Primati i Zotit

    Share
    avatar
    sandra
    Princes
    Princes

    Numri i postimeve : 1270
    Mosha : 27
    Vendi : Peje
    Data e rregjistrimit : 15/02/2010

    djathtas Primati i Zotit

    Mesazh nga sandra prej 3/3/2010, 12:58

    Primati i Zotit



    Prona, rreth 250 kilometra nė jug tė Uashingtonit, ėshtė e pafundme. Pėrfshin njė liqen dhe disa pyje. Nė mes tė tyre, universiteti qė ka hedhur rrėnjė nė Amerikėn nė vitin 1693, e themeluar nga Vilhelmi i III-tė si kolegj i dytė i kolonive: William and Mary.

    Midis mrekullive tė tij ndėrtesa mė e lashtė akademike akoma nė pėrdorim nė Shtetet e Bashkuara, e projektuar nga Sir Christopher Wren, arkitekti i St Paul's Cathedral tė Londrės. Ka numėruar midis nxėnėsve tė tij Thomas Jefferson dhe midis kancelarėve tė tij Henry Kissinger. Ka parė tė lindin midis mureve tė tij mė romancesken e shoqėrive sekrete amerikane, sot "klub" studentor super ekskluziv: Phi Beta Kappa.

    E pėrfshirė midis tė famshmeve "Public Ivys", William and Mary e ruan akoma aureolėn e praruar tė kodeve tė nderit dhe ekselencėn nė artet liberale qė gjithmonė magjepsin adhuruesit e institucioneve tradicionale dhe bėjnė fatin e filmave hollywoodianė tė frymėzuar nga "vitet mė tė mira tė jetės tonė", kur universiteti dhe miqėsitė e duhura mund ta transformojnė njė tė ri amerikan nė njė Pulitzer apo nė njė broker prej 1 miliard dollarėsh.

    Tek Departamenti i Antropologjisė nė William and Mary, njė prej shtyllave tė kėtij universiteti tė konsakruar ndaj shkencave humane, jep mėsim Barbara King, qė midis zonave tė saj tė specializimit liston sjellje, kulturė dhe qėndrim tė primatėve, nė mėnyrė tė veēantė majmunė, evolucion, kulturė dhe qėndrim tė hominidėve, fe dhe shkencė.

    Midis antropologėve, ėshtė vetė ajo qė na e thotė, pėrzierja majmun - fe ėshtė praktikisht e pazakontė dhe nga mėnyra sesi King e ka pėrballuar kėrcėnimin apo premton qė tė shėnojė njė kthesė nė cursus studiorum formativ tė truve tė rinj tė shquar amerikanė tė furnizuar nga William and Mary: "Dua tė eksploroj parahistorinė e fesė, rrėnjėt mė tė thella tė imagjinatės sė shenjtė tė njerėzimit, duke pėrdorur sjelljet e majmunėve afrikane, pėrfshi simpatinė dhe dhembshurinė, si tregues zbulues tė sjelljeve tė pararendėsve tanė primordialė dhe hequr kėshtu zhvillimin e ritualeve fetare".

    Pėr t'ua sqaruar mė mirė kolegėve, studentėve dhe lexuesve kėtė objektiv tė saj prej kėrkueseje, King ka vendosur qė tė botojė njė libėr me titull po aq magjepsės, tė titulluar "Evolving God: a provocative view on the origins of religion" (shtėpia botuese Doubleday).

    Nė Shtetet e Bashkuara ēėshtja fetare e nėnkuptuar si debat mbi origjinėn, thelbin dhe manifestimin e kredos ėshtė nė rendin e ditės. 6 nė 10 amerikanė, sipas njė Harris Poll, besojnė tek djalli e tek ferri dhe pothuajse 7 nė 10 tek engjėjt, tek parajsa, tek mundėsia e mrekullive dhe tek jeta pas vdekjes.

    Veē kėsaj, 92 pėrqind beson nė njė Zot personal, qė ka karakteristika fluktuante midis "largėsisė" dhe "mirėsisė".

    Debati rreth ēėshtjes fetare, pėrveē se nga kreacionistėt, ėshtė rilanēuar edhe nga "triniteti i neoateizmit shkencor", domethėnė njė bėrthamė intelektuale e pėrbėrė nga 3 shkencėtarė qė sipas "New York Times" janė duke u impenjuar nė pėrhapjen e shekullarizimit me "ethe evangjelike" dhe qė kanė lanēuar njė sulm nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės ndaj fesė nė formėn e tė shumėshiturit;

    - Biologu evolucionist i Oxford Richard Dawkins, qė tek "The God Delusion" konkludon se feja ėshtė njė incident pėr evolucion, e kotė dhe e rrezikshme;

    - Filozofi Daniel Dennett qė tek "Breaking the Spell" i mėshon pikėrisht "prishjes sė magjisė" dhe ēlirimit nga hyjnizmi e fetarizmi pėr tė ecur tė qetė drejt njė tė ardhmeje tė privuar nga legjendat dhe supersticionet;

    - Filozofi dhe kėrkuesi nė neuroshkenca Sam Harris qė me "Letter to a Christian Nation" dhe akoma mė pėrpara me "The End of Faith" i ka bėrė apel nė mėnyrė tė veēantė komunitetit tė besimtarėve, nė mėnyrė qė tė hapin sytė dhe tė kuptojnė se tė ndryshosh mendje ėshtė e mundur, boll tė kuptohet se besimi fetar nė vetvete dhe jo vetėm fondamentalizmi ėshtė problemi i vėrtetė i botės moderne, pasi moderimi nėqoftėse je besimtar ėshtė mit, duke parė qė, sipas tij, pėrkon me injorancėn e ligjit hyjnor dhe se lidhjet midis bindjeve tė privuara nga arsyetueshmėria qė qėndrojnė nė bazėn e besimeve tė mėdha dhe dhuna qė shkaktojnė janė tė pangatėrrueshme.

    Edhe tek William and Mary ēėshtja fetare ėshtė nė rend tė ditės. Kėshilli i universitetit mblidhet nė mėnyrė frenetike: kėrkon njė kompromis qė tė mund tė vazhdohet tė mbahet i ekspozuar kryqi i madh nė kapelė pa ofenduar ndjeshmėritė e besimeve tė tjera fetare tė pranishme nė universitet.

    Duket se propozimi i fundit konsiston nė mbylljen nė njė stendė transparente nė hyrje, nga e majta. Njė rrugė e mesme midis sė dukshmes dhe sė padukshmes. Duket se propozimi do tė miratohet. Nė rend tė ditės nė William and Mary ėshtė edhe paraqitja e librit tė Barbara King.

    Karakteristika e jashtėzakonshme e tė cilit ėshtė ajo e tė mosgjeturit pozicion nė rrymėn shkencore kryesore aktuale amerikane: "Evolving God" nuk ėshtė dakord me pikėn lidhur me tė cilėn tė gjithė shkencėtarėt qė pėr momentin po studiojnė evolucionin e besimit fetar dhe qė kredoja ėshtė fryt i njė arkitekture cerebrale qė ka evoluar nė pjesėn e parė tė historisė njerėzore, falė pėrshtatshmėrisė, sipas disa teorie apo falė njė incidenti neurologjik, sipas tė tjerėve.

    Kundėrinkursioni shkencor - nėnkuptuar si pėrgjigje ndaj inkursionit fetar nė domenin e shenjtė tė shkencave pėr shkak tė kreacionistėve - thekson: Zoti do tė jetė objekt investigimesh dhe nė fund do tė zbulohet se ka diēka (le ta themi menjėherė, njė gen) qė i bėn funksionet njohėse tė qėnieve njerėzore - nė ndryshim nga ato tė kafshėve - pėrftuese ndaj fesė nė njė prani tė mbinatyrshme.

    Si shkencėtare, Barbara King nuk duket aspak dakord. "Si bioantropologe, e di mirė se ēdo sjellje qė ka evoluar nga parahistoria deri mė sot nė njėfarė mėnyre ka rrėnjė gjenetike", na shpjegon studiuesja, e cila e ka merituar shprehjen si "ajo qė u shpjegon shkencėtarėve se tė besosh ėshtė gjė e mirė dhe e drejtė", "dhe tė paktėn pjesėrisht aktivizohet nga mekanizmat cerebralė.

    Por besoj se ėshtė thellėsisht e gabuar tė teorizosh lidhur me fenė duke u pėrqendruar mbi genin e Zotit apo mbi trutė, sikur tė kishin mbetur tė pandryshuar nga Paleoliti deri nė ditėt tona. Ajo qė ėshtė humbur nė mėnyrė tė pakthyeshme ėshtė pasuria e jetėve emotive dhe sociale e paraardhėsve tanė, qė ka impakt tė pabesueshėm mbi genet dhe mbi trurin tonė.

    Impulsi fetar njerėzor ėshtė rrėnjosur nė njė nevojė stėrgjyshore pėrkatėsie, e domosdoshme pėr tė hyrė nė marrėdhėnie dhe lidhur me tė tjerėt nė njė mėnyrė thellėsisht emocionale. Ne humanėt kemi evoluar pėr tė dėshiruar nė mėnyrė tė zjarrtė kėtė pėrkatėsi dhe kemi filluar qysh nga fillimi ta kėrkojmė jo vetėm midis atyre qė i pėrkasin species tonė, por me Zotin, zotat, shpirtrat".

    King ka filluar t'i studiojė primatėt 20 vjet mė parė: pėr njė kohė tė gjatė majmunėt nė Kenia, pastaj shimpanzetė nė Gabon. Por ka qenė kur, sė bashku me studentėt e saj tė William and Mary, ka filluar tė vėzhgojė bonobot dhe gorillat nė gjendje tė kapur qė ka refuzuar tė besojė se pėr kafshėt komunikimi ėshtė njė sistem i thjeshtė linear stimul - pėrgjigje.

    Pėr disa antropologė kėrkimet e saj thjesht janė tė "ēmendura" dhe fuqimisht tė influencuara nga disa lexime qė King i praktikon me zell, si tekstet e Martin Buber, studiuesi hebre sipas tė cilit qenia njerėzore pėr nga thelbi dialog - dhe nuk realizohet pa komunikuar me njerėzimin, krijimin dhe Krijuesin - dhe homo religiosus, pasi dashuria e njerėzimit, reciprokisht, ēon tek dashuria pėr Zotin.

    Sipas Buber, ėshtė e paimagjinueshme t'u flasėsh njerėzve pa folur pėr Zotin: nė veprėn e tij mė tė famshme, Buber nėnvizon prirjen e dyfishtė ndaj botės: marrėdhėnien Unė - Ti dhe marrėdhėnien Unė - Kjo, sipas sė cilės mund tė jetohet pa dialog, nė njė raport instrumental Unė - Kjo qė realizohet nė monolog, transformon botėn dhe vetė qenien njerėzore nė objekt, por kush nuk e ka takuar njė Ti, nuk ėshtė plotėsisht njė qenie njerėzore.

    King nuk i mohon lidhjet me Buber, tė cilin e konsideron njė studiues "mahnitės", por nė tė njėjtėn kohė demonstron se konkluzionet e tij nuk burojnė nga studimi i historisė njerėzore, por nga ai i primatėve dhe ėshtė pėr kėto teori lidhur me relacionimin dinamik midis kafshėve qė ka marrė 30 vjet mė parė Guggenheim Fellowship, femra e parė e William and Mary: "Brenda pak kohėsh, perspektiva ime prej kėrkuese ka ndryshuar: vėzhgimi i kafshėve nė gjendje tė kapur mė ka mundėsuar qė tė zbuloj se sjelljet e tyre janė krejtėsisht tė ndryshme, sidomos pėrsa i pėrket sferės emocionale dhe relacionale.

    Pėr shembull, kur njė ekzemplar i grupit ndėrron jetė, arrijnė qė tė vihen nga ana e partnerit qė mbetet i vetėm, kanė qėndrime pjesėmarrjeje qė padyshim kanė njė domethėnie perspektive. Natyrisht qė nuk do tė ėndėrroja kurrė tė thoja se majmunėt praktikojnė ndonjė formė tė ēfarėdoshme feje apo se besojnė nė diēka, por nė atė sjellje ka diēka qė mund dhe duhet ta shikojmė tė asimilueshme pėr ne.

    Diēka qė pastaj e ka ēuar qenien njerėzore tė pėrpunojė simbole, rituale, imazhe qė i adresohen kredos. Ka njė lloj urgjence fetare qė ulėrin brenda nesh dhe qė kėrkon pashmangshmėrisht njė interpretim shpirtėror".

    Entuziazmi dhe bindja e King tė kujton atė tė njė antropologu tjetėr nė kėtė moment nė gojėt e mediave, Scott Atran, i cili punon nė qendrėn kombėtare pėr kėrkimet shkencore tė Parisit, nė lidhje me Universitetin e Michigan dhe me John Jay College of Criminal Justice tė New York.

    Atran ėshtė i njohur midis studentėve tė tij, sepse ka si zakon qė tė paraqitet nė leksionin e parė tė vitit me njė kuti prej druri qė e shet si relike afrikane, por qė mė pas e pėrdor si gojė tė vėrtetė nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės: "Nėqoftėse tek ju strehohen ndjenja negative ndaj fesė", shpall nė auditor me ton tė rėndė, "kutia do tė shkatėrrojė ēdo gjė qė do t'i fusni brenda".

    Shumė prej studentėve pohojnė se dyshojnė nė ekzistencėn e Zotit, por nė fund veprojnė sikur tė besonin nė "Diēka". Atran u thotė atyre qė ta fusin lapsin nė kuti dhe jobesimtarėt e bėjnė. U thotė atyre qė tė fusin brenda patentat dhe studentėt e ndjekin, por me ndonjė hezitim, por kur i fton qė tė fusin duart nė kuti, pothuajse askush nuk pranon.

    Prej vitesh, Atran i ka drejtuar kėrkimet e tij rigorozisht shkencore drejt pėrgjigjes ndaj pyetjes qė vijon: nėqoftėse nuk besojnė nė Zot, nga ēfarė kanė frikė?

    "Miliona vite mė parė, pararendėsit tanė", - na tregon Profesorja King, - "nuk qenė vetėm dykėmbėsh nė gjendje tė pėrdornin instrumente gjuetie, por krijesa shoqėrore, tė cilėt jetonin nė familje dhe nė grupe. Bazohem nė atė qė di lidhur me majmunėt pėr tė pohuar se ato vepronin me simpati e dhembshuri dhe dora-dorės qė parahistoria vazhdon, prodhojnė shembuj konkretė tė kėsaj nevojė pėrkatėsie nėpėrmjet pėrdorimit tė simboleve dhe mė vonė duke i varrosur tė vdekurit e tyre dhe nėpėrmjet riteve dhe artit. Jam e bindur se mund ta zbresim origjinėn e kredos tonė nė miliona vite mė parė.

    Origjinat, mbajeni mend mirė, e asaj qė vetėm nė vijim ėshtė bėrė njė sjellje fetare krejtėsisht e formuar. Pėrkatėsia fillestare i drejtohet marrėdhėnies nė forcat e tė shenjtės, ka mundėsi nė momentin nė tė cilin njeriu ka filluar tė ndeshet me misterin e jetės e tė vdekjes".

    E pamundur tė mos mendosh pėr Stanley Kubrick, pėr ato majmunė tek "Odiseja nė hapėsirė", pėr ato imazhe primordiale qė i paraprijnė vetėdijes sė ardhshme tė sė mbinatyrshmes.

    Mendon edhe Barbara King, qė megjithatė refuzon ta krahasojė njė punė shkencore me Kubrick, duke qenė se kuptohet tashmė se ndodhet vite dritė nga shkencėtarė qė nuk do tė arrinin ta konsideronin as kolege, pasi mendojnė qė pėrderisa qeniet njerėzore mund tė ngatėrrojnė njė shkėmb me njė ari, por jo tė kundėrtėn, truri ynė pėrmban njė gen qė e ngatėrron logjikėn deri nė atė pikė sa tė na bėjė tė supozojmė praninė e agjentėve jetėsorė atje ku nuk ekzistojnė; ose pse aderojnė nė teorinė, sipas sė cilės pikėrisht ai i qenies njerėzore ėshtė njė model mendor mekanik me arsyetim tė rastėsishėm, qė na detyron tė kėrkojmė njė shpjegim "narrativ" e kronologjik nė gjithēka qė na rrethon dhe na shtyn kėshtu drejt njė kauze tė mbinatyrshme, si resurs tė fundit shpjegues kur nuk ka tė tjerė.

    Dhe vazhdon kėshtu deri nė "meme"-n e supozuar nga Dennett, sipas tė cilės feja do tė ishte njė lloj virusi qė do tė jetė pėrhapur tek njerėzimi dhe nga e cila ėshtė e mjaftueshme tė "shėrohesh": "Do ua them", reagon King lidhur me kėtė ēėshtje. "Dennett nė mėnyrė shumė tė qartė e varfėron fenė.

    Nuk arrin tė kapė se nuk mund tė reduktohet njerėzimi nė grupe trurėsh, tė cilėve u ėshtė bėrė njė lavazh i shpejtė, nė popullsi tė infektuara nga njė meme qė e bartin prej mijėvjeēarėsh dhe nga rite qė rezultojnė, sipas tij, mistifikime tė dukshme.

    Anashkalon pasurinė krijuese tė kuptimit tė gjithė kėsaj, aftėsinė speciale, do tė thoja, pėr tė krijuar domethėnie qė ėshtė pikėrisht tipar dallues i gjinisė njerėzore dhe qė nuk ėshtė e redaktueshme nė njė meme mė shumė nga sa ėshtė ndaj geneve.

    Sjellja fetare ėshtė unike e species tonė dhe shkenca mund dhe duhet tė demonstrojė respekt tė lartė ndaj fesė. Nėqoftėse nuk mund tė na transformojė as nė lexues letrarė tė Biblės, as nė shkencėtarė arrogantė qė kanė gjithēka pėr tė mėsuar, mund tė provohet tė reflektohet nė nivele tė ndryshme.

    Nė mendimin se shkenca dhe feja merren nė fund tė fundit me tė njėjtat gjėra ka nė fund shumė bukuri. Duhet tė dish ta shikosh. Kur studentėt e mi vijnė nė leksion, dėgjoj se janė tashmė tė stresuar pasi do duhet tė zgjedhin midis shkencės dhe fesė. Por tė dyja rrugėt janė tė pajtueshme.

    Ėshtė e rėndėsishme qė tė kuptojnė se tė qenit shpirtėror dhe tė qenit tė evoluar janė pėr njeriun dy realitete qė ecin dorė mė dorė".

    Nė kėtė pikė ėshtė e pashmangshme qė t'i bėhet Barbara King pyetja e pyetjeve, atė pėr tė cilėn ēdo shkencėtar qė respektohet reagon nė dy mėnyra tė ndryshme, por njėlloj poshtėruese pėr bashkėbiseduesin: mirėsi e ėmbėl apo dhembshuri e irrituar.

    Ju besoni tek Zoti, profesorja King? "Nuk i pėrgjigjem asnjėherė kėsaj pyetjeje. Zgjedhjet personale nuk janė tė dobishme as nė mbrojtjen e punės time, as nė paraqitjen siē duhet tė librit tim.

    Gjithēka mund tė them ėshtė se e konsideroj veten thellėsisht shpirtėrore pėr nga mėnyra sesi shikoj qeniet njerėzore dhe kafshėt. Ideja e tė gjendurit kėtu, nė kėtė botė, sė bashku me krijesa tė tjera tė vetėdijshme, sigurisht qė mė bėn tė ndjehem pjesė e njė projekti tė madh".

      Ora ėshtė 18/8/2017, 05:09