KĖNGĖ DHIMBJESH

    Share

    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte

    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    default KĖNGĖ DHIMBJESH

    Mesazh nga shaban cakolli prej 14/5/2010, 16:04





    KĖNGĖ DHIMBJESH






    Demir Krasniqishtė kultivues i veēantė i baladės popullore, qoftė ajo me strukturė epike-dramatike,

    qoftė edhe me mbizotėrimin e strukturave tė veēanta lirike. Nė interpretimin origjinal nė rikrijimin e

    papėrsėritshėm poetik tė motiveve tė njohura tė baladave shqiptare, ai di t'i shquajė momentet e

    veēanta lirike pėr ta emocionuar deri nė fund shpirtin e dėgjuesit dhe pėr t'i funksionalizuar

    estetikisht momentet dramatike, tė cilat e karakterizojnė baladėn e mirėfilltė. Nė kėngėt e kėnduara

    nga ky rapsod del mė i plotė tipi i baladės edhe nė ato raste kur kėnga, me njė pjesė tė strukturės

    sė saj, nuk ėshtė krijuar pėr tė qenė e tipit baladik. Nė kėto raste nė botėn e kėngės depėrton me

    invencion tė fuqishėm artistik vetė kėngėtari i kapluar nga dhembja dhe mallėngjimipėr fatin tragjik

    tė personazheve tė kėngės. Nė paraqitjet liriko- dramatike tė disa kėngėve tė interpretuara nga ky

    rapsod ndjenja e dashurisė, flijimi pėr tė, i shndėrron krijimet me motive dashurie nė balada tė

    mirėfillta.
    Demir Krasniqi e kultivoi me shumė kujdes kėngėn historike, duke shquar nė tė rolin patriotik.

    Ndryshe nga shumė kėngėtarė tė tjerė nė variantet e kėngėve historike tė kėnduara prej tij, ai diti

    t'i ruajė pėrmasat realiste tė ngjarjeve historike brenda paraqitjeve fort tė bukura poetike tė

    veprimeve burrėrore dhe portretizimeve tė figurave tė shquara atdhetare. Nė kėngėn e tij shquhet

    ēdoherė virtyti njerėzor, qėndresa, trimėria, besa e burrėria e heronjve. Edhe pėrmasat hiperbolike

    nė situ ata tė caktuara ai i pėrdor nė funksionin e mirėfilltė poetik, e jo pėr tėkrijuar figura tipike

    legjendare, pa depėrtuar thellė nė shpirtin e shqetėsuar njerėzor

    KUSHTRIMI I SKĖNDERBEUT-Kėngė kjo me tė cilėn Demir Krasniqi e filloi karierėn e vet prej kėngėtari

    nė vitin 1968.Kjo kėngė e autorit gjakovar Zekeria Ēarkaxhiut,atė botė shėnonte jubileun e 500


    vjetorit tė vdekjes tė trimit ton legjendar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu.Sivjet kjo kėngė shėnon 540

    vjetorin e vdekjes sė Skėnderbeut dhe 40-vjetorin e kėngės dhe krijimtarisė muzikore tė Demir

    Krasniqit.
    LIDHJA SHQIPTARE E PRIZERENIT-Ėshtė kėngė e kompozuar nga Demir Krasniqi nėn tekstin e poetit

    Zenel Gashi dhe kėnduar me rastin e jubileut tė 100 vjetorit tė LSHP,sivjet kjo kėngė shėnon

    130-vjetorin e LSHP dhe dhe 40-vjetorin e kėngėtarit-autorit tė saj.
    BASHKIMI I MANASTIRIT-Ėshtė kėnga vijuese e albumit,tė cilėn Demir Krasniqi e ka kompozuar nėn

    tekstin e prof.Dr.Reshat Nexhipit,nga Manastiri,enkas pėr jubileun e 100-vjetorit tė Kongresit tė

    Alfabetit tė gjuhės shqipe,tė mbajtur nė Manastir prej 14-22 nėntor 1908.Me kėtė kėngė ėshtė

    prezentuar solistja Gjilanase Sirie Gagica, nė manifestimin e 99vjetorit tė kėtij kongresi nė Manastir

    me 2007.
    KOSOVA-NUSE MEKURORĖ-Ėshtė kėngė e krijuar me tekst e melodi nga autori Demir Krasniqi i cili

    ėshtė interpretues i saj.Kėnga i kushtohet aktit solemn tė shpalljes sė Kosovės-shtet i

    pavarur,sovran dhe demokratik.Ėshtė interpretuar nė sheshin e Gjilanit mė 17 shkurt 2008.
    SHKOJNĖ VAPORAT RRETHIT TĖ DETIT-Ėshtė njėra ndėr kėngėt mė tipike tė persekutimeve historike

    tė tė rinjėve shqiptarė,tė cilėt i mobilizonin me dhunė dhe i ēonin nėpėr frontet e luftėrave anekėnd


    Ballkanit,Anadollit,Egjiptit,madje deri nė Jemenin e largėt,ku bėnin "asqerllėk" nga 12 vjet!
    KĖNGA E AVDIS-Ėshtė njė ndėr vajtimet mė rrėnėqethėse ndėr kėngėt tona.Janė vetėm disa vargje

    tė shkėputura nga"LAHUTA E MALCISĖ" e autorit At Gjergj Fishta,i cili u kėndonte masakrave dhe

    gjenocidit serbo-malazezias mbi shqiptarėt e pambrojtur nė trojet e veta etnike,e aq mė tragjike,ku

    ata dinin tė masakronin edhe djema hastreti,tė mbyllin shtėpi dhe tė grabitnin gjithēka qė gjenin

    pėrpara!
    KĖNGA E BYLBYLIT-Ėshtė njėri ndėr pėrkushtimet tona tė rralla popullore, pėrmes sė cilės kėngėtari

    dhe krijuesi anonim popullor i kėndon robėrisė nė kafaz,pleqėrisė sė pamėshirshme dhe mallit tė madh


    ndaj shoqėrisė,verbėrimit,zbardhėjes sė flokėve,dhe dėshirės sė fundit pėr tė kėnduar nė liri,madje

    qoftė edhe nė njė therrė!
    KĖNGA E VELIS-Ėshtė njė pėrkushtim elegjik shoqėror,ku shokėt vajtojnė pėr kolegun e

    tyre-kėngėtar,i cili ndahet heret nga jeta,duke i lėnė prindėrit,vėllaun,motrėn ,gruan,fėmijėt,shokėt

    dhe sharkinė me tė cilėn i argėtonte rrethin dhe shoqėrinė.
    KĖNGA E MUSA ISUFIT-Ėshtė njė kėngė elegjiake pėr tė cilėn tekstin e ka furur QAMILI I VOGĖL,diku

    nė vitet e 60-ta.Nė tė vėrtetė kėtu bėhet fjalė pėr njė tragjedi tė rėndė familjare qė ka ndodhur nė

    fshatin Miratoc tė Preshevės,ku babai qė kishte tė vetmin djalė-Musėn dhe shtatė vajza,nė moshėn

    mė tė re,ia vret rrufeja duke shkuar te ara,ku po i punonin motrat,pėr tė ua ēuar drekėn!
    KĖNGA E HANĖS-Ėshtė gjithashtu njė elegji qė i kėndon njė ngjarjeje tragjike familjare,ku Hanes i

    vdes nėna qė nė moshė tė re dhe mbetet nėn pėrkujdesjen e vetme tė babait,i cili e rritė tė vetmen

    vajzė plot 12 vjet pa nėnė. Nė ditėn e martesės sė Hanės,deri sa po afroheshin dasmorėt nė
    oborr pėr ta marrė nuse Hanėn,ajo duke i kėrkuar hallallin babait dhe duke menduar si e ka rritur,si

    po e len vetėm nė shtėpi,i bie pika nėzemėr dhe vdes ende pa hipur nė qerren e nusėrisė sė saj.
    KĖNGA E ĒANAK KALASĖ-Ėshtė njė kėngė shumė e njohur nė popullin tonė,e cila i dedikohet kohės

    kur tė rinjėt shqiptarė mobilizoheshin me dhunė pėr tė i shėrbyar ushtrisė osmane,madje ata i ēonin

    kudo nėpėr fronte tė luftėrave pa as njė pikė mėshirė!ĒanakKalaja ėshtė njė qytet turk nė

    Anadoll,ku humbėn jetėn shumė tė rinjė shqiptarė duke luftuar pėr interes tė osmanlinjėve.Kjo kėngė

    kėndohet edhe nė gjuhėn turke,por mė tepėr kėndohet nė trojet etnike shqiptare tė cilat ndėr

    shekuj kanė jetuar nėn sundimin otoman.
    KĖNGA E HAKI LIMANIT-Ėshtė pėrkushtim elegjiak qė i kushtohet vdekjes tragjike tė


    mėsuesit,atdhetarit,patriotit dhe poetit Haki Limanit nga Presheva,tė cilit UDB-ja serbo-jugosllave ia

    mori jetėn mizorisht,duke e shkelur me veturė mu nė trotuarin e Prishtinės,para

    Hotelit"GRAND".Tekstin dhe melodinė e kėsaj kėnge e ka shkruar dhe kompozuar dhe kėnduar Qamili i

    Vogėl,nė vitet e 60-ta,por qė tani e ripėrtriu dhe e riinēizoi sėrish Demir Krasniqi.
    Pėr adhuruesit besnik tė kėngės dhe zėrit tė Demir Krasniqit,kėto dy albume qė janė tė pandara

    paraqesin njė plotėsim dėshirash dhe njė pasurim tė vėrtetė tė diskografisė dhe melografisė

    shqiptare.

    Kėnga "KU I KAM SHOKĖT E MIJ",e cila sot po kėndohet nga shumė kėngėtar edhe nga Ermajl

    Fejzullahu,ėshtė kėnga e Demir Krasniqit tė cilėn ai e komponoi dhe e kėndoj shumė vite mė

    parė.Padyshim Demiri e interpretoj me shumė mjeshtri,e pėrjetoj me dhimbje dhe shpirt,si dhe e

    bėri hit nė shpirtin e popullit.Tė tjerėt pas tij e kėndojnė por nuk mund tė e pėrjetojnė ashtu si u

    frymėzua ai nga malli dhe dhimbja.Kjo kėngė ėshtė shumė e kėrkuar nga dashamirėt e kėngės,dhe

    saherė e dėgjojnė ndjejnė njė pjesė malli dhe dhimbje nė shpirtin e tyre.
    Kėnga "KU I KAM SHOKĖTE MIJ"e Demir Krasniqit ėshtė njė kėngė qė prekė
    dhimbjen kombėtare e realizuar nė atė formė qė do ju qėndroi tė gjitha
    kohėrave.





    KU I KAM SHOKĖT E MIJ

    Hallet me mi qa
    a thue vijnė bilbilat
    vuejtjet me mi ba
    A ka kund pranverė
    pėr mue gėzim a ka
    kėndoni shokė njė herė

    ma shtoni sevdanė.

    Pse m“bani me vdekė
    si sju vjen gjynah
    a mė shihni tue hjekė
    sa nė hall kam ra.

    A ka kund pranverė
    pėr mue gėzim a ka?
    Kėndoni shokė njiherė
    ma shtoni sevdanė.<Photo

    shaban cakolli
    Pena e arte
    Pena e arte

    Numri i postimeve : 4940
    Data e rregjistrimit : 01/06/2007

    default Re: KĖNGĖ DHIMBJESH

    Mesazh nga shaban cakolli prej 5/12/2012, 22:38

    KADRI MANI SHQIPE MALI
    Teksti:Shaban Cakolli



    Bajnė kuvend mali me malin

    A e njohėt ju Kadri Manin
    E ka njoh ēdo lis e kodėr
    Prej se ishte Kadriu i vogėl
    Kokėn lart e shpatullgjani
    Ati i thonin:Kadri Mani
    Qė ēdo ditė rrugėtoj nė mes nesh
    pėr tė iu kthye folesė n“Makresh
    Nga Gollaku e Artana
    Qasi djali nuk ban nana
    Qė rrugėtoj nė vapė e ngricė
    Me i ndjekė mėsimet nė Pėrlepnicė
    Nė Gjilan e nė Prishtinė
    Me nxanė djali diturinė
    Ato ishin vitet dyzet
    me furtuna e me rrebesh
    na zotonte regjim i keq
    mos me i lanė shqiptart me ecė
    Mos me u nxe dielli te dera
    me i mbajtė n“terr nėn xhemba e tela
    Nuk e dinte shkja dushmani
    se nuk mbyllej Kadri Mani
    si kish njoftė shkjau Kadri Manat
    pėr atdhe i thyajn prangat
    Kadri Mani mendjehollė
    zemra i rrihte veē pėr Kosovė
    nisi punėn me ditar n“dorė
    n“shkollė t“Gollakut nė Keqekollė
    se penguan vapė as ngricė
    pėr inatė tė kėsaj hordhisė
    me i dhanė dije rinisė
    me zell punėn e kish nisė
    Ky veprim i bac Kadrisė
    n“palcė ja futi frikėn sllavisė
    Pėr ta ndal hapin e tij
    ja vuan prangat e shtinė n“qeli
    Pesė herė burgje,n“proces t“montuem
    nuk e ligen,veq e forcuen
    Neper burgje 17 vjet
    doli rreze e vigjilent
    Njė njeri siq ish ai
    se pėrulte,burg as stuhi
    Kadri Mani dritė si pisha
    hapi shkolla,nxor revista
    shkrou libra pėr komb e besėn
    Pėr tė madhen Nėnė Terezėn
    Ruajti e ndriti gjuhen shqipe
    nxor revisten"Shqipėri Etnike"
    Njeri i madh me misione t“mėdha
    Sot me ne nuk jeton ma
    Ka lėnė nam,e ka lėnė vepra
    qė s“harrohet sa tė jenė jeta
    Nuk harrohet vepra e tij
    hyn nė libra e poezi
    hyn nė kėngė me qyfteli
    Ngado shqip ku jehon zani
    Do t“kujtohet Kadri Mani

      Ora ėshtė 17/1/2017, 04:53