KULTURA&POPULLI SHQIPTAR

    Share

    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte

    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    default KULTURA&POPULLI SHQIPTAR

    Mesazh nga shaban cakolli prej 7/5/2010, 13:39

    Kultura & Populli shqiptar


    Studiues
    tė ndryshėm tė botės kanė bėrė stėrvitje tė shumta pėr tė njohur
    kulturėn tonė. Disa nga ndjenjat miqėsore hulumtuan drejt ēėshtjen dhe
    kulturėn tonė, siē ishte gruaja angleze Edit Durham, e cila pati
    shkruar aq shumė pėr kulturėn tonė tė begatshme, vetitė e mira tė
    karakterit e traditės sonė shqiptare.










    Nga Shaban Cakolli

    Populli shqiptar, si njė popull i lashtė i e i shumėvuajtur ėshtė
    dashur tė rrijė i zgjuar,sepse ka qenė i tėri i rrethuar me armiq
    kalimtarė,qė nė ēdo ēast donin ta gllabėronin, t'ja shpėrfillnin
    traditėn e kulturėn dhe me anė tė kėtyre shpėrfilljeve tė dėpėrtonin nė
    jetėn tonė, qė mė pas tė na i impononin doket dhe zakonet e tyre
    jo-shqiptare. Nėpėr ato momente mjaft tė vėshtira, populli ynė
    asnjėherė nuk iu nėnshtrua pushtuesve,kurrė nuk pushuan rrėpatjet pėr
    t'u ēliruar dhe ia doli me sukses tė ruaj traditėn e kulturėn, tė cilat
    shumė popuj nuk arritėn ti ruajnė dhe u shuan nė tėrėsi.

    Studiues tė ndryshėm tė botės kanė bėrė stėrvitje tė shumta pėr tė
    njohur kulturėn tonė. Disa nga ndjenjat miqėsore hulumtuan drejt
    ēėshtjen dhe kulturėn tonė, siē ishte gruaja angleze Edit Durham, e
    cila pati shkruar aq shumė pėr kulturėn tonė tė begatshme, vetitė e
    mira tė karakterit e traditės sonė shqiptare. Vallė,a nuk ėshtė kjo
    diēka pėr t'u mburrur? Po, dhe mburrje mė tė madhe nuk ka, por a do tė
    guxojmė qė gjitha kėto tė mira t'i lėmė nėn hijen e kohės,duke i
    konsideruar ato si gjėra tė vjetruara kinse qe nuk i pėrshtaten jetės
    sė sotme moderne?!

    Themi jo, por fatkeqėsisht po ndodh qė kėto tradita tė ēmuara po
    shkojnė njė rruge tė huajėsimit!!! Mė e keqja ėshtė qė ne ato po i
    huajėsojmė vet, dhe ato pėrmes vet punės tonė tė artit. Vėrtetė arti
    ėshtė mjet lidhės,qė lidh njerėzit profesionist, talentėt me talentė,
    pėrmes tė cilit mund tė tregojmė tė bukurėn, pėr tė treguar menēurinė
    tonė tė kulturės, duke e civilizuar atė e duke ngritur lart civilizimin
    tonė me botė. Se arti ėshtė urė qė lidh kulturat ndėrmjet popujve tė
    ndryshėm.

    Kjo ėshtė e vėrtetė, por kulturėn tonė mė tė begatshme nuk mund ta
    civilizojmė duke i shtuar asaj elemente tė huaja. Vėrtetė nė art nuk
    dihet ēka mund tė sjell e ardhmja dhe ne bekojmė tė na sjell art tė
    ndritshėm e tė mirėfilltė, por rruga qė ka zėnė sot arti ynė ėshtė
    jashtė binaresh dhe tė lė tė brengosesh. Shundi, kiēi, pseudovlera nė
    artin tonė ėshtė nė atė masė qė kalon ēdo kufi. Ajo pseudovlerė ka
    futur rrėnjė nė shumė lėmi tė artit, letėrsi, gazeta, por mė sė shumėti
    nė kulturėn muzikore.

    Sot flitet pėr poet tė moderuar qė vėrtetė janė tė rrallė, por ėshtė
    mbushur fusha me tė ashtuquajturit modernistė, qė nuk i kuptojnė
    vargjet qė i kanė shkruar vetė, e tė mos flasim si mund ti kuptojnė tė
    tjerėt. Pėr tė mos u futur nė analiza tė thella nė ēdo lėm tė
    pseudovlerės, bėjmė sot fjalė pak pėr muzikėn. Dikush mund tė pyes:
    Pėrse pėr muzikėn? Sepse bota qė sot po na rrethon ėshtė mbushur
    pėrplotė kėngėtarė,tė gjithė kėndojnė,tė gjithė bėjnė estrada, grupe
    muzikore, pop grupe, hit grupe, SHKA....


    E keqja nuk ėshtė pse kėndojmė, por njė e keqe qė na dėmton rėndė po na
    vjen pikėrisht nga kėto turma kėngėtarėsh. Ata kulturėn tonė e kanė
    mbushur fund e krye vlera tė dyshimta. Nė kėtė fushė janė mbledhur
    njerėz tė pandėrgjegjshėm, ata adaptojnė kėngėn tonė me tekst banal,me
    melodi tė huaj, orkestrim tejet amatoresk, qesharak dhe pėr qudi kanė
    guxim tė dalin para auditorit me kokėn lart se gjoja kanė krijuar vlera
    artistike, vlera kėto qė janė stėrvjedhur e janė mbushur me elemente tė
    huaja turke, serbo-sllave, ēergare qė tė shtojnė neverinė. Edhe nė
    veshje e sjellje kanė kopjime tė elementeve tė huaja.

    E keqja mė e madhe ėshtė se ata mbijetojnė duke mashtruar masėn, duke
    tjetėrsuar shpirtin e njerėzve tė rėndomtė, duke ia zhveshur xhepat,
    duke ia imponuar kulturat e huaja. Pse ne heshtim dhe e lėmė tė kalojė
    kjo dukuri negative nė heshtje?! Nuk ka popull nė botė qė rri
    indiferent nė kėso rrethanash. Te ne e tėra kjo po kalon pa pengesa,
    sepse rininė tonė e ka kapluar njė realitet i zymtė. Pasojat qė ua
    solli lufta e pushtuesit, e kanė lėnė rininė tonė nė lloz, ka mbetur e
    luhatshme dhe nuk di nga tė orientohet.


    Megjithatė ata duan tė e gjejnė vetėn dikund, meqė as vet ende nuk e
    kanė tė qartė ē'ka duhet tė jenė dhe ku duhet tė jenė. Nė mesin e
    rrugėve qė nuk kanė zgjidhje, ata mund tė futen edhe kafeneve, ku
    muzika antivlerė tė bėnė tė shurdhėr, muzikė e cila bėnė krim mbi
    kulturėn tonė kombėtare pėr pak paga e pėr tė pėrballuar kėtė patjetėr
    duhesh tė joshesh me ndonjė pije tė fortė, e cila tė trullos e tė nxitė
    tė i thuash vetės: Ja edhe unė jam diku, ku dėgjohet muzikė shqip!!!
    Paramendo edhe ajo muzikė qė u ngjanė krrokatjeve tė korbave duhet tė
    thirret muzikė shqipe!

    Njė e keqe e madhe ėshtė se tė rinjėt kanė prirje tė adaptohen mė
    shpejt dhe mė lehtė ndaj asaj qė ėshtė e dėmshme dhe pak nga pak ajo
    vjen duke shtėnė rrėnjė nė kokė e deri thellė nė zemėr. Asimilimi vjen
    qetė dhe padiktueshėm, por dalngadalė e bėnė tė vetėn. Kėsaj dukurie tė
    shėmtuar ėshtė dashur t'ja ndalim hovin, pėr hir tė shpėtimit tė rinisė
    tonė nga ky infektim. Po, dhe sot ėshtė nė dorėn tonė ta zhbėjmė, sa
    nuk ėshtė bėrė vonė. Kjo bėhet edhe pse jo lehtė, sepse ka futur
    rrėnjė! Si mund tė ndalet ky hov qoroditės? Ja se si: Tė mos e
    mbėshtesim asesi kėtė ēoroditje! Asnjė art nuk mund tė krijohet pa
    mbėshtetje kombėtare. Bizneso-patriotizmi i cili ka ndėrtuar binarėt e
    palogjikshėm vjen nga njerėz tė pandėrgjegjshėm qė nuk cajnė kokėn pėr
    kulturė kombėtare, por synojnė biznes me krrokatje dhe ulurima, kurse
    ne na lėnė tė varfėr nė kulturėn tonė kombėtare dhe pagat e djersės tė
    harxhuara pėr antivlerė! Pse po i japim krah vetė me paratė tona tė
    djersės tė blejmė vlera tė kulturės tė huaj dhe po ndihmojmė tė zbehim
    kulturėn tonė tė mirėfilltė kombėtare?!

    Ėshtė mbushur pseudovlera nė ēdo shtėpi, nė televizionin tonė kombėtar,
    shtėpi kulture, kaseta e dasma! Kėshtu kemi humbur orientimin, nuk
    dijmė mė tė zgjedhim dhe as tė dallojmė cila ėshtė kultura jonė! Ēka na
    duhen neve shqiptarėve shundi e kiēi, qė nuk paraqesin asgjė tjetėr,
    pos disa jo-vlera tė kopjuara tė pėrziera me elemente sllave? Ato i
    pėlqejnė vetėm ata qė nuk kanė nivel tė duhur tė kulturės kombėtare. A
    jemi vėrtetė ne shqiptarėt nė atė nivel? Asesi, pėrkundrazi ne kemi
    shumė njerėz tė aftėsuar tė artit tė mirėfilltė. Ėshtė dobėsi e
    institucioneve tona qė nuk i tubojnė artistėt e mirėfilltė, aq sa edhe
    ėshtė detyrė e shoqėrisė sonė tė luftojnė bastardimin e kulturės sonė
    kombėtare. Tė hedhim dhe tė mos pėrfillim tregun e komercializmit qė
    pėr tu pasuruar i ofrojnė tregut vlera edhe serbo-sllave nė emėr tė
    kulturės tonė. Ti kthehemi kulturės institucionale, atėhere tregtarėt
    detyrohen tė na ofrojnė vlera tė mirėfillta tė kulturės sonė kombėtare
    tė tė gjitha sferave tė artit.

      Ora ėshtė 10/12/2016, 16:35