tė hollė, tė qėndisur me fije ari, por ē'tė shihte !? Edhe ajo si vėllezėrit e saj, mbante njė kokė zogu nė gjoksin e saj. Pėr momentin ajo u trishtua dhe filloi tė qante, sepse i dukej se shėmtonte vehten, pamvarsishtl se ajo ishte e vizatuar me ngjyrat e arit dhe shkėlqente nga dielli. Pėrsėri syri i Shqiponjės dukej sikur ishte e gjallė dhe lėviste.Atėherė do shkojmė tė pyesim prindėrit thanė me njėri tjetėrin dhe u nisėn me vrap pėr tek prindėrit. Prindėrit i gjetėn nėn hijen e njė peme tė madhe nė kopėsht, tė cilėt po rrinin tė pėrqafuar. Mbretėresha i pa fėmijėt qė po rendėnin drejt tyre dhe u doli para e shqetėsuar, sepse diēka kishte ndodhur. Baba ,Mama, thėrrisnin ata nė njė gojė.Shiko ēfar kemi ! E kemi tė tre njėsoj ! Kush na e bėri ?
    - Ēfar kini ? Ē'ėshtė ajo gjė ?- i pyet mbretėresha e shqetėsuar.
    - Shiko kėtu mami, shiko ēfar kam, - thoshte vajza duke i treguar gjoksin. Edhe vėllezėrit kėshtu e kanė !
    - Shiko baba - thoshin djemtė ! Sot e pamė dhe u ēuditėm ! Ē'ėshtė kjo ? Ē'do tė thotė kjo ?
    - Mbreti i pa me vėmėndje dhe vuri buzėn nė gaz..Zbėrtheu kopsat prej ari tė kėmishės dhe tregoi edhe gjoksin e tij.Enjėjta figurė dallohej edhe nė gjoksin e tij. Atėherė e kuptoi se kush na qėnkėsh mbreti i qiellit. "Ndryshe nuk kishte mėnyrė tjetėr tė njihesha dhe tė lidhja miqėsi me mbretin e lirė" - mendoi mbreti i tokės i gėzuar. Atėherė nisi ti sqaronte edhe fėmijėt se, kjo ishte dėshira e tij, qė t'ua linte trashėgim brezave, qė tė dalloheshin si zogjtė e Shqiponjės.Ai dha urdhėr qė tė bėhej kontroll nė gjith mbretėrin e tij. Me shpejtėsi nisi lajmėtarėt anė e mbanė mbretėrisė. Lajmėtarėt u nisėn dhe shum shpejt erdhėn me tė njėjtėn pėrgjigje.
    - Mbret i nderuar, - J'u pėrgjigjėn lajmėtarėt nė njė gojė. Ēudija ndodh nė gjith mbretėrinė.
    - Kjo tregon se ne, i pėrkasim tė njėjtit fis, jemi njė gjak, ndaj duhet tė bashkohemi, e ti bėhemi krah njėri tjetėrit. Ashtu siē i mbron Shqiponja zogjt e saj - vazhdoi mbreti, - ashtu edhe ne duhet tė mbrojmė njėri tjetėrin, sepse nė tokė nuk ėshtė vetėm mbretėrija jonė dhe mbase dikush nuk kėnaqet me pjesėn qė i takon.Kėtej e tutje kjo shėnjė do tė jetė Flamuri i fisit e kombit tonė - U tha mbreti i tokės me sytė tė pėrlotur.
    Tė gjithė u bindėn dhe e panė se mbreti kishte tė drejtė. Lumturija nuk vinte vetėm nga njė njeri i fort apo i pasur. Lumturija ndėrtohej kur i gjithė fisi, i gjithė populli bashkohej e ndėrtonte jetėn e lumtur. Atėherė mbahet mėnd se ėshtė bėrė njė gosti shum e madhe. Mbreti dha urdhėr tė festohej nė gjith mbretėrin e tija. Kush tė dėshiroj, tha ai, mund tė vijė e ta festoj kėtu nė pallatin tim. Ēdo gjė do tė jetė e qerasur nga mua. Mbahet mėnd, e ka ardhur gojė mė gojė se, u bė njė banket i madh, qė nuk ishte parė asnjėherė. Muzika nuk pushoi shtatė ditė e shtatė netė. Kėnga e vallja gjėmonte sa tundeshin malet. Atėherė ėshtė kėrcyer pėr her tė parė edhe vallja e shqipeve, qė ka arritur deri nė ditėt tona!Tė huajt kan bėrė shum luftė, pėr ta zhdukur e pėr ta mohuar, por asnjėherė nuk kan mundur!
    Vitet kalonin dhe fėmijėt e mbretit rriteshin e zbukuroheshin. Tanimė Trimi me Fisnikun ishin burrėruar dhe dukeshin mė tė hijshėm kur vishnin armėt dhe hipnin nėpėr kuaj.Edhe motra e tyre Diella, ishte zbukuruar e kishte hedhur shtat tė bukur vashėror. Ajo ngjante me njė zanė tė vėrtetė kur vishej me tė bardha dhe vendoste kurorė lulesh nė kokė. Flokėt e saja e kalonin ndriēimin e arit, thoshin tė vjetėrit. Deri atėherė, ditėt e lumtura nuk kishin tė numuruar.
    Kaluan disa kohė dhe nė pallatin e mbretit u paraqit njė udhėtar, i lodhur e i kėputur, nga rruga e gjatė.Ai ishte njė djal i ri, gati nė moshėn e djemve tė mbretit. Vinte pak mė i zeshkėt nė fytyrė, me flokė tė zes e tė shtruar dhe nė trup mė i shkurtėr. E fliste gjuhėn e kėsaj mbretėrije, por tha se nė mbretėrin e tij flisnin edhe njė gjuhė pak tė ndryshme nga kjo, e cila sa po vinte, e po bėhej mė e pėrdorėshme. Ai kėrkoi tė fliste me mbretin dhe njerzit e ēuan menjėherė.
    Edhe kėtė e thotė pėralla, e tregojnė mė tė vjetėrit dhe ne do vazhdojmė ta tregojmė. Ai djali udhėtar, i sapo ardhur qė takoi mbretin, kishte dėgjuar pėr besėn dhe pėr bujarin e mbretit ndaj kishte vendosur t'i kėrkonte hapur njė nder. Ai e sqaroi mbretin se kishte udhėtuar dit e natė, kishte kaptuar dete, male, lumenj e pėrrenj, gjersa arriti kėtu. Nga mbretėrija e tij ishte larguar sepse dikush i kishte rrėmbyer atė qė ai dashuronte mė shumė se jetėn e tij. Nuk kishte mė vėnd pėr tė nė atė mbretėri.Ai i tha se nuk kishte parė asnjėherė njė mbret kaq njerėzor dhe me gjykim tė lartė.I tregoi se, mbreti i tij ishte cigun dhe i pa ngopur.Ai pėr ēdo ditė jepte urdhėra pėr pushtime tė reja. I pėrzinte tė varfėrit nga tokat e tyre.Ai mblidhte vetėm ar dhe vajza tė bukura.Ai mbante tė burgosura vajza si ylli i mėngjesit.Ai ishte njė mbret pa mėnt e pa zemėr.Ē'mėndurija e tij nuk kishte kufij.Kur bėrtiste ai, tundej gjithė pallati.Ai mendonte vetėm pėr vehten e tija dhe tė gjithėve ua kishte me hile. Asnjėrin nuk besonte as pėr kėtė jetė, e as pėr atė jetė.Ngaqė kishte frikė kur tė vdiste, kishte filluar tė mendonte se si do mbyllej brėnda varrit pa mundur dikush ta ē'varroste.Pėr kėtė kishte mbledhur skllevėr ngado, tė punonin pėr tė.
    Mbreti rrinte dhe e dėgjonte me vėmėndje.Mbretėresha nė krah tė tij, nxirrte shpesh nganjė ofshamė mallėngjimi, nga tregimi i tė ardhurit nga rruga e largėt.
    Tregimet e mija nuk mbarojnė, por nderi qė do tė kėrkoj ėshtė ky; meqėnse pashė, se ka edhe njerėz me zemėr nė kėtė botė,ose mė pranoni tė jetoj e tė shėrbej nė ushtrinė tuaj, ose vras vehten, sepse mbrapsht nuk kthehem mė.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:20

    Mbreti mbasi e dėgjoj me vėmėndje, i tha tė priste pėrgjigjen ditėn e nesėrme, tė mendohej edhe njė herė pėr hapin qė do hidhte, sepse nuk mund tė luhej me jetėn dhe vendimi duhej tė ishte jetik.Asnjė nuk ėshtė i tepėrt nė kėtė jetė, e tė gjith duhet ta jetojnė, pamvarsishtė, se jeta ka vėshtirėsit e saja. "Kali i mirė provohet nė tė pėrpjeme", mbaje mėnd kėtė dhe "miku i mirė provohet nė ditė tė vėshtira".Kaq i tha mbreti dhe u largua, pėr ta lėnė tjetėrin tė mendohej.
    Ditėn e nesėrme e thirri vetė tė huajin dhe e pyeti nėse ishte menduar.
    - U mendova i nderuar mbret dhe jam i vendosur tė mbaj fjalėn qė ju thashė dje.- Ju pėrgjigj i huaj.
    - Atėherė mirėse erdhe! Tė uroj fat dhe qofsh i lumtur kėtej e tutje.Uroj tė mos ndjehesh i vetmuar mes njerėzve beharė tė kėsaj mbretėrije.
    Qė nga ajo ditė kaluan disa vite. I huaj u bė si i shtėpisė. Zuri shoqėri dhe nderohej pėr zgjuarėsi e trimėri. Nuk ngelej mbrapa dhe fjalėn e dhėnė e mbante.Ishte gjithmon i pa pėrtuar e punėtor.
    Vitet binin edhe ndryshimet nė shoqėrin e fėmijve tė mbretit. Mjaftė udhėtar vinin e kėrkonin miqėsi herė pėr njėrin e herė pėr tjetėrin djalė. Dikush thoshte se njihte njė lule tė bukur, e cila do mbushte me aromė tė mirė tėrė mbretėrinė.Dikush thoshte se njihte njė zanė, e cila do lėshonte dritė kur tė hynte nė pallat. Dikush kėrkonte vajzėn pėr njė bir mbreti, pėr njė kalorės tė zotin, pėr njė bir divi, i cili vetėm me njė lėvizje tė vetullave e mposhtėte kundėrshtarin.
    Tė tregoshė e tė pėrshkruash se si u njohėn, se si dhanė fjalėn, se si lidhėn zemrat qė tė dy djemtė e mbretit, kjo ėshtė njė pėrrallė mė vehte.Ėshtė njė histori kaq e bukur, saqė nuk ngopesh ta dėgjosh, nuk ndien tė ngopur, nga ai tregim magjik. Por jo mė pak i bukur ėshtė tregimi, pėr njohjen e vajzės sė mbretit dhe qė pėr herė tė parė vendosim ta tregojmė, me lejen e vetė princeshės dhe tė mbretėreshės.
    Njė ditė prej ditėsh...! Ditė e bukur behari...! Gjinkallat zhurmonin, e dielli shkėlqente si asnjėherė tjetėr!Fėmijėt e mbretit kishin shkuar nė lumin e madh, qė shkonte nė rrėzė tė kodrės, mbi tė cilėn ishte ngritur pallati i madh.Kodėr i thėnēin,sepse nuk ishte as 300 - 500 kėmbė lartėsija mė e madhe qė nga lumi.Me shoqėrin e disa oborrtarėve, shkonte me ta edhe i Huaj. Kėshtu e thotė pėrralla, mbase kurrė nuk ja mėsuan emrin ose, ai qė ndėrtoi pėrrallėn nuk na e thotė, por dimė se pėr njė kohė mjaft tė gjatė, atė kėshtu e thėrrisnin. Mbase ngaqė ishte i pari i huaj qė mbahet mėnd, tė ketė ardhur, apo tė ketė sjellė ndryshime nė mbretėrin e shqiponjave, siē nisėn ta thėrrisnin mė pas, e qė sot e kėsaj dite gėzon kėtė emėr.Sido qė tė jetė pėrralla na thotė tė ndjekim vazhdimin e saj, sepse ka diēka tė bukur pėr tė na treguar.I huaj na ishte veē gjuetar edhe njė notar e peshkatar i zoti. Ai thoshte se ishte rritur me ujin, sepse mbretėrija e tij rrethohej nga tė katėr anėt me ujė.Uji i pėlqente shumė edhe Diellės, ndaj ajo shpesh futej nėpėr guva nėnujore dhe me njė shtizė me majė tė mprehtė nė dorėn e saj vriste ndonjė peshk, tė cilėt ishin mjaft tė shijshėm tė pjekur, e tė shoqėruar me lėng qershije e rrushi, qė ja kalonte mjaltit.Kėshtu bėri dhe atė ditė Diella. Ta kishte ėnda ta shikoje kur zhytej, atė trup tė bukur, si ndonjė delfin. Ishte e shkathėt dhe i ēante nė drejtim tė kundėrt dallgėt e lumit. Diella ishte vetėm shtatėmbėdhjet vjeēe, por format e trupit tė saj linin pa mėnd cilindo mashkull e femėr qė e shikonte.U zhyt nė njė guvė si zakonisht dhe tė gjithė prisnin tė shikonin ndonjė peshk tė madh, por pėr ēudi jo vetėm peshku, por edhe vetė Diella, po vononin tė dilnin mbi ujė.Tė gjithė u shqetėsuan kur panė disa flluska ajėri tė dilnin nė sipėrfaqe tė ujit.Si i stėrvitur qė ishte nė kėto raste, i huaj nuk priti, por u zhyt nė vėndin ku ishte zhytur Diella dhe mbas pak doli me tė nė krahė.Kur e panė kėshtu vėllezėrit e Diellės, u hodhėn ta merrnin dhe e nxuar me shpejtėsi nė breg tė lumit, duke e falanderuar tė huajin pėr aktin e tij fisnik.Ajo kishte pirė mjaft ujė, tė cilin e detyruan ta nxirrte, duke e vėnė pėrmbys mbi gju.Mbas pak erdhi nė vehte dhe tregoi se ishte mpleksur keq nė disa rrėngjishte, ku nuk mundi tė ēlirohej dhe e humbi toruan.Kush ishte qė e ndihmoj ta gjenin ?- Pyeti kureshtare. I treguan se u hodh dhe e shpėtoi i Huaj. Ajo e falenderoi duke i shtėrnguar dorėn.Qė nga ajo ditė shoqėrija e tyre mori drejtim tjetėr. Besa shlyhet me besė. Ndaj ata i shikoje mė shpesh tė shoqėruar.Ditėt kalonin dhe i huaj ndiente se tė gjithė e preferonin dhe e besonin.Mbrekullija e lumturisė sė njė njeriu ėshtė atėherė kur zemra e shokut rreh si e tij.
    Vajza e donte pranė tė huajin,ndaj e merrte gjatė shetitjeve, mbrėmjeve verore nėpėr pyll. Koha ishte e ngrohtė dhe hėna ishte e plotė.
    Thonė se hėna e sapo dalė u bė ziliqare pėr bukurin e vajzės, ndaj i ēoi njė gjarrpėr mbi njė degė peme, nė fund tė sė cilės vajza shkoi tė kėpusė njė lule shum tė bukur, e cila kishte mbirė e kundėrmonte aromė tė freskėt.I Huaj qė nuk ja ndante sytė, pa pritur e pa gjarrpėrin nė degė dhe me njė hedhje tė shpejtė e rrėmbeu vajzėn me tė majtėn dhe me dorėn e djathtė ja mbėrtheu kokėn gjarpėrit nė degė tė pemės, me thikėn qė mbante nė brez.Vajza u hutua pėr njė ēast dhe shtangu me lulen nė dorė, po kur e pa skenėn, atėherė ashtu siē ishte nė krahėt e tij ,me gjith shpirt e puthi tė Huajin, si nuk kishte puthur kurrė nė jetėn e saj.
    Thonė disa tė tjerė se hėna e bėri si kurth, pėr t'u puthur ata tė dy! Qė ishin tė pėrvėluar pėr atė puthje mjaltė, nga buzė, qė vetėm flladi i ėmbėl flinte mbi to!
    Ashtu si flladi i ėmbėl flė mbi buzė tė pa fajshme, vazhdon pėrralla e gurgullon, si ujėt e burimit nė gushtė. Na ishte njėherė ...! Njė herė e njė kohė...! Kur bota ishte e lirė. Vėrtet e lirė dhe e lumtur.... Na ishte...
    Tė lumtur, tė qeshur, tė gėzuar e tė kapur dorė pėr dore shkuan tė dy tė rinjtė nė pallat. Aty Diella u tregoi prindėve si ndodhi duke ju thėnė se akoma atje ndodhej thika, ku ėshtė mbėrthyer koka e gjarrpėrit.Aty "I Huaj" deklaroi se ishte gati tė bėnte mė shumė se sa kaq. Ishte gati tė sakrifikonte edhe jetėn e tij pėr Diellėn e bukur dhe tė dashur, sepse tanimė zėmra e tij i pėrkiste asaj.
    - Marr guximin Madhėri tė kėrkoj dorėn e bijės suaj, sepse njė fuqi tjetėr qė unė nuk e di, i afroi zemrat tona!
    Mbreti pėrsėri e dėgjoi tė huajin me durim e pėrsėri i tha :
    - Miku im mė i mir ėshtė ai qė mė kėrkon dorėn e vajzės!Tė respektoj edhe unė pėr ēiltėrsinė. Nesėr do tė kthej pėrgjigje.
    Kėto tha mbreti dhe pėr gjithė natėn i la tė rinjtė nė ankthin e pritjes. Lumi qė shkonte poshtė kėmbėve tė tyre fjeti, ata nuk fjetėn atė natė.E kush nuk u jep tė drejtė? Ah sikur tė ishin tė gjithė tė lumtur, sa ata!
    - "Mendohu njė natė dhe vepro tė nesėrmen"- thotė njė fjal e urtė. Kėtė e dinte shum mirė dhe e zbatonte me fanatizėm mbreti, pėr rastet kur ishin shum tė rėndėsishme pėr jetėn.Ditėn e nesėrme u mblodh oborri mbretėror dhe tė rinjtė erdhėn gjith ankth. Sapo kishte ikur vesa nga trėndafilat. Kjo sipas tė parėvet, ishte koha mė e mirė kur dikush duhej tė fillonte diskutimin e diēkaje serioze ose tė merrje vendime serioze.
    Tė dy tė rinjtė erdhėn pothuajse nė tė njėjtėn kohė pėrpara fronit mbretėror! Kuriozė e tė pa fajshėm.Atė ditė shkėlqenin jo vetėm fytyrat e tyre por gjithė pallati.
    - Babai im i dashur : Pėveē mirėnjohjes dhe dashurisė qė ka pėr prindėrit kjo zemra ime, mė thotė se asgjė nuk do vendosė qė tė plagosė zemrėn e prindit qė e kam pasur dhe e kam tė shėnjtė.
    Mbreti ngriti pak dorėn, pėr tė treguar se donte tė fliste ai. Sytė e tė gjithėve u pėrqėndruan tek ai. Kapi dorėn e mbretėreshės dhe e mori midis duarve tė tija. Pastaj me njė zė tė qartė, qė ta dėgjonin tė gjithė i tha sė bijės kėto fjalė:
    - Bija ime ! Ēdo gjė nė jetė e ka njė kuptim. E kam pėr detyrė, tė mos mbyll sytė pa j'u dhėnė njė sqarim, qė pėr ju fėmijėt e mij, ėshtė njė mėsim. Edhe ēdo veprim qė bėjmė, e ka njė arsye dhe njė kuptim!Emrat qė j'u kam vėnė, nuk janė rastėsi dhe tė pa kuptimtė! Mendohuni dhe do ta zgjidhni.Janė ndienjat mė njerėzore qė kanė mbretėruar dhe do tė jetojnė sa tė jetė bota. Pa to, i gjithė fisi i jonė do tė ishte i pa vlerė dhe nuk do jetonte dhe mbretėronte si deri mė sotė.Ne si prindėr njė ditė e prisnim kėtė ndryshim.Tė tre emrat janė domethėnės dhe secili ka cilėsitė e veta. Emri qė ti mban, shpreh shum gjėra. Dielli dhe drita e tij ėshtė fillimi i jetės qė jetojmė. Pa dritė nuk ka jetė. Drita ėshtė ajo qė i jep jetė gjithēkaje mbi tokė.Drita ndriēon mėndjet dhe zėmrat e ēdo njeriu.Njerzit betohen " Pėr dritėn e syve ". Tė dua si sytė ndaj dėgjomė njė fjalė.Tre gjėra duhet ti mbrosh e ti respektosh nė jetė ; Prindėrit ..., Vėndin ..., Gjuhėn .Sepse vetėm me anė tė gjuhės sė nėnės, njerzit komunikojnė, shprehin dėshirat dhe ndjenjat e tyre pėr cilindo! Shprehin mėrzitjen dhe gėzimin! Shprehin urrejtjen dhe dashurinė! Dua qė, kudo qė tė jeni dhe sado qė tė jetoni, asnjėherė tė mos humbisni cilėsitė, qė ju pėrkasin. Janė cilėsi qė tė falin miq, ashtu si miqėsia me mbretėrinė e Qiellit.Nuk jam kundėr dėshirės dhe dashurisė sė zėmrės tėnde, po qe se ajo ėshtė e vendosur.Drita e qiellit dhe e tokės ndriēoftė zėmrat dhe mėndjet tuaja.
    Kaqė tha mbreti dhe i dha tė drejtėn tė Huajit, pėr tė shprehur mendimin e tij.
    - Jam i lumtur qė fati mė pruri kėtu. Kujtoja se isha mė fatkeqi, por ėshtė e kundėrta. Do ti pakėsoja vlerėn po tė shtoja mė tepėr nga ē'tha bija juaj.
    Mbreti dha porositė tė bėheshin gati pėr dasmėn.Ishte dasma e parė qė bėnte mbreti.
    Ceremonija e dasmės ishte mjaft e madhe. Thonė se morėn pjesė Dielli, Hėna dhe Toka bashkė. Thonė se nėntė ditė resht, vinin krushqė e dasmorė, nga tė gjitha anėt e botės. Thonė, se vetėm ditėn kur Diella doli nuse, u pi aq verė, sa mund tė mbushje tre puse nga dymbėdhjet pashė tė thellė. Pėr shtatė ditė tė tjera mbas dasmės, nuk pushoi muzika!
    Oh! Tė mos harrojmė mė tė bukurėn. Ē'ka hequr i huaj, kur u bė dhėndėrr. As nė ėndėrr nuk e kishte parė, e nuk e dinte, se do rrihej, siē u rrah. Kur do hynte nė odėn e nuses, dasmorėt ishin rreshtuar nė dy rreshta, tė gjatė sa balli i njė ushtrie nė fushėn e luftės dhe ai duhej tė kalonte nė mes tė tyre. I shkreti ai, nga tė mbrohej mė parė. Secili nga dasmorėt duhej ta qėllonte patjetėr njėherė me pėllėmbė. Kėshtu e kėrkonte zakoni.Lėre pastaj disa tė dehur qė ja kėpusnin me shkelma bythėve!I shkreti ai, kur hyri tek nusja! Nuk dinte ēfar tė mbante mė pėrpara me dorė! Hyri me vrap dhe e mbylli shpejt derėn pas tij. Por ! Ah ! Kur hyri brėnda dhe pa Diellėn tė veshur me fustanin e nusėrisė! I harroi tė gjitha shkelmet e pėllėmbat! Ju dukė se, ishte futur nė portėn e parajsės sė imagjinuar e treguar!Ajo, vėrtet ja kishte vjedhur dritėn diellit, qė ishte futur brėnda.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:21

    Ai sikur hyri nė njė kopėsht trėndafilash. Diella e veshur me fustan tė bardhė, qėndronte nė kėmbė, nė mes tė odės se stolisur me perde nė ngjyrėn e qiellit. Pranė saj ishte njė shtrat i stolisur me lloj-lloj lulesh, e qė kundėrmonte aromė tė kėndėshme. Ajo akoma e mbante fytyrėn tė mbuluar , sipas zakonit dhe priste atė qė do ta shtrinte nė shtratin e nusėrisė, t'ja hiqte mbulesėn nga fytyra . I Huaj, ja ngriti duvakun ngadalė, duke shijuar gjithė bukurinė e asaj fytyre njomzake, qė e kalonte vlerėn e xhevaireve, vėthėve dhe gjerdanit me gurė tė ēmuar qė zbukuronte qafėn e saj. Nė buzėt e saj kishte ēelur trėndafili mė i bukur i botės. Ai nuk priti mė, por e mori kokėn e Diellės midis duarėve dhe e puthi. Disa thonė se ngriu ajo puthje nė buzėt e tyre ! Disa thonė se ishte e njėmijta herė qė e puthte atė natė ! Por e vėrteta ėshtė se, ata u gdhinė zgjuar duke u puthur dhe ajo ishte nata mė e lumtur e tyre.
    Kjo ėshtė njė histori shum e bukur mė vehte, po sotė nuk qėndrojmė atje. Do shohim e do ecim mė shpejt se koha, mė shpejt se vitet, mė shpejt se drita.
    Vitet kalonin dhe ndryshime erdhėn edhe nė jetėn e djemve tė mbretit. Ata u martuan e bėnė nga njė vatėr fėmijė sejcili. Mreti nuk la asnjėrin nga fėmijėt me kokė mėnjanė. Tė treve u dha atė pjesė tė mbretėrisė qė u takonte. U ndėrtoj nga njė pallat mė vehte dhe u tha qė secili tė shikonte pronat e tij, ti shtonte e ti begatonte mė shumė. Tė mos kishin pakėnaqėsira me njėri-tjetėrin e tė mos grindeshin kurrė. Tė kishin kujdes e tė mos dėgjonin ndonjė tjetėr, shok, mik, apo tė huaj, cilindo qoftė, tė mos e lejonin tė fuste zilinė ndėrmjet tyre! Sepse zilija dhe ambicja e keqe pillnin grindjen, sherrin, pėrēarjen, mėrinė, e plotė tė kėqija tė tjera si kėto. Kjo botė ka vėnd pėr tė gjithė njerzit me zemėr, por kurrė nuk ka vėnd, e nuk nxė, xhelozinė, e mėrinė e sėmurė


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:21

    Nga Kolec TRABOINI

    Shprehja "Mė je mbyllur brenda si Oso Kuka" pėrdoret nė zhargonin e bisedave tė pėrditshme kur komunikon me njė njeri, qė ke kohė qė nuk e ke parė, a qė rri brenda nė shtėpi pėr tė studiuar dhe del disi rrallė nė shoqėri.
    Nė fakt shprehja nuk ėshtė krejt e saktė, sepse kujtdo qė i thuhet nuk ėshtė as nė kushtet, as nė qėllimin e "mbylljes" si Oso Kuka. Pėr ta kuptuar se jo ēdo mbyllje nė shtėpi, nė zyrė, konvikt a sallė studimi, ėshtė e ngjashme me mbylljen nė Kullė tė Vraninės tė Oso Kukės me djemtė e tjerė shkodranė, le t'ju sjellim nė kujtesė ngjarjen:



    Ishte koha e perandorisė turke. Malazezėt qė kishin shtetin dhe mbretėrinė e tyre tė dalė pas traktatit tė Shėn Stefanit nė mbarim tė luftės rusoturke, kėrkonin pushtimin e territoreve nėn Perandorinė Otomane, tė cilat nė tė vėrtetė ishin toka shqiptare. Nė maj tė vitit 1862, forcat malazeze nisėn sulmet nė Malėsi tė Shkodrės por u thyen nga malėsorėt e Hotit dhe tė Grudės. Njė muaj mė vonė, forca tė shumta ushtarake tė Malit te Zi, sulmuan ishullin e Vraninės. Pėr tė mbrojtur pikėn kufitare tė Vraninės, qė ėshtė nė anėn veriore tė Liqenit tė Shkodrės, dolėn vullnetarė nga Rinia Shkodrane. Ndėr kėto ishte dhe i riu nga qyteti i Shkodrės Oso Kuka.
    Detyra e grupit tė tij prej 24 vetash ishte tė mbronin Kullėn e Vraninės, qė ishte dhe postė kufitare, qė ndante shtetin malazez me perandorinė otomane. U zhvilluan luftime tė shumta, nė mes grupit tė djelmoshave shkodranė tė komanduar nga Oso Kuka dhe ushtarėve tė shumtė malazezė. Oso Kuka me shokėt e vet rezistoi gjatė, mirėpo sulmuesit malazezė ishin tė shumtė, dhe vendosėn ta marrin me ēdo kusht Vraninėn.
    Oso Kukės po i vriteshin bashkėluftėtarėt e vet njė e nga njė dhe ndihma nga qyteti i Shkodrės po vononin tė vinin. Nė momentet e fundit, kur malazezėt mendonin se kulla do tė dorėzohej, sepse ishin vrarė pothuaj tė gjithė mbrojtėsit, Oso Kuka me dy-tre shkokėt e mbetur akoma gjallė, megjithėse me trupin plagė, vendosin tė mos dorėzohen tė gjallė nė duart e armikut.
    Mbledhin tė gjitha fuēitė e barotit nė njė vend tė kullės dhe ndenjėn nė pritje tė sulmit vendimtar tė armiqve. Kur ushtaret malazezė menduan se shqiptaret ishin vrarė tė gjithė, dhe i u afruan kullės me dėshirėn kush mė parė tė hynte brenda pėr tė vendosur flamurin malazez nė majė tė kullės, Oso Kuka i gatshėm me pishtar nė dorė, i vuri flakėn fuēive tė barotit. Kulla u hodh nė erė bashkė me rrethuesit dhe mbrojtėsit. U dėgjua njė shpėrthim i tmerrshėm.
    Jehona e kėsaj ngjarjeje shumė shpejt u pėrcoll nė Shkodėr e nė Podgoricė - kryeqyteti i Malit te Zi. Ishin vrarė tė 24 djelmoshat shkodranė nė kohėn mė tė bukur tė jetės sė tyre, por e kishin shpaguar veten, duke vrarė me qindra armiq qė u dogjėn e u pėrvėluan nė ekstazėn e fitores, qė u kthye nė njė tragjedi, e cila edhe sot e kėsaj dite kujtohet me hidhėrim nė Mal tė Zi.
    Nenat shkodrane e rapsodėt e Malėsisė sė Shkodrės, trimėrinė e Oso Kukės e kėnduan nė kėngė trimėrie, qė edhe sot e kėsaj dite dėgjohen me admirim nga i gjithė populli shqiptar. Oso Kuka shumė shpejt u kthye nė simbol trimėrie e vetėmohimi pėr mbrojtjen e trojeve shqiptare, qė mizorisht u pushtuan nga fqinjėt tanė ballkanikė, dhe shėmbėllesa e tij ishte e gjallė e frymėzuese edhe nė zjarrin e luftės pėr lirinė dhe pavarėsinė e Shqipėrisė dhe me pas.
    Ndėr shkrimtarėt qė ėshtė frymėzuar mė shumė nga akti vetėmohues i Oso Kukės ėshtė Atė Gjergj Fishta, i cili nė kryeveprėn e tij "Lahuta e Malcis" i kushton katėr prej tridhjete kėngėve tė librit: Oso Kuka, Preja, Vranina, dhe Deka.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:22

    Rozafa


    Krenare ngrihet mbi Bunėn e gjerė dhe mbi qytetin e Shkodrės kėshtjella e lashtė e Rozafatit.Kur ėshtė hedhur guri i parė i nė themelet e kėsaj kėshtjelle? S'dihet . Historia e saj humbet nė mjegullėn e lashtėsisė ilire, banorėve tė mocėm tė kėsaj mėnge. Njė gjė dihet mirė e qartė ; atė e kanė pasur dikur labeatėt dhe pastaj Ardianėt, qė ishin fise tė forta ilire.Nė atė kohė tėrė bregu i kėtejshėm i Adriatikut, gjer nė Tergesten e bujshme apo Triesten e ditėve tona, ishte breg ilir. Mė vonė u derdhėn kėtej romakėt pastaj sllavėt, normanėt, venetikėt turqit e shumė popuj tė tjerė tė huaj. Gjatė shekujve ata krepat e thatė nėn muret e Rozafatit, si dhe vetė muret e kėshtjellės , janė lagur me pėrrenj gjaku tė atyre qė e kanė sulmuar dhe atyre qė e kanė mbrojtur. Tė huajt erdhėn dhe shkuan kurse populli ynė mbeti ngulur nė kėtė tokė ilire.Ndėrtimi i Rozafatit ka njė gojėdhėnė tė bukur por dhe tė hidhur qė ka ardhur nga lashtėsia deri nė ditėt tona. Ja c'thotė kjo gojėdhėnė.........


    I ra mjegulla Bunės dhe e mbuloi tė tėrė . Kjo mjegull mbeti aty tre ditė e tre netė . Pas tri ditėsh e tri
    netėsh fryu njė erė e hollė dhe e lartoi mjegullėn. E lartoi dhe e shpuri gjer nė kodrėn e Valdanuzit. Aty majė kodrės punonin tre vėllezėr. Ndėrtonin njė kėshtjellė. Murin qė e bėnin ditėn u prishej natėn dhe kėshtu nuk e lartonin dot . Na shkon aty njė plak i mirė.
    - Puna e mbarė , o tre vėllezėr.
    - Tė mbarė paē o plak i mirė . Po ku e sheh ti tė mbarėn tonė.
    Ditėn punojmė , natėn prishet . A di tė na thuash njė fjalė tė mirė .
    C'tė bėjmė qė tė nbajmė muret nė kėmbė ?
    - Unė di - u thotė plaku - po e kam pėr mėkat tua them .
    - Atė mėkatė hidhe mbi kryet tona , se ne duam qė ta qėndrojmė mė kėmbė kėtė kėshtjellė..
    Plaku i mirė mendohet e pyet :
    - A jeni tė martuar o trima ? A i keni ju tė tre vashat tuaja ?
    - Tė martuar jemi - i thonė ata - edhe tė tre i kemi vashat tona.
    Na thuaj pra ē'tė bėjmė qė ta qėndrojmė kėtė kėshtjellė ?
    - Nė doni ta qėndroni , lidhuni me besa besė : vashave mos u rrėfeni , nė shtėpi mos kuvendoni pėr fjalėt qė do t'u them unė . Atė nga tė tri kunatat qė do tė vijė nesėr t'ju sjellė bukėn , t'a merrni e t'a muroni tė gjallė nė mur tė kėshtjellės . Atėherė keni pėr ta parė se muri do t'u zėrė vend e do t'u qėndrojė pėr jetė e mot.
    Tha kėshtu plaku , pastaj shkoi ; tani u pa , pastaj s'u pa.
    Vaj !
    Vėllai i madh e shkeli besėn e fjalėn : ia tregoi tė gjitha vashės sė vet kėshtu e kėshtu , i tha tė mos
    vinte atje tė nesėrmen . Edhe i mesmi e shkeli besėn e fjalėn : ia tregoi tė gjitha vashės sė vet . Vetėm i vogli e mbajti besėn , fjalėn : nuk kuvendoi nė shtėpi , nuk i tha gjė vashės sė vet .
    Nė mėngjes ata tė tre ngrihen shpejt e shkojnė nė punė . Cekanėt godasin , gurėt coptohen , zemrat rrahin , muret lartohen...
    Nė shtėpi nėna e djemve s'di gjė . I thotė sė madhes:
    - Moj nuse e madhe , mjeshtrit duan bukė e ujė ; duan kungullin me verė.
    Nusja e madhe ia kthen:
    - Besa nėnė , sot s'mund tė shkoj se jam sėmurė.
    Kthehet i thotė sė mesmes:
    - Moj nuse e mesme , mjeshtrit duan bukė e ujė : duan kungullin me verė.
    - Besa nėnė , sot s'vete , se do shkoj tek fisi pėr tė bujtur.
    - Nėna e djemve i kthehet nuses sė vogėl .
    - Moj nuse e vogėl...
    Nusja e vogėl brof nė kėmbė:
    - Urdhėro zonja nėnė !
    - Mjeshtėrit duan bukė e ujė; duan kungullin me verė.
    - Besa nėnė unė shkoj , po e kam djalin tė vogėl. Druhem se do gji tė pijė e qan.
    - Nisu , shko se djalin ta shikojmė ne e s'ta lėmė tė qajė - , i thonė tė kunatat.
    Ngrihet e vogla, e mira, merr bukė e ujė, merr kungullin me verė, puth djalin e vogėl nė tė dy faqet,
    niset e bie nė Kazenė; qė aty ngjit kodrėn e Vladanuzit, i afrohet vendit tek punojnė tė tre mjeshtrit: dy tė kunetėrit dhe i shoqi.
    - Puna mbarė , o mjeshtėr !
    Po c'ėshtė kėshtu? Cekanėt ndalen e s'godasin, po zemrat rrahin fort e fort. Fytyrat zbehen. Kur e sheh i vogli tė shoqen, hedh cekanin nga dora, malkon gurin e murin.
    E shoqja i thotė:
    - Cke ti im zot ? Pse mallkon gurin e murin ?
    Hidhet kunati i madh:
    - Ti paske lindur nė ditė tė zezė , moj kunata jonė . Ne e kemi bėrė me fjalė tė t'murojmė tė gjallė nė mur tė kėshtjellės.
    - Shėndoshė ju o tim kunetėr. Po unė do t'ju lė njė porosi:
    kur tė mė muroni nė mur, synė e djathė tė ma lini jashtė, dorėn e djathtė tė ma lini jashtė, gjirin e djathtė tė ma lini jashtė. Se djalin e kam tė vogėl. Kur tė nisė tė qajė - me njėrin sy do ta shikoj , me njėrėn dorė do ta ledhatoj, me njėrėn kėmbė do ti tund djepin e njėrin gji do t'ia jap tė pijė. Gjiri im u muroftė, kėshtjella qėndroftė, djali im u trimėroftė, u bėft mbret e mbretėroftė !
    Ata e marrin nusen e vogėl dhe e murojnė nė themel tė kėshtjellės. Dhe muret ngrihen, lartohen nuk shemben mė si mė parė. Po rreth tyre gurėt janė dhe sot tė lagur e tė myshtė, sepse vazhdojnė tė pikojnė lotėt e nėnės pėr birin e saj...
    Dhe i biri u rrit , luftoi e trimėroi .


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:22

    Ymer Agė Ulqini





    YMER AGĖ Ulqini ishte djalė nė lule tė moshės. Tė sotmen u martua tė nesėrmen i erdhi kartė nga mbreti: "Ti Ymer agė Ulqini tė nisesh e tė shkosh nė luftė se po na sulmon armiku ... "Kjo kartė ishte e zezė, e hidhur se ndante trimin nga vasha. Po Ymer Aga ishte ushtar nuk e bėntė fjalėn dysh. U ngrit, shaloi balashin, ngjeshi armėt, shkoi u la shėndenė miqve, shokėve, nėnės e atit, pastaj vajti e ia tha vashės: Moj vasha ime, mua mė dėrgon mbreti fjalė tė shkoj nė luftė e duhet tė nisem.


    - Merrmė dhe mua me ty Ymer Agė -, i thotė vasha.
    - Jo vashė nuk tė marr dot, se atje i thonė luftė e lufta ėshtė pėr burrat. Unė dua tė mė japėsh besėn se nuk do tė martohesh e do mė presėsh derisa tė kthehem.
    Mė thuaj sa do tė mė presėsh ti mua moj vasha ime ?
    - Do tė tė pres nėntė ditė
    - Nėntė ditė janė pak moj vashė, udha ime ėshtė e gjatė dhe lufta ėshtė e gjatė, se kjo luftė bėhet nė dhe tė largėt. Nė mė do siē tė dua tė mė presėsh nėntė vjet e nėntė ditė. Si tė shkojnė tė nėntė vjetėt e tė nėntė ditėt e unė tė mos kthehem ti vashė martohu e trashėgohu se kėshtu qėnka thėnė, atėherė unė s'do tė jem gjallė.
    Vasha psherėtiu
    - Mirė Ymer Agė do tė tė pres nėtė vjet e nėntė ditė.
    Kėshtu e lidhėn fjalėn ata tė dy. Ai tė shkojė nė luftė, ajo tė presė nėntė vjet e nėntė ditė. Ymer Aga i la shėndenė vashės, i hipi balashit e shkoi me zemėr tė ngrohtė nė luftė. Kali ikte e linte prapa njė re pluhuri qė ngrihej nė udhė. Kalorėsi nxitonte tė arrinte sa mė shpejt nė luftė. Trim ishte Ymer Agė Ulqini por armiku ishte i madh e i shumtė. Qė nė pėrpjekjen e parė tė tij iu turrėn mizėri kalorėsish
    tė veshur me hekur. E qarkuan dhe e qėlluan me shpatė, Ymer Aga luftoi si burrė, shtriu pėrdhe shumė burra, plagosi shumė tė tjerė po nė luftė e sipėr i vranė balashin. Sa ia vranė balashin Ymer Aga luftoi nė kėmbė gjersa iu thye shpata. E zunė rob e hodhėn nė burg brenda nė kėshtjellė. Qarkuan nga tė katėr anėt me gurė mure tė lartė dhe e mbajtėn derė pėr nder se kishte qėnė trim dhe trimi nderohet kudo. Aty nė dhe tė huaj nė burg shkojnė ditėt e bėhen javė, shkojnė javėt e bėhen muaj, shkojnė muajt e bėhen vjetė. Njė dy, tre, mė shumė...
    Mirėpo Ymer Agė Ulqini e ka zemrėn tė ngrohtė sepse vasha i ka dhėnė fjalėn ta presė nė shtėpi nėntė vjet e nėntė ditė. Ai ha bukė, pi verė, qesh, ju jep zemėr shokėve i bie ciftelisė. Dėgjon bija e mbretit tė huaj e ēuditet.
    C'ėshtė ky njeri - thotė - qė s'tutet se ėshtė burg brenda nė burgun e kėshtjellės.
    - Eshtė Ymer Agė Ulqini - i thonė.
    - Tė fortė e paska zemrėn.
    - Tė fortė e tė ngrohtė se ėshtė shqiptar, me fjalėn e tij e me kėngėn e tij i forcon e i ngroh edhe tė tjerėt, shokėt. Po nė tė vėrtetė Ymer Aga e ka zemrėn tė ngrohtė e syrin zjarr. Pret qė mbreti i tij tė dėrgojė shpėrlblesė, ose shkėmbesė qė ta lirojė. "Domosdo" - thotė Ymer Aga - "mbreti do tė dėrgojė tė mė lirojė se unė kam luftuar kaq vjet pėr tė. Ia kam dėgjuar gjithnjė fjalėn, ku mė ka dėrguar kam vajtur, ku ka dashur kam luftuar..."
    Po Ymer Aga nuk di se mbretėrit i harrojnė njerėzit qė u kanė bėrė shėrbime. Edhe mbreti i tij e ka harruar fare. Atij si bėhet vonė se ka e s'ka Ymer Aga nė kėtė botė. Se Ymer Agėn e pret vasha nė shtėpi, se Ymer Aga kalbet nė burg. Mbreti bėn kokrrėn e qejfit nė sarajet mėdha buzė detit, ha e pi e ndėrron gratė, dėrgon tė tjerė nė luftė qė tė vriten e tė bien rob. Hajde, hajde na shkojnė tė nėntė vjetėt. Afrohet dita e zezė. Pas nėntė ditėsh do tė martohet vasha e Ymer Agės, siē e kishin lidhur fjalėn bashkė. Atėherė Ymer Agės i ftohet zemra, i shuhet syri, nuk ha mė bukė, nuk pi mė verė, nuk i bie ciftelisė . Cuditen gjithė shokėt e pyesin ēka e pse rri i mekur . Ai nuk pėrgjigjet , qėndron nė heshtje kokėvarur i pikėlluar. E bija e mbretit qė s'ia dėgjon mė kėngėn pyet njerėzit:
    - C'ka Ymer Aga qė s'po i ndihet zėri ?
    Ymer Aga i thonė - ka ditė qė s'po ha e s'po pi, s'po vė gjumė nė sy e s'po i bie ciftelisė.
    - Ma thėrrisni kėtu Ymer Agėn!
    I vete Ymer Aga sė bijės sė mbretit.
    - C'ke ti Ymer agė ? - e pyet e bija e mbretit . Pse s'ha bukė e pse s'pi verė, pse si bie ciftelisė.
    Ymer Aga pėshon e ia kthen:
    - Nuk ha dot e nuk pi dot, moj bijė e mbretit, as ciftelisė nuk i bie dot. Kam parė njė ėndėrr tė keqe.
    - C'ėndėr ke parė Ymer Agė?
    - Kam parė shtėpinė tė nxirė e tė shembur, babanė tė vdekur e tė harruar, nėnėn gjallė por tė verbuar. Edhe kam parė se vasha ime po martohet. Unė veē njė natė kam ndenjur martuar me vashėn time, tė nesėrmen mė erdhi kartė tė nisem pėr luftė. U nisa, luftova e rashė rob. Ne kemi bėrė me besa besė qė vasha tė mė presė nėntė vjet e nėntė ditė. Si tė shkojnė nėntė vjetėt e nėntė ditėt ajo tė martohet e trashėgohet. Tė nėntė vjetėt shkuan, tani po shkojnė dhe tė nėntė vitet. Tė falem moj bijė e mbretit, a nuk i thua babait tė mė lėshojė pėr ca ditė, tė shkoj nė shtėpi sa tė flas me vashėn e pastaj tė khehem prapė nė burg.
    - I them Ymer Agė por im atė, mbreti, kėrkon nėntė qese aspra qė tė lėshojė.
    - E ku ti gjej unė kėto nėntė qese moj bijė e mbretit.
    Unė kam nėntė vjet qė jam rob i zėnė ...
    - C'mė lė ti peng mua o Ymer Agė qė tė tė lė tė shkosh ?
    - Tė le besėn time o bijė e mbretit .
    E bija e mbretit e di se Ymer Aga ėshtė shqiptar dhe se shqiptari vdes dhe nuk e shkel besėn. i Thotė:
    - Ngrihu Ymer Agė, shalo kalė dorinė e pėr tri ditė arri nė Ulqin.
    Shokėt e Ymer Agės fillojnė e qajnė:
    - Mjerė ne Ymer Agė po shkon e na le vetėm!
    Ymer Aga kthehet e u thotė:
    - C'keni o shokė qė po qani? Nė qofsha gjallė do kthehem prapė. Kėtu njė orė e mė parė do presim bashkė si ta kemi tė thėnė. Tė mirėmbetshi.
    - Udhė e mbarė Ymer Agė, dalsh faqebardhė!
    Shalon ai shpejt kalė dorinė, i hip e merr vrapin drejt pėr nė Ulqin. Kali ikėn si shigjetė , lė pas njė
    vrazhdė pluhuri qė ngrihet lart. Mbetėn prapa male e fusha, dalin pėrpara male tė tjera, fusha tė tjera.
    Vrapo dori qė tė arrijmė tė bukurėn pėrpara se tė martohet. Ik e ik e ditė e natė me shkumė tė kuqe nė gojė ... Doriu ėshtė i kėputur, Ymer Aga ėshtė i drobitur. Veshėt i buēasin por tė dy shkojnė e
    shkojnė ... Pėr tri ditė e tri net shkojnė nė vend. E ja tek zbardh Ulqini i bukur shqiptar, buzė detit
    tonė . Ah, Ulqin, Ulqin tėrė jetėn tė kam pasur nė zemėr. Nėntė vjet tė kam parė natė pėrnatė nė ėndėrr. Nėntė vjet kam dashur qė tė puth dheun. Valėt thyhen njėra pas tjetrės nė breg. Era fryn e fortė. Pėrsipėr fluturojnė pulėbardhat... Ja tek nxin shtėpia e Ymer Agės. Ai shikon si nėpėr gjumė. Jam a s'jam kėtu, i ėshtė tharė gjuha pėr njė pikė ujė. Qėndron nė njė krua qė tė lahet e tė pijė, aty gjen tė ėmėn plakė. Ai e njeh ajo se njeh.
    - Mirė se tė gjej o e mira nėnė!
    - Mirė se vjen o rob i zėnė!
    - Ku mė di ti se jam rob i zėnė?!
    - Nga flokėt e gjata qė tė varen supeve. Nga na vjen ti o rob i zėnė?
    - Vij nga ajo e zeza Spanjė!
    - A mos e ke parė Ymer Agėn tim? A mos ke dėgjuar ndonjė fjalė pėr tė? E kam parė sot e tri javė moj e mira nėnė. Ymer Aga u vra, vetė e lava, vetė e qava e tė shtatėzėn ia ndava. Plaka nis vajin e vajton, Ymer Aga e bėn zemrėn gur e nuk i rrėfen tė vėrtetėn. i thotė:
    - C'jan ata njerėz qė nxijnė tej moj e mira nėnė? C'janė kėta topa qė po bien kodrave?
    - Janė krushqit e atij qenit Veli Pashės qė kanė marrė nusen e po shpien nė shtėpi. Topat qė bien janė topat e dasmės.
    - C'nuse kanė marrė moj e mira nėnė?
    - Nusen e tim biri , tė Ymer Agės ...
    Ymer Aga i bie kalit e u del krushqve pėrpara.
    - Mirė se ju gjej o krushq dasmorė
    - Mirė se vjen , o rob i zėnė. Nga na vjen ti , o rob i zėnė?
    - Nga ajo e zeza Spanjė
    - A mos e ke parė Ymer Agėn apo mos ke dėgjuar ndonjė fjalė pėr tė?
    - Kam tri javė qė e kam parė. Ymer Aga u vra. Vetė e lava e vetė e qava e tė shtazan ia ndava.
    Krushqit gėzohen, qeshin; nusja qan nėn duvak ...
    Ymer Aga hidhet e thotė:
    O krush o dasmorė! Ymer Aga mė ka lėnė njė amanet: t'i them nja dy fjalė kėsaj vashe.
    - Thuj tri e sa tė dush, o rob i zėnė
    Ymer Aga i afrohet koēisė dhe pyet nusen:
    - A e njeh Ymer Agėn, moj vashė?
    - Si ta njoh e mjera unė e mjera nje natė tė fjetur, nėntė vjet pa pjekur .. Ajo e zeza nėnė me pat thėnė se ka njė shenjė nė llėrėn e djathtė, qė ia ka kafshuar kali Ymer Aga pėrvesh llėrėn e djathtė e i tregon shenjėn. Nusja e njeh, gėzohet. I zbret koēisė, hedh mbi krye duvakun e nusėrisė e u thotė krushqeve:
    - udhė e mbarė, o krush bujarė, se unė po marr burrin e parė! Ky ėshtė Ymer Aga im. Burrė e kisha e burrė e kam pėr jetė e mot!
    Ymer Aga e hedh nė vithe tė doriut edhe shkon drejt nė shtėpi. Kthehet pastaj edhe sjell nėnėn.
    Tė nesėrmen i hip prapė doriut edhe merr udhėn e Spanjės. "Ti, dori, tė mė zbardhesh faqen, se i kam dhėnė fjalėn bijės sė mbretit! "Ulqini i bukur shqiptar mbetet persėri prapa. Kali vrapon ditė e natė...
    Po ē'na ndodh andej, nė atė tė zėzė Spanjė? Mbreti se dėgjon e se sheh Ymer Agėn. Pyet e i thonė se Ymer Agėn e ka lėshuar e bija qė tė kthehet nė vendin e vet. Ai thėrret sakaq tė bijėn e i shfyen:
    - ē'u bė Ymer Aga robi ?
    - E lėshova unė o im atė, qė tė takohet me vashėn e tij se do t'ia merrte dikush tjetėr. Mė dha besėn: pėr tri ditė vjen prapė. Sot mbarojnė tė tri ditėt e do tė kthehet. mbreti zemėrohet.
    - Jo tė gėnjeu nuk do tė kthehet!
    Jep urdhėr t'i presin kokėn sė bijės nė krye tė shkallėve.
    Prit o im atė, gjersa tė ngryset, se Ymer Aga do tė kthehet medeomos. Ai se shkel besėn
    - Jo, kush shkon nuk vjen prapė. Ėshtė si zogu i kuvlisė: posa ia hape, iku...
    Do tė kthehet se me ka dhėnė besėn.
    - Besa ėshtė njė fjalė, dhe fjalėn e merr era. Atė e shkelin dhe mretėrit.
    - Mbretėrit e shkelin, Ymer Agė shqiptari nuk e shkel, o im atė... Nė atė ēast dukej tej njė kalorės qė vjen vrapė, duke lėnė mbrapa njė fashė pluhuri. Sa tė mbyllesh e tė hapėsh sytė, kalorėsi hyn nė portė tė kėshtjellės. I zbret kalit tė shkumėzuar dhe i falet sė bijės sė mbretit:
    - Rrofsh e qofsh, moj bij' e mbretit! e mbajta besėn. Unė vajta e u ktheva. Rob isha, rob jam prapė.
    Mbreti e shikon i ēuditur nga kryet e shkallėve e thotė
    - Ymer Ago shqiptar , ti paske qėnė me tė vertetė burrė i besės! Tė lumtė!
    pastaj kthehet e u jep urdhėr rojeve:
    Ymer Agėn ta lironi tė shkojė ku tė dojė. Burrė qėnka e burrė qoftė! Lėshoni dhe tė nėntė shokėt qė ka.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:23

    Gjergj Elez Alia

    Trim mbi trima kishte qėnė gjithmonė Gjergj ElezAlia. Vjetė e vjet ai i kishte dal zot truallit tė tė parėve, ia kish mbrojtur nderin .Kish luftuar me topuz
    e shpatė kundėr armiqve tė derdhur kėtej nga deti e nga toka pėr tė shkelur vendin, pėr t'a dhunuar e zhveshur. Dhe tė gjithė kėta armiq Gjergj Elez Alia i kish shtrirė pėrtokė pa frymė. Por nė luftrat e shumta me dhunonjės tė shumtė trimi ynė kishte marrė nėntė plagė nė shtat dhe tani kishte nėntė vjet qė dergjej nė kullė. Atė e kishin harruar tė gjithė dhe e kishin lėnė nė dorė tė fatit. Nuk e kishte harruar vetėm e motra qė i rrinte ditė e natė mbi krye. I lante plagėt me ujėt e gurrės nėntė vjece, ia shpėlante me lotėt e syve tė saj, i terte gjakun me flokėt e ballit; shtatin ia lidhte me shamitė e nėnės, ia hijshonte me petka e moēme tė tatės; armėt e brezit ia rendiste mbi krye. Sepse kur i shihte armėt pranė, bacė Gjergji e ndjente zemrėn ende tė ngrohtė, i ngjallej njė fill shprese. Ai i duronte si burrė dhembjet e plagėve kur i ndėrronte motra shtatin.Vetėm njė dhembje nuk e duronte dot Gjergji. Dhembjen pėr motrėn e dashur tė varrosur sė gjalli pranė tij, nė kullėn e lartė, qė t'i mjekonte plagėt, tė pėrkujdeseshe pėr tė. Kjo dhembje e shtrinte Gjergjin si tė vdekur, pa frymė. E motra e Gjergjit s'kish patur kurė ēaste gėzimi. Ndėrsa shoqet e saj gėzonin tė ritė e tyre, kishin dashuruar, ishin martuar kishin lindur fėmijė, ajo rrinte gjithnjė mbyllur nė kullė pranė Gjergjit tė sėmurė.
    Kėshtu kaluan tė nėntė vjetėt. Vitin e nėntė u hap e mori dhenė fjala gjėmėmadhe se kish dalė nga deti njė bajloz i zi, trim i fortė e i prapė, mė i lig nga gjithė bajlozėt e tjerė qė kishin shkelur gjer atėherė truallin tonė. Ky bajloz i prapė i kishte hedhur vendit njė rreng tė rėndė; ēdo derė ti jepte njė dash tė pjekur, ēdo vatėr ti dėrgonte njė vashė tė njomė Bajlozi vriste ditė pėr ditė, digjte javė pėr javė njė krahinė. Kishte vrarė aq kreshnikė sa tani askush s' kish zemėr t'i dilte pėrpara e t'i priste hovin, sepse topuzi i tij ishte shumė i rėndė, shpata e tij ishte shumė e mprehtė dhe shigjeta e tij pėrshkonte tej e tej trupin e kreshnikut. Kėshtu tėrė vendi lėndonte nėn thundrėn e tij.
    Gjergj Elez Alia s'dinte gjė; ai dergjej nė shtrat si i vdekur e i pakallur nė varr. Askush nuk vinte t'i qante brengėn e ti kėrkonte ndihmė sepse e dinin se s'kishte forcė as tė dilte tek pragu i derės. Kur i erdhi rradha shtėpisė sė Gjergjit qė t'i jepte Bajlozit haraēin, dashin e pjekur dhe motrėn, kjo, motra, qau me lot dhe u ankua dhe nėmi
    - O vėlla , po qysh na harroi neve vdekja e s'na mori
    Nėna e tata kalben tė vdekur nėn blir.
    Shtati i vėllait kalbet sė gjalli brenda nė shtėpi.
    Shtati i motrės do tė bjerė nė duart e balozit tė zi ...
    Pse vallė nuk shėmbet kjo kullė tė na zėrė brenda tė vdekur ?
    Pse s'bėhet gėrmadhė kjo shtėpia jonė ?
    Vdekja ėshtė mė e ėmbėl moj e zeza nėnė se sa jeta pa nder.
    Atėherė Gjergji u zgjua, shikoi pėrreth e s'dinte ē'kishte ndodhur. Kish ndjerė qė i ishte lagur fytyra dhe kish pandehur se kulla i ishte rrėnuar aq shumė sa ia shtinte shiun brenda. Zemra iu bė copė, shikoi motrėn; dy vija lotėsh ia pėrshkuan faqet e tretura. Dhe nga pikėllimi mallkoi kullėn;
    - Hej, u nxifsh moj kulla ime! Tė mbuloftė
    fund e krye lemashku. Paē banorė brevėn e gjarprit!
    Si mė lėshove ti kaq shpejt pikat e shiut brenda nė shtrat ?
    Motra ia fshiu me dorė tė dredhur lotėt e i tha:
    - Jo, more vėlla, nuk bie shi pėrjashta e nuk pikonēatia e kullės.
    Ty tė kanė lodhur fort plagėt e shtatit dhe shkretia,
    prandaj s'di ē'flet; sytė e mi pikojnė lot vėlla !
    Atėherė Gjergji i shtrėngoi dorėn me atė pėllėmbėn e thatė, i lėmoi ėmbėl fytyrėn, e shikoi me ata sytė e mallit dhe i foli me zjarr, si nuk kish folur kurrė:
    - Pse qan moj motėr ? Pse ma thyen kaq shumė zemrėn ?
    Shtati im ka nėntė vjet qė po kalbet sė gjalli.
    Nė kėta nėntė vjet Gjergji yt s'ka pasur kurrė pushim e
    ka fėrfėlluar gjithnjė si ai gjethi i ahut nė faqe tė shullėrit.
    Vallė a s'ke pasur tė hash e tė pish nė kėta nėtė vjet ?
    A s'tė ka mbajtur ty vėllai me tė veshur e tė mbathur ?
    A tė ka rėnduar ndonjėherė me fjalė ?
    Apo tu mėrzit vėllai dhe tė ka lindur dėshira tė martohesh e ta braktisėsh ?
    Atėherė motra, ia mori dorėn, ia vuri mbi ballin e saj dhe iu pėrgjigj bukur:
    - Oh vėlla ! Kaq shumė tė paska mėrzitur vuajtja qė mė flet kėshtu ?
    Hyfsha gjallė nėn dhč nė mė shkon mendja pėr t'u martuar.
    tė ngrėnė e tė pirė kam patur mjaft vėlla.
    Edhe tė veshur e tė mbathur kam pasur mjaft,
    Kurrė s'mė ke rėnduar me fjalė si sot.
    Unė ty tė kam tatė, ty tė kam vėlla.
    Po sot bacė Gjergji dua tė qaj njė brengė tė madhe.
    Si nuk t'u pėrkėmb vallė shtati nė kėta nėntė vjet qė tė dalėsh gjer te praku i derės ?
    Si nuk u tha motra jote - e thaftė vera !
    Po qysh tė duroj unė e zeza turpin e ti shkoj bajlozit nė derė ?
    Kur dėgjoi kėto fjalė, bacė Gjergji i harroi tė nėtė plagėt e shtatit, i harroi tė nėtė dhimbjet dhe brofi drejt e mė kėmbė sikur tė mos paskėsh lėnguar kurrė nė shtrat: i hollė, i gjatė, ashtu siē kishte qėnė dikur trim mbi trima. I tha sė motrės:
    - O motėr, merr tani gjogun e luftės e zbrit shpejt deri tek nallban vėlami.
    I thuaj: " Tė dėrgon falmeshėndet Gjergji, t'ia mbathėsh mirė gjogun me patkonj hekuritė farkuar e thumba trunxhi, se do ti dalė bajlozit nė shesh tė burrave ".
    Po s'desh tė ma mbathė gjogun nallban vėlami,
    hipi sėrish e shko nė derė tė nallban dashamirit.
    Vajza i hipi gjogut, e ngau shpejt, zbriti nė qytet e shkoi drejt tek nallban vėllami.
    - Puna e mbarė o nallban vėllami !
    - Mbarė paē, moj vashė e largėt !
    - O vėllam, tė dėrgon falėmeshėndet bacė Gjergji t'ia mbathesh mire gjogun
    me patkoj hekuri tė farkuar e thumba trungji,
    se do t'i dale baljozit nė shesh tė burrave.
    Mirėpo nė kėta nėntė vjetėt, qė kur Gjergji ish varrosur sė gjalli breda nė kullė, nallban vellami e kish harrur fare vėllazėrinė e vjetėr. Ai nisi t'i flasė sė prapthi sė motrės sė bacė Gjergjit.
    - Po tė m'i falėsh - tha -moj vashė, ata sytė e ballit,
    unė do tė shpėtoj Gjergjin tėnd:
    do t'ia mbath mirė gjogun e do t'ia bėj tė fluturoje si era.
    Motra e Gjergjit ia ktheu me zemėrim:
    - C'po thua ashtu, o nallban, tu thaftė goja ?
    un pandeva se pata ardhur nė derė tė vėllamit,
    po e shoh se paskam rėnė nė derė tė magjypit.
    Kėta dy sy unė ia kam falur njė hėrė e pėrgjithmonė
    nėnės e tatės qė kalben nėn dhč,
    ia kam falur Gjergjit tim qė kalbet me nėntė plagė mbi dhč !
    Kaq i tha motra e Gjergjit nallban vėllamit qė e kish
    harruar vėllazėrinė dhe i ra kalit e shkoi te nallban dashamiri.
    - O nallban dashamiri - i tha - tė dėrgon falėmeshėndet
    bacė Gjergji, t'ia mbathėsh mirė gjogun me patkonj tė
    farkuar dhe me thumba trungji,
    se do tė dalė tė luftojė me bajlozin e detit.
    Nallban dashamiri s'ia bėri fjalėn dy po ia mbathi kalin mirė e bukur si pėr vete.
    - I thuaj - tha - falėmeshėndet bacė Gjergjit e daltė faqebardhė nė luftė.
    - Rrofsh e qofsh o nallban dashamiri !... - ia ktheu vasha.
    Mbrėmanet vajza u kthye nė shtėpi dhe gjeti Gjergjin tek po priste nėn hijen e blirit
    : i veshur e mbathur me armėt pranė. Ai kishte mposhtur dhimbjen e shtatit pėr tė ruajtur nderin e shtėpisė sė vet e tė gjithė vendit pėr hakmarrje.
    C'bėri Gjergj Elez Alia ?
    Ia dėrgoi falėmeshėndet Bajlozit tė detit dhe i tha :
    - Unė s'kam vashė pėr ty o bajloz !
    Deshtė e vathės nuk i kam majmur pėr ty.
    Kam vetėm njė motėr nė shtėpi po nuk ta jap dot
    se s'ka kush tė mė lidhė plagėt e shtatit.
    Pra tė pres tė dalėsh nė dyluftim nė shesh tė burrave.
    Kur zuri drita tė zbardhė majat ata tė dy, Gjergji dhe Bajlozi i detit dolėn kaluar nė fushė tė luftės dhe zunė t'a thumbojnė shoqishoqin me fjalė. Bajlozi ish veshur me parzmore tė rėnda hekuri, kish vėnė nė kokė pėrkrenare celiku ish armatosur me
    kėpucė tė rėnda dhe shpatė tė gjatė dhe kalin e kish ngarkuar me pllaka hekuri. Tundej dheu ku shkelte. Sapo pa Gjergjin tė ligur e tė tretur, kaluar mbi gjog, bajlozi qeshi me tė madhe dhe i thirri :
    - Nga varri qenkė ngritur o Gjergj!
    Pse mė ke nxjerė kot bre burrė nė fushė tė luftės ?
    A nuk e di ti se mua mė thonė bajloz deti ?
    Unė kam shembur nga kali shumė kreshnikė dhe i kam dėrguar nė botėn tjetėr.
    Ty do tė shemb me gishtin e vogėl !
    Gjergji ia ktheu bukur :
    - Mirė po thua o bajloz tė lumtė goja !
    Vėrtetė unė kam nėntė vjet qė kam marrė udhėn e varrit
    se kam nėntė plagė nė shtat, po pa arritur ende nė varr
    ti mė ktheve prapė, sepse ti mė ke kėrkuar motrėn
    pėrpara se tė mė kėrkosh dyluftimin,
    ke kėrkuar berat pėrpara se tė kėrkosh barinė,
    unė kam ardhur kėtu tė tregoj se ē'na thotė kanuni i tė parėve tanė;
    tė mos lėshojmė gjėnė para se tė lėshojmė armėt,
    tė mos i japim kurrė motrat bajlozit para se tė vritemi me shpatė nė shesh tė luftės.
    Bėhu gati bajloz se tė ka ardhur dita e fundit. Kėtu i thonė Gjergj Elez Alia.
    I lėshuan kuajt vrap nė fushėn e luftės tym mė tym . Bajlozi i prapė mori nė shenjė i pari dhe hodhi topuzin . Gjogu i Gjergjit pėrkuli tė dy gjunjėt dhe u ul. Topuzi i rėndė i bajlozit i fluturoi Gjergjit mbi krye dhe u ngul tutje dymbėdhjetė pash thellė nėn lėndinė. Pluhuri u ngrit dymbėdhjetė pash lart. Kur i erdhi rradha Gjergjit e hodhi bukur topuzin e vet dhe e qėlloi bajlozin nė shteg tė ballit. Bajlozi u pėrkul dhe u gremis i vdekur. Kur u gremis u tund tėrė fusha. Kali mori arratinė . Gjergji nxori menjėherė shpatėn e mprehtė dhe ia ndau kryet nga trungu. Kryet ia vari nė modhė tė shalės. Trungun ia hoqi zvarė pėr kėmbe nėpėr fushė pėrmes ferrash dhe drizash dhe ia hodhi nė njė pėrrua. Gjaku i bajlzoit tė zi rrodhi nėpėr pėrrua, nxiu gjithė lumin. Tre vjet rresht vendi rreth e qark kundėrmoi erė kėrme...
    Si e vrau bajlzoin e zi , trimi u kthye fitimtar nė shtėpi, mblodhi gjithė shokėt e u tha : -pa dėgjoni o shokėt e mi, falė ju qofshin kullat e mia, falė ju qofshin gjithė paret e mia, falė ju qoftė gjithė malli dhe gjėja ime, amanet motrėn e Gjergj Elez Alisė.
    Dhe trimi u hodh tė pėrqafonte motėrzezėn qė e priste me gėzim. Tė dyve zemrat u pushuan pėrnjėherėsh. Vėlla e motėr ranė pėrdhe tė vdekur. Vdekje mė e lehtė dhe mė e ėmbėl s'ish parė kurrė. Shokėt vajtuan me gjėmė tė madhe, hapėn pastaj njė varr tė gjerė sa t'i nxėrė tė dy vėlla e motėr tė pėrqafuar. Varrin e rrethuan me njė muranė tė bukur qė tė mos harrohej kurrė se sa shumė e kishte dashur vėllai motrėn dhe motra tė vėllanė, tė mos harrohej trimi i madh Gjergj Elez Alia, qė mbrojti nderin e vet dhe tė shtėpisė dhe qė shpėtoi vendin nga dhunat e bajlozit tė zi. Mbi krye shokėt u mbollėn atyre tė dyve njė bli tė bukur, atje pushon ngaherė zogu i verės...
    Kur nisi tė dushkohet mali qyqja qėndroi mbi muranėn e varrit tė ri se e gjeti blirin tė tharė. Fluturoi mbi sarajet e zeza dhe e gjeti tėrė kulmin tė shėmbur pėrdhe. Atėherė zuri vend nė njė dritare dhe i tha me pėrbetim shtegtarit qė shkonte udhės:

    *************
    - Dėgjo o shtegtar i malit, nė qofsh duke kėnduar
    kur tė afrohsh kėsaj ane pushoje kėngėn tėnde,
    nė qofsh duke qarė kur tė afrohesh kėsaj ane
    shtoje dhe mė shumė vajin e gjėmėn.
    Unė kėrkova bjeshkė mė bjeshkė,
    verova verim mė verim,
    mjerova shtėpi pas shtėpije
    por kėrkund nuk e pashė njė trim si Gjergj Elez Alia.
    Tė gjitha shkuan e vanė,
    Gjergj Elez Alia vdiq, motra e dhembshur vdiq,
    kulla e lartė u shemb dhe murana e varrit s'njihet mė,
    as kulla e dikurshme,
    po doli kėnga qė shkon si njė yll drite nėpėr shekuj
    pėr tė kėnduar trimėrinė e vėlait dhe dashurinė e motrės,
    fismėrinė e shpirtit tė madh shqiptar
    dhe kėnga nuk vdes kurrė....


    Edituar pėr herė tė fundit nga **GISHTEZA** nė 7/6/2009, 20:24, edituar 1 herė gjithsej


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T
    avatar
    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 7/6/2009, 20:23

    Besa e Kostandinit



    Gjashtė e gjashtė dymbėdhjetė,
    Doruntina trembėdhjetė !...
    Ish njėherė e njė mot njė nėnė shumė e mirė i kish dymbėdhjetė bij tė hijshėm. Tė trembėdhjetėn kishte njė bijė tė bukur mbi shoqet tė gjitha, qė ia thoshin Doruntinė .
    Vasha u rrit e u bė pėr tu martuar. Mirėpo nga bujarėt e atij vendi askush nuk e gėzoi. Tė gjithė e dėshironin askush s'guxonte ta zėrė nuse, sepse nuk e ndjente veten tė zotin pėr ta marrė pėr shoqe. Atėherė na vjen njė trim i largėt; i mirė, i hijshėm, i fisėm dhe nis dėrgon shkesė dallėndyshen qė t'a
    kėrkojė Doruntinėn nuse. E ėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e mėdhenj nuk donin t'ia jepnin, sepse trimi ndonėse i mirė e i fisėm, ishte nga njė vend shumė i largėt. Vetėm i vogli, Kostandini donte.
    - T'ia japim zonja mėmė - thosh ai - se trimi ėshtė i mirė. Mė ka hyrė nė zemėr.
    - Kostandin biri im, cfarė po thua ti kėshtu? - ia kthente e ėma. Aq larg do ma shpiesh Doruntinėn time? Se nė e daēa pėr gėzim, pėr gėzim nuk do t'a kem; se nė e daēa pėr helm, pėr helm nuk do t'a kem.
    - Tė jap besėn zonja mėmė, se kur t'a duash ti Doruntinėn, qoftė pėr gaz qoftė pėr helm, vete unė e
    t'a sjell!.
    Mėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit u bindėn: e vluan dhe e martuan Doruntinėn me trimin e largėt. Bėnė dasmė nėntė ditė. Tė dhjetėn trimi mori nusen e shkoi tek dheu i tij i largėt. Mėma e vasha qanė me lot kur u ndanė ...

    ... Shumė luftra u luftuan atė mot te dheu ynė, se kish ardhur i huaji t'a shkelte e t'a pushtonte. Tė
    dymbėdhjetė vėllezėrit dolėn tė luftojnė pėr vendin e tyre dhe u vranė njė pas njė tė gjithė.
    Kur iu vra djali i parė, mėma psherėtiu e tha:
    - Biri im unė nuk kam helm e nuk do tė tė qaj, sepse ti re pėr dheun tėnd e mė mbeten dhe njėmbėdhjetė bij tė tjerė pėr luftė.
    Kur iu vranė gjashtė, qė tė gjashtė trima e tė dashur, ajo derdhi vetėm nga njė lot pėr secilin e bėri vetėm nga njė vajtim. Po kur nisėn t'i vriten dhe tė tjerėt, mėmės iu kėput zemra dhe lėshoi njė psherėtimė tė madhe sa uturoi tėrė vendi:
    - Mjerė unė, ē'helm i madh tė mos kem Doruntinėn pranė nė kėtė zi qė mė mbuloi shtėpinė!.
    Kur u vra djali i fundit, Kostandini, mėma shkuli leshrat e bardha e thirri:
    - Bobo, ē'vdekje, e nėmosura vdekje! Ti mė more dymbėdhjetė bij e tani kush mund ta dijė a s'ma ke
    marrė edhe bijėn time tė vetme, bijėn time tė dėshiruarėn!
    Kur u gdhi e shtuna e tė vdekurve, mėma vajti te varret e tė bijve. Dymbėdhjetė djem kish pasur,
    dymbėdhjetė varre kish tani... Mbi ēdo varr ndezi nga njė qiri e bėri njė vajtim, po mbi varr tė Kostandinit ndezi dy qirinj dhe bėri dy vajtime, qau me ngashėrime dhe thirri tre herė:
    - O biri im! O biri im! O biri im!...
    Edhe tri herė tė tjera:
    - O Kostandin! O Kostandin! O Konstandin!
    Pastaj u shemb pėrdhe, pushtoi gurin e varrit e u trua:
    - Kostandin, o biri im, ku ėshtė besa qė mė dhe, se do ma sillje Doruntinėn, tėt motėr? Besa jote vdiq bashkė me ty e kalbet nė varr tė zi!
    Kėshtu tha dhe e lau gurin me lotėt e syve.
    Nė mesnatė Kostandini u ngrit nga varri. Guri i varrit u bė kalė i zi si nata. Edhe dheu i zi u bė shalė e zezė si nata. Rrotulla qė mbante gurin u bė fre i argjendtė. Trimi i hipi kalit, u pėrkul pėrpara, uli kryet dhe i ra me shporet. Kaptoi si frymė male e fusha, hodhi lumenj e pėrrenj, la prapa katunde, kodra , pyje...
    Kostandini arriti te shtėpia e motrės kur kish dalė dielli. Ajo ndodhi ditė e kremte. Nė shesh, pėrpara shtėpisė, gjeti tė bijtė e tė motrės, nipėrit e tij, qė loznin e vraponin pas dallėndysheve, I pyeti:
    - Bij tė zemrės, ku ėshtė zonja, mėma juaj?
    - Kostandin, o zoti lalė, - i thanė ata - mėma jonė po hedh valle nė fshat, atje tek bėhet dasmė.
    Kostandini shkoi shpejt tek vallja e parė, pa njė luzmė vashash tė bukura tek kėndonin e vallonin dhe tha me vete : "Tė bukura jeni, moj vasha, por pėr mua nuk jeni, sepse unė s'jam nga kjo botė...". Dhe u afrua tė pyesė:
    - Gėzuash, o vasha tė bardha! A ėshtė me ju Doruntina, motra ime?
    - Shko pėrpara trim, se do ta gjesh tek kėrcen hareshėm veshur me petk tė ndritshm kadifeje.
    Kostandini vajti tek vallja e dytė dhe u mat tė pyesė pėrsėri, po Doruntina e pa vetė dhe i thirri:
    - Kostandin, o im vėlla!
    Dhe iu afrua e pėrqafoi.
    Kostandini i tha:
    - Doruntinė, motra ime! Eja tė shkojmė. Tė do zonja mėmė nė shtėpi!.
    Mė thuaj vėlla, si tė vij unė atje? Po tė mė dojė pėr gaz , do tė vete tė marr stolitė mė tė mira, por po tė mė dojė (mos qoftė e thėnė) pėr helm, do vete tė vishem me tė zeza.
    - Eja motėr, ashtu si je!.
    E mori nė vithe tė kalit. Kali ikėn si shakullimė. Ata kapėrcejnė si nė ėndėrr male e fusha, pyeje e kodra, lumenj e pėrenj. Hėna e yjet kanė shtangur lart e shikojnė me tė drojtur.
    Gjatė udhės, motra e pyet vėllanė:
    - Kostandin, vėllai im, pėrse shpatullat e gjėra tė janė mbushur me myk?
    - Doruntinė, motra im , shpatullat mi ka mbuluar tymi i shkluhave nė luftė. Se nė vendin tonė u bėnė luftra tė mėdha, erdhėn armiq tė na shkelin dhe ne tė gjithė dolėm tė luftojmė.
    - Kostandin, vėllathi im, pėrse flokėt e derdhura i ke gjithė pluhur?
    - Doruntinė motra ime, gjatė udhės kishte shumė pluhur dhe mi pluhrosi flokėt.
    -Kostandin vėllathi im, pėrse vėllezėrit e mi tė bukur si drita, s'kanė dalė pėrpara tė na presin?
    - Doruntinė, motra ime, ndoshta janė nė lodėr e s'presin tė vemi sonte.
    - Kostandin vėllathi im, pėrse dritaret e shtėpisė janė mbyllur sot krejt?
    - Doruntinė motra ime, i kemi mbyllur se fryn erė e fortė e dimrit nga deti.
    Kur arrinė pranė kishės, Kostandini i tha motrės:
    - Ti shko pėrpara se unė dua tė hyj tė pėrgjunjem!
    Kostandini shkoi e hyri prapė nė varr tė zi. Kali u bė prapė gur, shala u bė dhč dhe freri i argjendtė u bė rrotullė. Dhe pėrsėri reth e qark zotėroi heshtja e vdekjes.
    Ndėrkaq Doruntina ngjiti shkallėt dhe trokiti gazmend nė derė.
    - Mėmė hapma derėn!
    - Kush je ti qė trokėllin aty tek dera?
    - Hapma zonja mėmė - Jam jot bijė Doruntina.
    - Ikė tutje nga ke ardhur o vdekje e shkretė. Ti mi more tė dymbėdhjetė bijtė e tani ke ardhur tė mė
    marrėsh dhe mua qė tė mos e shoh mė Doruntinėn time!
    - C'po thua ashtu zonja mėmė? Nuk ma njeh zėrin? Besa zonja mėmė, jam unė vetė, Doruntina jote.
    - Ngul gishtin tek vrima e kycit qė tė ta shoh e tė t'a njoh.
    Doruntina nguli gishtin e vogėl tek vrima e kycit - atė gisht tė hollė e tė bardhė. Mėma ia njohu sakaq e i hapi derėn.
    - Kush tė solli kėtu, o zemra ime?
    - Mė solli Kostandini, im vėlla.
    - Cili Kostandin, moj bijė? Kostandini im ka vdekur bashkė me tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e tjerė. U vranė nė luftė...
    Dhe si rinin tė dyja,njėra tek praku e tjetra nė derė,plasėn si qelqi me verė...


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    Sponsored content

    default Re: Legjendat

    Mesazh nga Sponsored content


      Ora ėshtė 24/10/2017, 09:30