TRENDĖT E TRADITĖS SONĖ KULTURORE FETARE DHE KOMBĖTARE

    Share

    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte

    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    default TRENDĖT E TRADITĖS SONĖ KULTURORE FETARE DHE KOMBĖTARE

    Mesazh nga shaban cakolli prej 16/8/2009, 17:01

    Trendėt
    e traditės sonė kulturore fetare dhe kombėtare :


      SYNETITĖ
      ME UNIFORMA TĖ SULLTAN PELMEZIT



    Se
    si po i helmojmė fėmijėt tanė , qė nga zhveshja
    e pelenave e deri nė vdekje , duke ua mbjellė nė gjak
    dashurinė ndaj kulturave dhe traditave tė huaja fetare ,
    kėtė mė sė miri e dėshmojnė ceremonitė fetare tė cilat organizohen
    nė rastet e synetive tė fėmijėve tanė meshkuj !


    Dasmat
    dhe ceremonitė tė cilat zhvillohen e eksponohen para publikut
    tė gjerė me rastin e kėtyre synetive , janė shumė
    tė ēuditshme dhe ato pėrveē qė kushtojnė me ēmime marramendėse
    , prapa skenarėve tė tyre fshihet njė propagandė shumė e rrezikshme
    pėr botėn e tė rinjve , veēanėrisht fėmijėve tanė, tė cilėve
    qė nga hapėrimet e para nė kėtė botė, iu mbillet dashuria dhe
    lakmia ndaj vlerave dhe traditave tė huaja kulturore !


    Pėrveē
    shpenzimeve marramendėse rreth organizimit tė dasmave tė
    synetive tek ne, duke filluar nga thirrjet e njė numri tė
    madh mysafirėsh , sigurimi dhe pagesat e xharrahėve , sigurimit tė
    hoteleve, apo restoranteve , sigurimit tė grupeve muzikore artistike
    (madje edhe nga dy-tri palė sish), ushqimi, pijet, ėmbėlsirat, lukset,
    dekoret... rėndėsia mė e madhe propaganduese publike , pa dyshim
    se i kushtohet fėmijės – djalit, i cili do tė bėhet synet !


    Rėndėsia
    mė e madhe rreth pėrgatitjes sė dasmės sė synetisė, i kushtohet
    sigurimit tė uniformės sė djalit, uniformė kjo qė fund e krye ėshtė
    e dizajnuar me elemente orientale e qė ėshtė imitim i uniformave
    ushtarake tė sulltanėve dhe pashallarėve osmanlinj ?! Kėto uniforma
    qė nga kėpucėt e deri tek kapela, janė tė stolisura me simbole
    tė gjeneralėve tė ushtrive turke dhe me mbishkrime nė gjuhėn arabe
    :”Mashallah” dhe “Bismilah”!


    Pėr
    t’ ua siguruar kėto uniforma sulltanėsh, fėmijėve tė vet, me
    rastin e synetive tė tyre, po qe se nuk do tė gjenden nė tregun kosovarė,
    shumė kush do t’ ia mėsyjė edhe Turqisė, pėr blerjen dhe sigurimin
    e tyre me kohė ! Jo rrallė, nė kombinim me kėto uniforma do tė
    vijnė edhe shpatat e stilit tė Sulltan Muratit !


    Pėr
    ta reklamuar dhe propaganduar kėtė lloj synetie dhe djalin e veshur
    nė kėtė uniformė si gjeneral, tė cilin vėshtirė se do ta njohin
    moshatarėt e tij, angazhohen veturat mė luksoze tė zbuluara , ose
    edhe ēeze kuajsh, me tė cilat do tė zhvillojnė defile nėpėr tė
    gjitha rrugėt dhe sheshet e qytetit, me qėllim qė moshatarėt e tij,
    tė cilėt ende nuk e kanė kryer synetllėkun, t’ i lakmojnė atij
    dhe tė bėjnė trysni tek prindėrit e tyre, qė t’ i bėjnė synet
    edhe ata sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, nga se i nxitė lakmia
    pėr uniforma gjeneralėsh dhe dhurata parash tė cilat zakonisht ua
    dhurojnė mysafirėt dasmorė me rastin e synetisė, duke ia mbushur
    kapuēin me tė holla !


    Profesioni
    im dhe pėrvoja mė se 40 vjeēare, mė ka mundėsuar qė
    tė jem pjesėmarrės i drejtpėrdrejtė i kėtyre dasmave
    nėpėr shumė qendra, vendbanime e krahina tė ndryshme shqiptare,
    ku kam pa dhe mėsuar shumėēka nga traditat dhe ceremonitė e kėtij
    lloji! Fatkeqėsisht , kurrė nuk mė ka ndodhur qė nė dasmat e synetive
    dhe nė veshjet solemne tė fėmijėve tė cilėt bėhen synet, ta shoh
    as mė tė voglin simbol kombėtar shqiptar, si qė ėshtė flamuri
    kombėtarė, kostumet kombėtare dhe plisi i bardhė?!


    Kėsaj
    dukurie tė shėmtuar , e cila nuk ka tė bėjė aspak
    me traditat dhe kulturėn kombėtare shqiptare, po ia shtoj edhe ca
    vargje tė marra nga njė parodi e imja nė formė tė kėngėve
    tė konagjegjit , e cila i kushtohet kėsaj problematike:



    Kajė
    moj ēikė , kajė e kup ,


    Po t’ ēojnė
    nuse ndėr magjup !


    S’ janė
    magjup, po janė mefterė –


    Krejt qytetin
    e ēojnė n’ poterė !



    Kush ta bajnė
    ndo ‘i djalė synet –


    Burrin tand
    vjen e ta thėrret ,


    N’ kamiona
    e n’ traktora ,


    Bien tupani
    e ngrihet hora !



    Se kur t’
    bien n’ tupan guxhumi –


    Krejt qyteti
    ēohen prej gjumi !


    Po bien t’
    vjetrit “Shahadet” –


    A u ba luftė
    , a u ba tėrmet ?!



    -Nuk asht luftė,
    nuk asht tėrmet ,


    Po e kanė
    ba nji djalė synet !


    E kish nana
    , djalė hasret ,


    Para tij, i
    kish pas edhe tetė !



    Ky synet asht
    krejt “normal” –


    Vishet djali
    , si “gjeneral”,


    N’ ballė
    i shkruen “Mashallah”,


    Poshtė
    i shkruen “Bismilah”!


    ...............................................


      Pjesėmarrja
      nė “Qelime” me tri palė kapela ?!




    rastisi sivjet, qė tė mė ftojnė pėr tė
    marrė pjesė nė njė “Qelime” e cila i kushtohej
    njė tė vdekuri . Kėsaj thirrje iu pėrgjigja pozitivisht, nga dėshira
    pėr t’ia bėrė nderimet e fundit personit tė vdekur , edhe pse
    unė absolutisht nuk jam ithtarė e kėtyre ceremonive !


    Shkova
    nė vendin dhe nė orėn e caktuar sipas ftesės, por
    qė nė hyrje tė lokalit ku ishte caktuar mbajtja e
    kėsaj “Qelimje”, u zhgėnjeva aq shumė sa edhe u pendova pėrse
    shkova?!


    Po
    sa hyra brenda atij lokali, i pėrshėndeta tė gjithė nė
    gjuhėn shqipe:”Mirė dita dhe mirė se ju gjejė!” Por, asnjėri
    prej tyre , nuk ma ktheu pėrshėndetjen nė gjuhėn shqipe! Tė gjithė
    tė pranishmit mu vėrsulėn si njė kor i zhabave , duke mėrmėritur:
    “Merhaba!”...


    Ēka
    me pa nė atė dhomė tė vogėl, qė nuk ishte mė e madhe se sa 8
    me 4 metra, ishin grumbulluar mė se 80, apo 100 njerėz, tė rrastuar
    njėri pranė tjetrit, sa nuk mund t’ iu gjenin vend as kėmbėve
    tė veta mbi tė cilat ishin kėrrusur ! Ishte vapė e madhe. Frymėmarrja
    sa vinte e bėhej mė e rėndė dhe mė e ngulfatur ! Kishte shumė
    njerėz tė moshuar e tė sėmurė, nga goja e tė cilėve kundėrmonin
    lloj – lloj erėrash . Kundėrmonin edhe erėrat e kėmbėve tė cilat
    u ishin djersitur nga vapa e madhe dhe ngushtėsia e dhomės!...


    Po
    sa e sodita mirė dhomėn dhe pjesėmarrėsit e “Qelimes” ,
    mė ra nė sy diēka edhe mė e ēuditshme, nga e cila u ndjeva shumė
    keq nė mesin e tyre !


    Pashė
    se nė atė mes tė mysafirėve, i vetmi isha unė
    qė nuk kisha kapele mbi kokė?!


    Tė gjithė
    pjesėmarrėsit mė shikonin me ironi, si tė isha unė
    ndonjė ujk nė mes delesh ?!


    Ajo
    qė mė habiti mė sė shumti nė kėtė
    “Qelime”, pėrveē asaj qė pashė se tė gjithė pjesėmarrėsit
    i kishin kokat e mbuluara me kapela, ishte njė fenomen tjetėr qė
    unė nuk e kisha pa mė herėt nėpėr tubimet e ngjashme ! Mbi kokat
    e mysafirėve tė pranishėm, reflektonin tri palė kapela dhe ato:



      • Nė krye tė vendit
        reflektonin kapelat kuq e bardh tė njė grupi hoxhallarėsh .

      • Pranė tyre, reflektonin
        kapelat me ngjyrė tė verdhė tė cilat i kishin vu njė numėr i madh
        i hanxhinjve, dhe

      • Pjesa tjetėr e
        mysafirėve qė nuk kishin tituj fetarė , i kishin vu mbi kokė disa
        tėrleme tė bardha, me shumė vrima dhe qėndisje me gjilpėra !




    Askush prej
    tyre nuk e kishte sė paku njė plis tė bardhė shqiptar
    mbi kokė ?!


    Aty, mungonin
    vetėm hiramet e bardha tė pėlhurės sė arabėve !


    Deri
    sa kori i burrave e kėndoi 72.000 herė refrenin:”La ilahe ilallah”,
    unė i bėja pyetje vetit:”A thua jam nė Kosovė, apo nė Mekė e
    Medinė?!”


    Propaganda
    e tillė , pėrmes kapelave arabe, ua shton bindjen tė rinjve
    se “po nuk e pate kapelėn arabe mbi kokė, do tė llogaritėsh si
    njeri i pa fe dhe i pa dėshiruar nė rrethet e ceremonive tė kėtilla”!


    Koncertet, festivalet dhe manifestimet
    kulturore – nėpėr sheshe, livadhe, fusha e male?!...



    Derisa
    nė vitet mė tė vėshtira , kur ne nuk kishim as liritė
    elementare si njė popull, apo si njė komb , pėr ta jetuar
    jetėn tė lirė dhe tė lumtur, pėr t’i kultivuar
    vlerat e kulturės sonė tradicionale kombėtare , megjithatė gjendeshin
    forma tė ndryshme dhe nuk lejohej me asnjė kusht qė tė shuhet kultura
    dhe tradita jonė e lashtė dhe e begatshme kombėtare .


    Nuk
    janė tė largėta vitet dhe kohėt kur nė qytetet dhe
    qendrat tona urbane , po qe se organizohej ndonjė koncert, festival
    apo manifestim kulturor , asnjėherė nuk shtrohej pyetja se a do tė
    shkohet nė ato programe, por lufta mė e madhe ishte rreth sigurimit
    tė vendeve dhe buletave, pa u diskutuar kurrė as ēmimi i buletave
    !



    programet e tilla muzikore, qofshin ato grupe muzikore, ansamble, apo
    festivale, ēmohej lartė kėnga e mirėfilltė tradicionale shqipe,
    ēmoheshin artistėt e kėngės popullore, ēmoheshin orkestrat, ēmohej
    kėnga atdhetare kombėtare dhe gjithė ai bagazh qė kishte tė bėnte
    me organizimin dhe kultivimin e vlerave kombėtare.


    Programet
    e tilla kulturore : koncertet, festivalet dhe manifestimet e ndryshme
    muzikore , organizoheshin ekskluzivisht nėpėr sallat e ndryshme koncertale,
    shtėpi tė kulturės, salla tė teatrove etj. tė cilat
    ishin tė administruara dhe mbikėqyrura rreptėsishtė nga organet
    e qeverisė pushtet-mbajtėse !


    Nėn
    ato kushte dhe rrethana tė hekurta, kėndohej e vallėzohej shqip
    dhe kombėtarisht, duke mos i lėnė anash asnjėherė luftėtarėt,
    trimat, dėshmorėt dhe heronjtė e kombit !


    Ėndrra
    mė e madhe e ēdo shqiptari, nė atė kohė, ishte se a do tė vijė
    ndonjėherė dita, kur ne do t’ i kemi nė duart tona institucionet
    kulturore, shtėpitė e kulturės, sallat koncertale, hallat sportive...dhe
    a do tė vjen ndonjėherė dita, kur ne do tė kėndojmė kėngė pa
    censurė duke marrė frymė shqip lirisht , pa dhunė e pa ndėshkime?!


    Pas
    derdhjes sė gjakut tė bijve dhe bijave mė tė
    mira tė Atdheut, kjo ėndėrr u bė zhgjėndėrr dhe liria
    e shumėpritur erdhi edhe pėr ne !


    Por
    ēka po ndodhė tash me kulturėn tonė?


    Kėngėt
    patriotike u harruan. Entuziazmi dhe amatorizmi kulturor gati se u shuan,
    nga se ato nuk gėzojnė kurrfarė pėrkrahjesh as morale, as materiale
    e as institucionale. Kėngėt tradicionale kombėtare censurohen nga
    kanale tė fshehura tė nėntokės .


    Mbi vlerat
    e mirėfillta mbisundojnė antivlerat.


    Sallat
    e koncerteve, festivaleve dhe manifestimeve tė ndryshme kulturore,
    sot bėjnė gjumė tė rehatshėm dhe mrizojnė
    nė heshtje, nga se mė atyre askush nuk ua prishė qetėsinė!
    Nė kėto salla, sot, le tė vjen kushdo qoftė prej
    artistėve, kėngėtarėve, grupeve, ansambleve, festivaleve, manifestimeve
    tė ndryshme kulturore, ėshtė krejtėsisht e kotė, nga se nė to,
    mė askush nuk do tė shkojė pėr t’ i pėrcjellė programet edhe
    po qe se hyrja nė salla do tė ishte gratis (pa pagesė)!


    Pra,
    publikun e kemi humbur nė tėrėsi dhe interesimi i tij pėr shfaqjet
    muzikore artistike ka rėnė nė zero . Pse dhe si e kemi humbur publikun
    deri nė kėtė shkallė, ka shumė e shumė arsye dhe indikatorė .


    Organizatorėt
    e programeve tė ndryshme muzikore, duke filluar nga koncertet,
    manifestimet e ndryshme kulturore, festivalet, duke e pa se publiku
    ynė, mė nuk do tė shkojė nėpėr salla pėr tė ndjekur aktivitetet
    e tyre, madje pėr shitjen e buletave as qė mund tė diskutohet, ia
    filluan qė ta aplikojnė njė formė tė re tė shfaqjes sė programeve
    muzikore dhe kulturo – artistike . Ata, me grupet muzikore dhe artistėt
    e tyre, ia filluan tė dalin nėpėr sheshe tė qyteteve pėr t’ i
    shfaqur programet e tyre para publikut tė gjerė, pa buleta dhe pa
    obligime tjera! Mendonin se pėrmes fuqisė sė altoparlantėve publike,
    do ta joshin publikun dhe nė shfaqjet e tyre do tė vinte e tėrė
    popullata i madh e i vogėl pėr t’ i pėrcjellė programet!


    Kjo
    metodė e organizimeve tė koncerteve publike, festivaleve
    dhe manifestimeve tė ndryshme kulturore, zgjati njė kohė relativisht
    tė shkurtėr dhe publiku shumė shpejt u iritua dhe iku edhe nga kėto
    vend- shfaqje ! Sa pėr ilustrim, po e pėrmendim vetėm njė shembull
    tė kėsaj vere, kur nė sheshin e qytetit tė Gjilanit u organizua
    njė koncert pėrshėndetės pėr mėrgimtarėt tanė, nė tė cilin
    nuk erdhėn hiq mė shumė se 200 fėmijė e tė mitur, por jo edhe
    qytetarėt e rritur dhe mėrgimtarėt?!


    Organizatorėt
    e programeve tė ndryshme tė jetės sonė muzikore,
    si qė janė ata tė koncerteve dhe festivaleve muzikore,
    kohėt e fundit duke e pa se publiku iu iku nga sallat e ndryshme dhe
    nga sheshet e qyteteve, tani kanė filluar tė organizojnė koncerte
    , festivale dhe manifestime tė ndryshme kulturore nėpėr
    livadhe, fusha dhe male tė ndryshme gjithandej fshatrave tė Kosovės
    !


    Tani,
    shtrohet pyetja:- Po bėri e na iku publiku edhe nga livadhet, fushat
    dhe malet, ku do tė shkojė publiku dhe nga do tė shkojnė organizatorėt
    e manifestimeve tė ndryshme kulturore ?!

    Gjilan, mė
    16 Gusht 2009. Demir KRASNIQI

      Ora ėshtė 10/12/2016, 16:33