Kur'ani Fisnik

    Share

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:54

    1. Fatiha



    1.
    Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit

    2.
    Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėrave

    3.
    Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit

    4.
    Sunduesit tė ditės sė Gjykimit

    5.
    Ty tė adhurojmė dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė

    6.
    Udhėzona nė rrugėn e drejtė,

    7.
    nė rrugėn e atyre ndaj tė cilėve ke bekimin, e jo nė tė atyre qė je i hidhėruar, dhe qė kanė humbur!

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:55

    2. Bekare



    1.
    Elif, Lamė, Mimė.

    2.
    Ky ėshtė libri qė nuk ka dyshim nė te (sepse ėshtė prej All-llahut) ėshtė udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm.

    3.
    Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn, e kryejnė faljen (namazin) dhe prej asaj qė Ne u kemi dhėnė, ata japin (zeqatė, sadaka etj.).

    4.
    Dhe ata, tė cilėt besojnė nė atė qė t'u shpall ty, dhe nė atė qė ėshtė shpallur para teje, dhe qė janė tė bindur plotėsisht pėr (jetėn e ardhshme nė) botėn tjetėr (ahiretin).

    5.
    Tė tillėt janė tė udhėzuar nga Zoti i tyre dhe vetėm ata janė tė shpėtuarit.

    6.
    E ata qė mohuan (Kur'anin dhe Muhammedin) pėr ta ėshtė njėsoj ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė.

    7.
    All-llahu ua mbylli atyre zemrat, veshėt e tyre dhe nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e ata kanė njė dėnim tė madh.

    8.
    Ka disa njerėz qė thonė: "Ne i kemi besuar All-llahut dhe jetės tjetėr (Ahiretit), po nė realitet ata nuk janė besimtarė.

    9.
    Ata pėrpiqen ta mashtrojnė All-llahun dhe ata qė besuan, po nė tė vėrtėtė ata nuk mashtrojnė tjetėr, pos vetvetes, por ata nuk e hetojnė.

    10.
    Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e All-llahu u shton sėmundje edhe mė shumė, e pėr shkak se ata pėrgėnjeshtruan, pėsojnė dėnim tė dhembshėm.

    11.
    E kur atyre u thuhet: "Mos prishni rendin nė tokė"! Ata thonė: "Ne jemi vetėm pėrmirėsues (paqtues)!"

    12.
    Veni re, ata nė tė vėrtetė janė shkatėrruesit, por nuk e kuptojnė.

    13.
    Dhe kur atyre u thuhet: besoni, sikurse besuan njerėzit ata thonė: "A tė besojmė ashtu sikurse besuan mendjelehtit?" Nė tė vėrtetė ata, dhe mu ata janė mendjelehtit, por nuk e dinė.

    14.
    E kur i takojnė ata qė besuan thonė: "Ne kemi besuar!" por kur veēohen me djajt (parinė) e vet u thonė: "Ne jemi me ju, ne vetėm jemi tallur (me besimtarėt)".

    15.
    All-llahu ndėshkon talljet e tyre, duke lėnė tė bredhin edhe mė shumė nė mosbesimin e tyre.

    16.
    Tė tillėt janė qė e ndėrruan tė vėrtetėn (besimin) me tė pavėrtetėn (mosbesimin), pra tregtia e tyre nuk pati fitim dhe ata nuk qenė tė vetėdijshėm (nė punėn e tyre).

    17.
    Shembulli i tyre (nė hipokrizi) ėshtė si shembulli i atij qė ndezė njė zjarr dhe, posa tė ndritė ai vendin dhe rreth tij, All-llahu ua shuan dritėn e tyre dhe i lė nė errėsira qė nuk shohin.

    18.
    (Mbesin nė errėsirė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, andaj ata nuk kthehen (nga ajo rrugė e tyre e keqe).

    19.
    Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre. Po All-llahu ėshtė rrethues i mosbesimtarėve (atij nuk mund t'i shpėtojė askush).

    20.
    Vetėtima gati ua merrė tė pamurit dhe, saherė qė ajo u bėnė dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin aty. E sikur tė donte All-llahu, do t'ua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo gjė.

    21.
    O njerėz, adhurojeni Zotin tuaj, i cili ju krijoi juve edhe ata qė ishin para jush ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).

    22.
    Ai, i cili pėr ju bėri tokėn shtrat, (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė).

    23.
    E nė qoftė se jeni nė dyshim nė atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur'ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat) pos All-llahut, nėse jeni tė sinqert (nė thėniet tuaja se Kur'ani nuk ėshtė prej Zotit).

    24.
    E mos e paēit bėrė (deri mė tash), e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmėn), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgatitur pėr mosbesimtarėt.

    25.
    E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: "Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė". Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė.

    26.
    All-llahu nuk ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkojė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Pėr sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ai (shembull) ėshtė i vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: "Ē'deshi All-llahu me kėtė si shembull"? Ai me te humb shumė, e po me te udhėzon nė rrugėn e drejtė shumė, po me pėrjashtim tė atyre qė janė jashtė rrugės, Ai me te nuk humb tjetėr.

    27.
    Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur,e edhe bėjnė shkatėrime nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.

    28.
    Si e mohoni All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej tek Ai do tė ktheheni?

    29.
    Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ai drejtoi qiellit dhe i pėrsosi ata shtatė qiej. Ai ėshtė i gjithdijshmi pėr ēdo gjė.

    30.
    (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u tha engjėjve: "Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės"! Ata thanė: "A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė"! Ai tha: "Unė di atė qė ju nuk e dini"!

    31.
    E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve), pastaj ata ua prezentoi engjėjve dhe u tha: "Mė tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejtė (ēka mendoni)?"

    32.
    (engjėjt) Thanė: "ti je i pa tė meta, ne nuk kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na e mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i gjithdijshėmi, i urti!"

    33.
    (Zoti) Tha: "O Adem, njoftojė ata (engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)!" E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre, (Zoti) tha: "A nuk u kam thėnė juve se Unė, mė sė miri e di fshehtėsinė e qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani fshehtė."

    34.
    E kur u thamė engjėjve: pėruluni (bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit (djallit). Ai rrefuzoi dhe u mbajtė nė tė madh dhe u bė pabesimtar.

    35.
    E Ne i thamė: "O Adem, ti dhe bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė doni, po mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zulumqarė (tė vetvetes suaj).

    36.
    Po djalli i bėri qė ata tė dy tė mashtrohen nė atė (pemė ose Xhennetin) dhe i nxori ata nga ajo (e mirė) qė ishin nė te, e Ne u thamė: "Zbritni (dilni), jeni armik i njėri-tjetrit, e ju deri nė njė kohė nė tokė keni vendbanim dhe dėfrim".

    37.
    E Ademi prej Zotit tė vet pranoi disa fjalė (lutje), prandaj Ai ia fali (gabimin), Ai ėshtė mėshirues dhe pranues i pendimi.

    38.
    Ne u thamė: "Dilni prej atyhit qė tė gjithė, e juve gjithqysh do t'u arrijė udhėzim prej Meje, e kush pranon udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen".

    39.
    E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė jenė aty pėrgjithmonė.

    40.
    O bijtė e israilit, kujtoni (jini mirėnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm Mua.

    41.
    Dhe besonie atė, qė e shpalla (Kur'anin), e qė vėrteton atė qė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe mos i ndėrroni ajetet e Mia (Kur'anin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė ma keni dronė.

    42.
    E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin.

    43.
    Falnie namazin dhe jepni zeqatin, dhe falnu me ata qė falen (bini nė rukuė me ata qė bijnė).

    44.
    A po i urdhėroni (thirrni) njerėzit pėr punė tė mira, e veten tuaj po e harroni? Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin). A nuk po mendoni?

    45.
    Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin).

    46.
    Tė cilėt janė tė bindur se do tė takojnė Zotin e vet dhe se ata do t'i kthehen Atij.

    47.
    O bijtė e israilit, pėrkujtone dhuntinė Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar ndaj njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe).

    48.
    Dhe ruajuni njė ditė kur askush askujt nuk do tė mund t'i kryejė asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin) ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen ata (fajtorėt).

    49.
    Pėrkujtoni edhe kur u shpėtuam prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua therrur bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė pėrjetuat njė sprovim tė madh nga Zoti juaj.

    50.
    Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė tuaj).

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:56

    51.
    E kur i premtuam Musait (t'ia japim Tevratin) dyzet netė, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat viēin, ju ishit dėmtues (tė vetės suaj).

    52.
    Mandej edhe pas asaj ua falėm (gabimin), ashtuqė tė falėnderoni.

    53.
    Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė drejtė.

    54.
    Dhe kur Musai popullit tė vet i tha: "O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbytne vetveten. Kjo pėr ju ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė mėshirues, ndaj pranon shumė pendimin.

    55.
    Dhe kur i thatė: "O Musa, ne nuk tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit.

    56.
    Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas vdekjes suaj juve ju ngjallėm.

    57.
    Dhe Ne bėmė qė retė t'u bėjnė juve hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl) dhe me shkurtėza. (Ju thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve ata nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata dėmtuan vetveten.

    58.
    E kur ju thamė: "Hyni nė kėtė fshat (vendbanim), dhe hani nė tė lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e fshatit) pėrulur dhe thuani: "Hittatun" - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e bamirėsve ua shtojmė shpėrblimin.

    59.
    E ata qė ishin mizorė atė qė u ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata kundėrshtuan, lėshuam nga qielli njė dėnim kundėr atyre qė ishin mizorė.

    60.
    Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: "Bjeri gurit me shkopin tėnd", atėherė nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni ērregullues nė tokė.

    61.
    Madje kur ju thatė: "O Musa, ne nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve, prej hudrave, prej thjerze (groshė) dhe prej qepėve tė saj"! (Musai) Tha: "A kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė me e thjeshtė"? Zdirgjuni pra nė qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja, e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata mohonin argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe pėr shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijt nė tė keqe.

    62.
    Vėrtet, ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterėt sabejėt, (kishun lėshuar fenė e adhuronin engjėjt), kush besoi prej tyre (sinqerisht) All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen (pasi qė besuan All-llahun, librat tė dėrguarit nė mesin e tė cileve edhe Muhammedin).

    63.
    (pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn) Turin (u thamė): veproni sipas atij (Tevratit) qė ua dhamė me seriozitet, e mėsoni atė qė ėshtė nė te, ashtuqė tė ruheni.

    64.
    E pas asaj (besės) ju mė vonė ia kthyet shpinėn e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat).

    65.
    Ju tanimė e keni tė njohur ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhėrin) nė tė shtunėn, e Ne u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur!

    66.
    Atė (shndėrrimin e tyre) e bėmė masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr tė pastajshmit, por edhe si kėshillė pėr tė devotshmit.

    67.
    (Pėrkutjoni) Edhe kur Musai popullit tė vet i tha: "All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė: "A bėn tallje me ne?" Ai tha: "All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos bėhem nga injorantėt!"

    68.
    Ata thanė: "Lute Zotin tėnd pėr ne tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo? Ai tha: "Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė urdhėroheni!"

    69.
    Ata thanė: "Lute Zotin tėnd pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj! A tha: "Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit".

    70.
    Ata thanė: "Lute Zotin tėndė pėr ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė ngjashme) e ne do tė gjejmė tė vėrtetėn nė dashtė All-llahu!

    71.
    Ai tha: "Ai thot se ajo ėshtė lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)!" Ata thanė: "E tash na e sqarove saktė dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn.

    72.
    (pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj qė e mbanit fshehtė.

    73.
    E ne u thamė: "Mėshoni atij (tė vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur!") Ja, kėshtu All-llahu ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė kuptoni.

    74.
    Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.

    75.
    A shpresoni se do t'u besojnė ata juve (jehuditė), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē'bėnin) i ndryshuan ato.

    76.
    E kur takonin ata qė kishin besuar (muslimanėt) thonin: "Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: "A po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė Tevrat rreth Muhammedit) qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar.

    77.
    A thua nuk e dinė ata (jehuditė) se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė?

    78.
    E ka disa prej tyre qė janė analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė tė sigurt.

    79.
    Ėshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: "Ky ėshtė prej All-llahut!, e pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė.

    80.
    Ata edhe thanė: "Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara!" Thuaj: "A mos keni marrė prej All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini?

    81.
    Po, (do tė ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė.

    82.
    E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.

    83.
    (pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; falnie namazin dhe jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit.

    84.
    Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni vetėn tuaj nga vendi juaj, e ju e pranuat, ndaj dėshmonie.

    85.
    Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar kundėr tyre si ėshtė mėkatė e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju jepni kompensim pėr (t'i liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar pėr ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni Ē'mund tė jetė ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e kėsaj bote, e nė ditėn e gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.

    86.
    Tė tillė janė ata, qė e vlerėsuan jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do t'u lehtėsohet dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata.

    87.
    Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (xhibrilin) shpirtin e shenjtė. E saherė qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt?

    88.
    E (jehuditė e kohės sė Muhammedit) thonė: "Zemrat tona janė nė kėllėf!" Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send besojnė).

    89.
    E kur u erdhi atyre prej All-llahut libri (Kur'ani) qė ėshtė vėrtetus i atij, qė e kishin pranė, e qė para se t'u vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė (Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i All-llahut qoftė kundėr mosbesimtarėve!

    90.
    E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij t'i shpallė atij qė dėshiron nga robtė e vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė dėnim qė i poshtėrson.

    91.
    Dhe kur atyre u thuhet: "Besoni atė qė e shpalli All-llahu", ata thonė: "Ne besojmė atė qė na u shpall neve", kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij, qė e kanė ata dhe ėshtė i vėrtetė. Thuaj: "Nėse jeni besimtarė, pse i mbytnit mė parė pejgamberėt e All-llahut?"

    92.
    Juve u pat ardhur Musai me argumente, por pas tij ju e adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė.

    93.
    (pėrkujtoni) Kur morėm premtimin tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: "Dėgjuam (me vesh) e kundėrshtuam". E pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė zemrat e tyre. Thuaj: "Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar keq".

    94.
    Thuaj: "Nėse bota tjetėr (Xhenneti) tek All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, e jo edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse jeni tė sinqert, kėrkone vdekjen (e shkoni mė shpejtė).

    95.
    E pėr shkak tė veprave tė tyre (mėkateve), ata kurrė nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr zullumqarėt.

    96.
    Ėshtė e sigurtė se njerėzit mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njėmijė vjet, por edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtoj atė prej dėnimit. All-llahu sheh ēka veprojnė ata.

    97.
    Thuaj:" Kush ėshtė armik i Xhibrilit (ėshtė armik i All-llahut), e ai me urdhėrin e All-llahut e zbriti Kur'anin nė zemrėn tėnde, qė ėshtė vėrtetues i asaj qė ishte mė parė dhe udhėrrėfyes e pėrgėzues pėr besimtarėt.

    98.
    Kush ėshtė armik i All-llahut, i engjėjve tė Tij, i tė dėrguarve tė Tij, i Xhibrilit dhe i Mikailit (ai ėshtė mosbesimtar), All-llahu pa dyshim ėshtė armik i mosbesimtarėve.

    99.
    Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed) argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė respektit.

    100.
    (nuk besojnė argumentet tona se) Saherė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:56

    101.
    E kur u erdhi atyre ndonjė i dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė cilėve iu kishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk dinin (asgjė).

    102.
    (e hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i pafé, djajt ishin tė pafé, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe ēka u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t'i thonin: "Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fé!" E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t'i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē'ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.

    103.
    E sikur tė kishin besuar ata dhe sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut do tė ishte shumė mė i dobishėm.

    104.
    O ju qė keni besuar, mos thuani: "Raina" - po thuani: "Undhurna" dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė dhėmbshėm.

    105.
    As ata, ithtarėt e librit qė nuk besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.

    106.
    Ne nuk abrogojmė (pezullojmė) asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send?

    107.
    A nuk e ke ditur se vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar.

    108.
    A doni tė pyetni tė dėrguarin tuaj sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė e ka humbur rrugėn e drejtė.

    109.
    Shumė ithtarė tė librit (jehudi, krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t'iu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.

    110.
    Kryeni faljen (namazin) dhe jepne Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni tek All-llahu. S'ka dyshim All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin.

    111.
    Ata edhe thanė: "Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato janė fantazi tė tyre! Thuaju: "Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė?

    112.
    Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten.

    113.
    Jehuditė thanė se tė krishterėt nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fé tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.

    114.
    E kush mundet tė jetė mė mizor se ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet) dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė nė to, vetėm duke qenė rrespektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh.

    115.
    Tė All-llahut janė edhe (anėt nga) lindja edhe nga perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i dijshėm.

    116.
    Ata (ithtarėt e librit) thanė: "All-llahu ka fėmijė"!? I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.

    117.
    Ai ėshtė shpikės i qiejve e i tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė: "Bėhu!" nė atė moment bėhet.

    118.
    E ata qė nuk dinė (kurejshitėt politeistė) thanė: "Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė argument!" Po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė sqaruam argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet.

    119.
    Ne tė dėrguam ty me tė vėrtetėn (Kur'anin), pėrgėzues dhe qortues, e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e Xhehenemit.

    120.
    As jehuditė, e as krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju: "Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga All-llahu.

    121.
    Atyre, tė cilėve u dhamė librin dhe tė cilėt e lexojnė drejtė ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kur'anin). E ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė ahiret).

    122.
    O bijtė e israilit, kujtoni tė mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit tjerė (tė asaj kohe).

    123.
    Dhe ruajuni njė ditė kur askush nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt kompensim, nuk do t'i bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė ndihmohen (mėkatarėt).

    124.
    Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai i tha: "Unė po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit!" Ai tha: "(bėn o Zot) Edhe nga pasardhėsit e mi!" (Zoti) Tha: "Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė mizorėt!"

    125.
    Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė vendkthimi dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė) Vendin ku qėndroi Ibrahimi pranonie pėr vendfaljeje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrone shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen aty.

    126.
    Dhe kur Ibrahimi tha: "Zoti im, bėne kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn tjetėr, furnizoj me lloje tė frutave!" Ai (All-llahu) tha: "(e furnizoj) Edhe atij qė nuk besoi do t'ia mundėsojė shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė shkurtėr, e pastaj do ta shtyejė nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrundim i shėmtuar ėshtė ai.

    127.
    Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili, duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes - luteshin): "Zoti ynė, pranoje prej nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di!"

    128.
    Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na i mėso rregullat e ibadetit (adhurimit) tanė dhe falna neve, vėrtetė Ti je qė falė, je mėshirues!"

    129.
    Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu i tyre tė dėrguar qė t'u lexojė atyre ajetet Tua, t'u mėsojė atyre librin dhe urtėsinė, e t'i pastroj (prej ndytėsisė sė idhujtaris) ata. S'ka dyshim se Ti je ngadhėnjyesi, i dijshmi.

    130.
    E kush largohet prej fesė sė Ibrahimit pėrveē atij qė poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė botė, kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve.

    131.
    Kur Zoti i vet atij i tha: "Dorėzohu"! Ai tha: "Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė"!

    132.
    E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi, (u thanė) "O bijtė e mi, All-llahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė!"

    133.
    A ishit ju (ithtarė tė librit) dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: "Ēka do tė adhuroni pas meje"? Ata thanė: "Do tė adhurojmė Zotin tėnd, dhe Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Is'hakut, njė tė vetmin Zot dhe ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar!"

    134.
    Ai ishte njė popull qė kaloi, atij i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata.

    135.
    Ata (ithtarėt e librit) thanė: "Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė"! Thuaj: "jo, (asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga idhujtarėt.

    136.
    Ju (besimtarė) thuani: "Ne i besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Is'hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė jakubit qė ishin tė ndarė nė dymbedhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe ne vetėm atij i jemi bindur.

    137.
    Nė qoftė se ata besuan ashtu siē besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.

    138.
    (kjo fe jona ėshtė) Njgyrosje e All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu. Ne vetėm atė e adhurojmė.

    139.
    Thuaj: "A doni tė grindeni me ne pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra (shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja. Por ne jemi (besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij.

    140.
    A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili, Is-haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: "A e dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me veprimet tuaja".

    141.
    Ai ishte njė popull qė shkoi, tė cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan.

    142.
    Disa mendjelehtė nga njerėzit do tė thonė: "Ēka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: "Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e vė nė rrugėn e drejtė atė qė do".

    143.
    Dhe ashtu (sikur u udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė pupull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve, dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė t'ua humbė besimin tuaj. S'ka dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve.

    144.
    Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhurruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t'i fshihet ajo qė veprojnė ata.

    145.
    Po edhe sikur t'u sillshe ti ēdo lloj argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.

    146.
    Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup pre tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.

    147.
    E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.

    148.
    Secili (popull) ka njė anė, tė cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu ka pėr t'ju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.

    149.
    Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka veproni ju.

    150.
    Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtuqė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk ranojnė kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj jush.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:57

    151.
    (sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t'u lexojė ajetet Tona, t'ju pastrojė, e t'ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t'ju mėsojė atė qė nuk e dinit.

    152.
    Pra ju mė kujtoni Mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juvem (me shprėblim). Mė falėnderoni e mos Mė mohoni.

    153.
    O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt.

    154.
    E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: "Janė tė vdekur", Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre).

    155.
    Ne do t'ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, po ti jepju myzhde durimtarėve.

    156.
    Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndėshme thonė: "Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi!"

    157.
    Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė.

    158.
    "Safa" dhe "Merve" janė nga shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben pėr haxh) ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te t'i vizitojė ato dyja (tė ece nė ato dy vende). E kush bėn ndonjė tė mirė nga vullneti (jo obliguese), s'ka dyshim se All-llahu ėshtė shpėrblyes i gjithdijshėm.

    159.
    Ata, tė cilėt fshehin argmentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.

    160.
    Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.

    161.
    Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve.

    162.
    Ata pėrgjithmonė janė aty (nė zjarrė), as nuk u letėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.

    163.
    Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshrėplotė, gjithnjė mėshiron.

    164.
    Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.

    165.
    E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.

    166.
    Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin prej atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre.

    167.
    E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: "Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh!" Kėshtu All-llahu do t'ju paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit.

    168.
    O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai ėshtė armik i hapėt i juaji.

    169.
    Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.

    170.
    E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): "Pranoni atė qė All-llahu e shpalli!" Ata thonė: "Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!" Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos kenė kuptuar dhe tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t'i pasonin)?

    171.
    Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.

    172.
    O ju qė besuat, hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė, dhe falenderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.

    173.
    (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te) jo nė emėr tė All-llahut. E kush shtrėngohet (tė hajė nga kėto) duke mos pasur pėr qėllim shijėn dhe duke mos tepruar, pėr tė nuk ėshtė mėkat. Vėrtetė All-llahu falė, ėshtė mėshirues.

    174.
    Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t'u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.

    175.
    Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj zjarrit?

    176.
    Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.

    177.
    Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, pejgamberėve dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit.

    178.
    O ju qė besuat, u ėshtė bėrė obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin, femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le t'i bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj. E kush tejkalon pas kėtij (pajtimi), ai ka njė dėnim tė idhėt.

    179.
    O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri tjetrit).

    180.
    Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.

    181.
    Kush bėn ndryshimin e tij pasi qė ta ketė dėgjuar (ditur) atė, mėkati pėr te u takon atyre qė ndryshojnė. All-llahu dėgjon dhe di.

    182.
    E kush frikėsohet prej testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu shumė falė dhe shumė mėshiron.

    183.
    O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.

    184.
    (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.

    185.
    (ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur'ani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni.

    186.
    E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.

    187.
    Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i'tikafė) nė xhamia, mos t'u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen.

    188.
    Dhe mos e hani pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).

    189.
    Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: "Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.

    190.
    Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).

    191.
    Dhe luftoni ata kudo qė t'i zini, dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Provokimi (fitneja) ėshtė mė e rėndė se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Qabes) deri qė ata t'ju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.

    192.
    Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu ėshtė Ai qė fal dhe qė mėshiron.

    193.
    Luftoni ata (idhujtarėt) derisa tė zhduket propagandimi i idhujtarėve dhe deri sa tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė.

    194.
    Muaji i shenjtė (i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.

    195.
    Dhe jepni pėr njė rrugė tė All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit.

    196.
    E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka t'ju vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė kurbani vendin e caktuar. Po kush ėshtė prej jush i sėmurė ose ka mundim koke (e rruhet para kohe) kompensimi ėshtė: agjėrim, sadaka ose kurban. E kur jeni tė sigurt, ai qė bėnė umrėn para haxhit (duhet therrė) njė kurban qė i vjen mė lehtė, mirėpo nėse nuk ka, le tė agjėroj tri ditė gjatė haxhit e shtatė ditė kur tė ktheheni, kėto jeni dhjetė ditė tė plota. Ky ėshtė rregull pėr ata qė nuk kanė familjen pranė xhamisė sė shenjtė. Pra kinie dro All-llahun dhe dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.

    197.
    Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. Ēka punoni nga e mira All-llahu di pėr to. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes keni dronė Time.

    198.
    Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit, pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife), pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.

    199.
    Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues.

    200.
    E kur t'i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: "Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė!" pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:58

    201.
    E, ka prej tyre asish qė thonė: "Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!"

    202.
    Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.

    203.
    All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpikėt. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dine se ju, te Ai tuboheni.

    204.
    Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.

    205.
    E posa tė kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).

    206.
    Dhe kur i thuet atij: "Kij frikė All-llahun!", atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi).

    207.
    Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.

    208.
    O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.

    209.
    E nėse devijoni pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i vetėdijshėm.

    210.
    Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t'u vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t'u vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve.

    211.
    Pyeti bijtė e Israilit, se sa argumente tė qarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan). E kush e ndėrron tė mirėn e All-llahut pasi qė t'i ka ardhur ajo, s'ka dyshim se ndėshkimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.

    212.
    Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė besuan. Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt) nė ditėn e kijametit. All-llahu i jep (shpėrblim) pa masė atij qė e do.

    213.
    Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan ndėrmjet veti.Nė atė (libėr)kundėshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi ata qė besuan tek e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.

    214.
    Po ju menduat se do tė hyni nė Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: "Kur do tė jetė ndihma e All-llahut?!" Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė afėr!"

    215.
    Tė pyesin se ē'do tė japin. Thuaj: "Atė qė jepni prej pasurisė jepni pėr prindėrit, pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s'ka dyshim se All-llahu e di.

    216.
    Juve u ėshtė bėrė obligim lufta, ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu di (fundin e ēdo sendi) e ju nuk dini.

    217.
    Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e shenjtė, thuaj: "Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh), por pengimi nga rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja) dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha tek All-llahu. E provokimi (kundėr muslimanėve) ėshtė edhe mė i madh se mbytja. Ata do t'u luftojnė juve vazhdimisht pėr t'ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm.

    218.
    Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.

    219.
    Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin. Thuaj: "Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē'do tė japin. Thuaj: "Tepricėn!" Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).

    220.
    (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: "Po t'i ndihmoni nė punėt e tyre ėshtė mė mirė, e nėse i pėrzieni (pasurin e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. All-llahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmiri. E sikur tė dėshironte All-llahu do t'ju rėndojė. All-llahu ėshtė mė i fuqishėm, mė i urti.

    221.
    Mos u martoni me idhujtare deri qė ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me idhujtarė deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.

    222.
    Tė pyesin ty pėr menstruacionin (hajdin). Thuaj: "Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme.

    223.
    Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn tuaj, dhe kinie frikė All-llahun, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e besimtarėve jepu myzhde.

    224.
    E mos e bėni All-llahun peng tė betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i di.

    225.
    All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.

    226.
    Ata qė betohen se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s'ka dyshim All-llahu bėn falje dhe mėshiron.

    227.
    E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e tyre).

    228.
    E ato gra qė janė shkurorėzuar janė tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse duan pajtim, t'i rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtė.

    229.
    Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t'u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t'i ruajnė dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t'i ruajnė dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim, pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt.

    230.
    E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata dy, po qe se mendojnė se do t'i zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė ia sqaron njė populli qė kupton.

    231.
    E kur t'i keni lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet (tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr t'i dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli Kur'anin dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.

    232.
    Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.

    233.
    Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t'u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin e tij. Asnjė nėnė nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e tij. Po ashtu ėshtė i obliguar edhe trashėgimtari (i fėmijės). E nėse pas njė konsultimi dhe pėlqimi (prindėrit) shfaqin dėshirėn pėr ndėrprerjen (mė heret) e gjinit, nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr ta. Nėse ju baballarėt) pėr fėmijėn tuaj dėshironi gjidhėnėse tjetėr me kusht qė pagesėn t'ia bėni nė mėnyrė tė duhur, nuk ėshtė ndonjė mėkat. Kini frikė nga All-llahu dhe dine se All-llahu sheh ēka punoni.

    234.
    E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka veproni.

    235.
    Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do t'ua pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos t'u thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė falė ėshtė i butė.

    236.
    Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t'u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.

    237.
    E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet t'u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė, All-llahu sheh atė qė veproni.

    238.
    Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm, dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze).

    239.
    E nėse kėni frikė (nga armiku), atėherė falnu duke ecur ose duke kalors, por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtonie (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit.

    240.
    Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre, furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.

    241.
    Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.

    242.
    Kėshtu, qė t'i kuptoni, All-llahu ua shpjegon argumentet e veta.

    243.
    A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: "Vdisni!" (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės.

    244.
    Luftoni pėr hirė tė All-llahut, e tė dini se All-llahu dėgjon, di.

    245.
    Kush ėshtė ai qė i huazon All-llahut njė hua tė mirė, e Ai t'ia shtojė atij shumėfish atė? All-llahu shtrėngon (varfėron) dhe ēliron (begaton) dhe kthimi juaj ėshtė vetėm tek Ai.

    246.
    A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre (Shem'unit): "Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!" Ai (pejgamberi) tha: "A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni!" ata thanė: "E ē'kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė?" E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve.

    247.
    Pejgamberi i tyre u tha: "All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin". Ata thanė: "Si mund tė jetė ai sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk ėshtė i pasur? Ai tha: "All-llahu e zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me dituri tė gjerė e me fuqi trupore!" All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do, All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.

    248.
    Pejgamberi i tyre u tha: "Shenjė e sundimit tė tij ėshtė qė t'ju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te gjeni qetėsim (shpirtėror) nga Zoti juaj, e edhe diēka qė ka mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. S'ka dyshim se ky, po qe se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju".

    249.
    E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: "All-llahu do t'ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht!" Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (Taluti) atė sė bashku me te edhe ata qė ishin besimtarė thanė: "Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!" Po ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun thanė: "Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!" All-llahu ėshtė me durimtarėt.

    250.
    E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: "Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:58

    251.
    Me ndihmėn e All-llahut i thyen ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin, prjgamberllėkun dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj njerėzimit.

    252.
    Kėta janė argumente tė All-llahut, po t'i lexojmė ty me saktėsi, e s'ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve.

    253.
    Kėta (pėr tė cilėt tė rrėfyem) janė tė dėrguarit, disa prej tyre i dalluam nga tė tjerėt, prej tyre pati qė All-llahu u foli, disa i ngriti nė shkallė mė tė lartė, Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente dhe e pėrfocuam me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin). E sikur tė donte All-llahu, nuk do tė mbyteshin ndėrmjet vete ata (populli) qė ishin pas tyre, pasi qė atyre u patėn zbritur argumentet, por ata megjithatė u pėrēanė. E pati prej tyre qė besuan dhe pati tė tillė qė nuk besuan,e sikur tė dėshironte All-llahu ata nuk do tė mbyteshin, por All-llahu punon ēka dėshiron.

    254.
    O ju qė keni besuar, para se tė vijė njė ditė kur nuk do tė ketė as shitblerje, as miqėsi, e as ndėrmjetėsi, jepni nga ajo me ēka Ne u furnizuam juve. Pabesimtarėt janė mizorė.

    255.
    All-llahu - s'ka zot pos Tij. I Gjalli, Vigjiluesi. Nuk e ze tė koturit, e as gjumi. E Tija ėshtė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. Kush mund tė ndėrmjetėsojė te Ai, pos me lejėn e Tij? Ai e di se ē'po u ndodhė dhe ē'do t'u ndodhė. Dhe asgjė nga dija e Tij nuk mund tė pėrvetėsojnė, pos sa tė dojė Ai. Ndėrsa pushteti i Tij pėrfshin qiejt dhe tokėn. E nuk lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), ngase Ai ėshtė i Larti, Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe "Ajetul-Kursij")

    256.
    Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota. E kush nuk i beson tė pavėrtetat, e i beson All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm.

    257.
    All-llahu ėshtė mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i hudhin nė errėsira. Ata janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė.

    258.
    A nuk ke arritur tė dijsh pėr atė qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi) polemizoi me Ibrahimin rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: "Zoti im ėshtė Ai qė jep jetė dhe vdekje!" Ai tha: "Edhe unė jep jetė dhe vdekje!" Ibrahimi tha: "Zoti im e sjell diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi?" Atėherė ai qė nuk besoi mbeti i hutuar. All-llahu nuk e shpie nė rrugė tė drejtė popullin mizor.

    259.
    Ose (nuk je i njohur) me shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė kulmet e tij, e tha: "Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij?" e All-llahu e bėri tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e ringjalli dhe i tha: "Sa qėndrove (i vdekur)?" Ai tha: "Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės!" Ai (All-llahu) Tha:"Jo, por ke ndejur (i vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty argument pėr njerėzit (bėmė kėtė sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e pastaj i veshim me mish. E kur iu bė e qartė atij tha: "U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send!"

    260.
    "Pėrkujto kur Ibrahimi tha: "Zoti im, mė mundėso tė shoh se si i ngjallė tė vdekurit?" Ai (Zoti) tha: "A nuk je i besueshėm?" Ai (Ibrahimi) tha: "Po, por desha qė zemra e ime tė ngopet (bindje)!" Ai (Zoti) tha: "Merri katėr shpendė pranė vete (therri e copėtoji), e pastaj nė ēdo kodėr vėne nga njė pjesė tė tyre, mandej thirri ato, do tė vijnė ty shpejt, e dije se All-llahu ėshtė i Gjithėfuqishmi, i Urti."

    261.
    Shembulli i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė shtatė kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet.

    262.
    Ata qė pėr hir tė All-llahut e japin pasurinė e tyre, e pastaj atė qė e dhanė nuk e pėrcjellin me tė pėrmendur e me mburrje, ata e kanė shpėrblimin e vet tė Zoti i tyre, pėr ata nuk ka frikė, ata as qė do tė brengosen.

    263.
    Njė fjalė e mirė dhe njė lehtėsim (qė i bėhet lypėsit) ėshtė mė e dobishme se njė lėmoshė qė pėrcillet me tė keqe. All-llahu nuk ka nevojė pėr askė, ėshtė i Butė.

    264.
    O ju qė besuat, mos i prishni lėmoshat tuaja me tė krenuar e me ofendim siē bėn ai qė e jep pasurinė e vet sa par sy e faqe tė njerėzve, e nuk e beson All-llahun dhe as botėn tjetėr. Shembulli i tij ėshtė si njė gur i madh e i lėmuar qė mbi tė ka pak dhe, e kur e godet atė njė shi i madh e lė tė zhveshur (lakuriq). Ata (formalistėt) nuk arrijnė asgjė nga ajo qė punuan. All-llahu nuk udhėzon popullin jobesimtar.

    265.
    E shembulli i atyre qė pasurinė e vet e japin nga bindja e tyre e duke kėrkuar kėnaqėsinė e All-llahut, i pėrngjan njė kopshti nė njė rrafshnaltė qė i bie shi i madh, e ai jep fruta tė dyfishtė. Po edhe nėse nuk i bie shi i madh, i bie njė rigė (qė i mjafton). All-llahu sheh atė qė veproni.

    266.
    A dėshiron ndonjėri prej jush qė ka njė kopsht me hurma e rrush, nė tė cilin rrjedhin lumenj,qė nė tė ka nga tė gjitha frutet, e atė (pronarin e kopshtit) ta ketė kapur pleqėria dhe ai tė ketė pasardhės tė mitur, e atė (kopshtin) ta godasė ndonjė stuhi me zjarr e ta djegė. Kėshtu All-llahu jua sqaron argumentet qė tė mendoni.

    267.
    O ju qė besuat, jepni nga mė e mira e asaj qė e fituat dhe nga ajo qė u dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta jepni atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta pranonit pėr vete vetėm symbyllas. E,dinė se All-llahu s'ka nevojė pėr ju, ėshtė i Madhėruar.

    268.
    Djalli ju frikėson nga varfėria dhe ju urdhėron pėr tė kėqija, e All-llahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati; All-llahu ėshtė Dhurues i Madh, i Dijshėm.

    269.
    Ai ia dhuron urtėsinė atij qė do, e kujt i ėshtė dhėnė urtėsia, atij pra i ėshtė dhuruar mirėsi e madhe, pėrveē tė menēurve kėtė nuk e kupton kush.

    270.
    All-llahu di pėr atė qė e keni dhėnė nga pasuria ose keni zbatuar ndonjė premtim (nedhėr), e pėr ata mėkatarėt nuk ka ndonjė ndihmėtarė.

    271.
    Nėse lėmoshat i jepni haptazi, ajo ėshtė mirė, por nėse ato ua jepni tė varfėrve fshehurazi, ajo ėshtė edhe mė e mirė pėr ju dhe Ai ua largon (me punė tė mira) tė kėqiat. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr veprat tuaja.

    272.
    "Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė drejtė ate qė do. Ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut, e ēkado qė t'u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t'u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju."

    273.
    (jepni) pėr tė varfėrit qė janė tė angazhuar nė rrugėn e All-llahut dhe nuk kanė mundėsi tė gjallėrojnė me tokė, duke qenė se ata nuk lypin, prandaj ai qė nuk e di gjendjen e tyre mendon se ata janė tė pasur. Ata i njeh nga vetė pamja e tyre (tė rraskapitur), por nuk kėrkojnė e as nuk i mėrzitin njerėzit. Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s'ka dyshim se atė All-llahu e di shumė mirė.

    274.
    Ata, tė cilėt pasurinė e vet e shpėrndajnė (nė rrugė tė Zotit) natėn e ditėn, fshehurazi ose haptazi, ata shpėrblimin e vet e kanė tė Zoti i tyre dhe pėr ta nuk ka as frikė, as pikėllim.

    275.
    Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrehen ndryshe pos siē ngrehet i ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė) kėshtu ngase thanė: "Edhe shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj edhe kamata!" e All-llahu ka lejuar shitblerjen, ndėrsa ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka aritur kėshillė (udhėzim) prej Zotit tė tij dhe ėshtė ndalė (prej kamatės) atij i ka takuar e kaluara dhe ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė.

    276.
    All-llahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn, All-llahu nuk e do asnjė besėprerė dhe mėkatar.

    277.
    S'ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, e falėn namazin dhe e dhanė zekatin, ata i pret shpėrblim i madh te Zoti i tyre, ata nuk do tė kenė kurrfarė frike as brengosje.

    278.
    O ju qė besuat, keni frikė All-llahun dhe nėse jeni besimtarė tė sinqertė hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata.

    279.
    E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk heqni dorė nga kamata), atėherė binduni se jeni nė konflikt me All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. E nėse jeni penduar, atėherė juve ju takon kryet e mallit tuaj - askė nuk dėmtoni, e as vetė nuk dėmtoheni.

    280.
    Po nė qoftė se ai (borxhliu) ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, atėherė bėni njė pritje deri sa tė vijė nė njė ēlirim. E t'ia falni (borxhin) nė emėr tė lėmoshės, ajo,nėse e dini ėshtė shumė mė e mirė pėr ju.

    281.
    Dhe ruajuni ditės kur do tė ktheheni te All-llahu, dhe secilit njeri i plotėsohet ajo qė ka fituar, dhe atyre nuk u bėhet e padrejtė.

    282.
    O besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė shkruarit ashtu siē e ka mėsuar All-llahu. Le tė shkruajė, ndėrsa atij le t'i diktojė ai qė pranon borxhin, le t'i frikėsohet All-llahut, Zotit tė tij e tė mos lėrė mangėt asnjė send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me borxh ėshtė i paaftė mentalisht, ėshtė i mitur ose nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon, t'ia pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt tė mos refuzojnė kur tė thirren. Dhe mos pėrtoni pėr ta shkruar atė dhe afatin e tij, i vogėl qoftė ose i madh, sepse kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, mė e fortė pėr dėshmi dhe mė afėr mosdyshimit. Vetėm nėse ėshtė tregti e menjėherėshme (dora-doras) qė e praktikoni mes jush, atėherė nuk ėshtė ndonjė mėkat tė mos e shėnoni. Por, kur bėni shitblerje, dėshmojeni. E ai (pronari i pasurisė) nuk dėmton as shkruesit as dėshmitarėt, e nėse bėni (dėmtimin), ai ėshtė mosrespekt i juaj (ndaj dispozitave tė All-llahut). Keni frikė All-llahun se All-llahu ju dhuron dituri (tė jashtzakonshme), All-llahu ėshtė i Gjithdijshėm pėr ēdo send.

    283.
    E nė qoftė se gjendeni nė udhėtim dhe nuk gjeni shkrues, atėherė merrni peng (paradhėnie ose kapar). E nėse i besoni njėri-tjetrit, atij qė i ėshtė besuar le ta zbatojė atė (emanetin) qė i ėshtė besuar, dhe le tė ketė frikė All-llahun, Zotin e tij. Mos e fshehni dėshminė, sepse ai qė e fsheh atė ėshtė mėkatar me zemrėn e vet, All-llahu di atė qė veproni.

    284.
    Tė All-llahut janė ē'ka nė qiell dhe ē'ka nė tokė, e pėr atė qė e keni nė shpirtin tuaj, e shfaqėt haptazi ose e mbajtėt fshehtė, All-llahu do t'ju marrė nė pėrgjegjėsi, e Ai ia fal atij qė do dhe dėnon atė qė do. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.

    285.
    I dėrguari i besoi asaj qė iu shpall prej Zotit tė Tij, si dhe besimtarėt. Secili i besoi All-llahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė dėrguarve tė Tij. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin nga tė dėrguarit e Tij, dhe thanė: "Dėgjuam dhe respektuam. Kėrkojmė faljen tėnde o Zoti ynė! Vetėm te Ti ėshtė ardhmėria jonė."

    286.
    All-llahu nuk ngarkon askė pėrtej mundėsive tė veta, atij (njeriut) i takon ajo qė e fitoi dhe atij i bie ajo (e keqe) qė e meritoi. "Zoti ynė, mos na dėno nėse harrojmė ose gabojmė! Zoti ynė, mos na ngarko neve barrė tė rėndė siē i ngarkove ata para nesh! Dhe Zoti ynė, mos na ngarko me atė pėr tė cilėn nuk kemi fuqi! Na i shlyej mėkatet, na i mbulo tė kėqiat, na mėshiro. Ti je Mbrojtėsi ynė, na ndihmo kundėr popullit pabesimtar!

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 18:59

    3. Ali Imran



    1.
    Elif, Lamė, Mimė.

    2.
    All-llahu ėshtė Njė, e nuk ka tė adhuruar (Zot) pos tij, ėshtė i pėrjetshėm mbikėqyrės.

    3.
    Ai ta zbret ty (Muhammed) librin me argument qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme. Ai e zbriti mė parė Tevratin dhe Inxhilin.

    4.
    Udhėrrėfim pėr njerėz, e zbriti edhe Furkanin (dalluesin e sė vėrtetės nga gėnjeshtra). S'ka dyshim se ata qė mohojnė argumentet e All-llahut i pret ndėshkimi i rreptė. All-llahu ėshtė ngadhėnjyes, shpagimtar.

    5.
    S'ka dyshim se All-llahu nuk mund t'i fshihet asgjė nė tokė e as nė qiell.

    6.
    Ai ėshtė qė ju krijon (formon) juve nė mitra ashtu si tė dojė. S'ka Zot pos Tij, e qė ėshtė fuqiplotė i urti.

    7.
    Ai ėshtė qė ta zbriti ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e librit, e ka tė tjerė qė nuk janė krejtėsisht tė qartė (muteshabih). E ata, qė nė zemrat e tyre kanė anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė krejt e qartė pėr tė shkaktuar huti, e kinse kėrkojnė komentin e tyre. Po, pos All-llahut askush nuk e di domethėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt e pajisur me dituri thonė: "Ne u kemi besuar atij (atyre qė janė tė paqarta), tė gjitha janė nga Zoti ynė! Por kėtė e kuptojnė vetėm ata qė janė tė zotėt e mendjes.

    8.
    "Zoti ynė, mos na i lako zemrat tona pasi na drejtove, na dhuro mėshirėn Tėnde, pse vetėm Ti je dhuruesi i madh".

    9.
    "Zoti ynė Ti je ai qė nė njė ditė do t'i tubosh njerėzit, ditė qė pėr tė cilėn nuk ka dyshim. All-llahu nuk shkel premtimin e vet.

    10.
    Ėshtė e vertetė se atyre qė nuk besuan nuk do t'u vlejė asgjė para All-llahut, as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata vetė janė lėndė e zjarrit.

    11.
    Si gjendja e pasardhėsve tė faraonit dhe e atyre qė ishin para tyre, qė pėrgėnjeshtruan argumentet tona, e All-llahu i shkatėrroi me fajet e tyre, All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.

    12.
    Thaju atyre qė nuk besuan: "Do tė jeni tė mposhtur (nė kėtė jetė) dhe do tė hidheni nė xhehenem. Sa i shėmtuar ėshtė ai djep (shtrat).

    13.
    Ju (jehudi) patėt njė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupet qė u konfrontuat ndėrmjet vete. Njėri grup luftonte nė rrugėn e All-llahut, e tjetri ishte pabesimtar, dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė mė shumė se besimtarėt. Po, All-llahu me ndihmėn e vet pėrforcon atė qė do. Vėrtetė, nė kėtė ėshtė njė pėrvojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjelltė.

    14.
    Njerėzve u ėshtė zbukuruar dashuria ndaj tė kėndshmeve, ndaj grave, djemve e ndaj pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po te All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė.

    15.
    Thuaj: "A t'ju kumtoj pėr diē shumė mė tė mirė se ato (kėnaqėsitė e dynjasė)? Pėr ata qė janė ruajtur, ata kanė te Zoti i tyre Xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra, dhe kėnaqėsinė e All-llahut. All-llahu ėshtė i kujdesshėm pėr robtė.

    16.
    Ata tė cilėt thonė: "Zoti ynė, ne vėrtet besuam, na i falė mėkatet tona dhe na ruaj prej ndėshkimit tė zjarrit!"

    17.
    Dhe ata qė janė tė durueshėm, tė drejtė, tė devotshmėm e dorėdhėnės, dhe tė cilėt nė kohėn e agimit (syfyrit) kėrkojnė ndjesė.

    18.
    All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, edhe engjėjt e dijetarėt, dhe se Ai ėshtė Zbatues i drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit, e tė Urtit.

    19.
    Feja e pranueshme tek All-llahu ėshtė islami, e atyre qė ėshtė dhėnė libri, pasi mėsuam pėr tė vėrtetėn, vetėm nga zilia mes vete kundėrshtuan. E kush mohon argumentet e All-llahut, le ta dijė se All-llahu shpejt do t'I jape llogarinė.

    20.
    E, nėse ata tė polemizojnė me ty, ti thuaj: "Unė me tėrė qenien time i jam dorzuar All-llahut, e edhe ithtarėt e mij!" E thuaju edhe atyre qė u ėshtė dhėnė libri dhe injorantėve: "A pranuat fenė islame?" Nėse pranuan islamin, atėherė e kan gjetur tė vėrtetėn, e nėse refuzojnė, ti ke pėr obligim vetėm t'u kumunikosh; All-llahu I di shumė mirė punėt e robėrve.

    21.
    Ata qė mohojnė argumentet e All-llahut, mbysin pejgamberėt pa farė tė drejte, mbysin njerėz qė kėshillojnė pėr tė drejtėn, ti ata lajmėroi pėr njė ndėshkim tė dhėmbėshėm e pikėllues.

    22.
    Ata veprat e tyre i asgjėsuan nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, ata nuk kanė ndonjė mbrojtės.

    23.
    A nuk i sheh ti ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė mjaft nga libri, kur tė thirrėn qė ndėrmjet tyre tė gjykojė libri i All-llahut, se si njė grup prej tyre prapsohet. Ata janė refuzues.

    24.
    E atė (e bėnin) ngase ata thonin: "Neve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara, e ajo qė shpifėn pėr fenė e tyre, i mashtroi keq.

    25.
    E, si do tė jetė gjendja e tyre kur Ne do t'i tubojmė ata njė ditė, pėr tė cilėn nuk ka dyshim dhe ēdo njeriu do t'i ofrohet ajo qė e ka e fituar, duke mos iu bėrė atyre kurrnjė e padrejtė.

    26.
    Thuaj: "O All-llah, Sundues i ēdo sendi, Ti ia jep pushtetin atij qė do, Ti ia heq prej dore pushtetin atij qė do dhe e pėrul atė qė do, e lartson atė qė do. Ēdo e mirė ėshtė nė dorėn Tėnde, vėrtet, Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė!"

    27.
    Ti e fute natėn nė ditė dhe Ti e fute ditėn nė natė, Ti nxjerr nga i vdekuri tė gjallin dhe nga i gjalli tė vdekurin dhe Ti e begaton pa masė atė qė do!

    28.
    Besimtarėt tė mos i mėsojnė mosbesimtarėt, e t'i lėnė manash besimtarėt. E kush bėn atė, ai nga feja e All-llahut nuk ka asgjė, pėrveē pėr qėllim ruajtja prej tė keqės sė tyre. All-llahu ju tėrheq vėrejtjen me dėnim prej Tij, pse vetėm tek All-llahu ėshtė e ardhmja.

    29.
    Thuaj: "Edhe nėse e fshehni atė qė keni nė zemrat tuaja ose, e publikoni, All-llahu e di gjithēka ka nė qiej e ē'ka nė tokė; All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.

    30.
    Ditėn kur ēdo njeri e gjen pran vete atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshiroj qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė mė e madhe (e mos ta shohė). All-llahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej Tij, megjithqė All-llahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėve.

    31.
    Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė, t'ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė.

    32.
    Thuaj: "Binduni All-llahut dhe tė dėrguarit, e ata refuzojnė, atėherė All-llahu nuk i do pabesimtarėt!"

    33.
    All-llahu e zgjodhi (pejgamber) Ademin, Nuhun, familjen Ibrahimit, familjen e Imranit mbi popujt tjerė (tė asaj kohe).

    34.
    Qė janė pasardhės njėri prej tjetrit. All-llahu dėgjon gjithēka dhe i di tė gjitha.

    35.
    (Pėrkujtohu) Kur gruaja e Imranit pat thėnė: "Zoti im, Unė kėtė qė ėshtė nė barkun tim, vendosa ta kushtoj thjesht vetėm pėr shėrbimin Tėnd, pra pranoje kėtė prej meje, vertetė Ti je Ai qė dėgjon e di!"

    36.
    E kur ajo e lindi tha: "Zoti im, unė e linda femėr!" Po All-llahu e di mė sė miri atė qė ajo e lindi. E mashkulli nuk ėshtė si femra. "Dhe unė e emėrtova atė Merjeme, e atė dhe pasardhėsit e saj po t'i lė Ty nė mbrojtje prej djallit tė mallkuar.

    37.
    Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekirjas. Sa herė qė hynte Zekirjaja nė mihrabin (dhomėn) e saj gjente te ajo ushqim e thonte: "Ai ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!"

    38.
    Aty nė atė moment Zekirjaja e lut Zotin e tij e thotė: "Zoti im, mė falė edhe mua nga ana Juaj njė pasardhės (fėmijė) tė mirė,vėrtet, Ti je dėgjues i lutjes!"

    39.
    E duke u falur ai nė faltore, engjėjt e thėrrasin: "All-llahu tė pėrgėzon ty me Jahjanė, qė do tė vėrtetojė fjalėn (Isain) e ardhur nga All-llahu, e qė do tė jetė prijės i matur dhe pejgamber nga tė dalluarit!"

    40.
    Ai (Zekirjaja) tha: "Zoti im,si mund tė kem unė djalė kur mua mė ka arritu pleqėria dhe shoqja ime beronjė (sterile)?" Tha (All-llahu): "Kėshtu,All-llahu punon ēka tė dojė!"

    41.
    Ai (Zekirjaja) tha: "Zoti im mė jepė mua njė shenjė!" Shenja e jote - tha Ai - ėshtė qė tri ditė nuk do tė mund t'u flasėsh njerzve, pos me gjeste (mimikė), e ti pėrmende shumė Zotin tėnd dhe madhėroje mbrėmje e mėngjes!"

    42.
    Pėrkujto kur engjujt i thanė: "Oj Mejreme, All-llahu tė dalloi ty (me besim e karakter), dhe tė lartėsoi mbi gratė e botės.

    43.
    Oj Mejreme, vazhdoje adhurimin ndaj Zotit tėnd, bėn sexhde dhe falu pėr Zotin bashkė me ata qė falen!

    44.
    Kėto janė nga lajmet e fshehta (tė hershme) qė po t'i shpallim ty. Ti nuk ishe ndėr ta kur i hidhnin shortet se kush prej tyre do tė bėhej kujdestar i Mejremes, nuk ishe pranė tyre as kur ata ziheshin mes vete.

    45.
    Pėrkujto kur engjujt i thanė: "Oj Mejreme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet (me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit) emri i tė cilit ėshtė Mesih, Isa, bir i Merjemes, i famshėm nė dynja e ahiret dhe nga tė afėrmit (e Zotit).

    46.
    E qė duke qenė nė djep (foshnje) u flet njerėzve, e edhe si i rritur e qė ėshtė nga tė pėrsosurit.

    47.
    Ajo tha: "Zoti im, si mund tė kemė unė djalė e mua s'mė ka prekur njeriu (nuk jam e martuar)? Ai (All-llahu) tha: "Ja, kėshtu, All-llahu krijon ēka tė dojė. Kur Ai vendos pėr njė ēėshte, vetėm i thotė: Bėhu! Ajo menjėherė bėhet.

    48.
    Ai (All-llahu) ia mėson atij librin (besimin), urtėsinė, Tevratin dhe Inxhilin.

    49.
    Dhe, tė dėrguar te bijtė e Israilit: unė kam ardhur nga Zoti juaj me argument, unė nga balta ju bėj diē si shpendi, i fryej atij dhe ai me lejen e All-llahut bėhet shpend, unė i sheroj tė verbėrit, tė sėmurit nė lėkurė, dhe unė me lejen e All-llahut ngjalli tė vdekurit: unė ju tregoj pėr atė qė e hani dhe pėr atė qė e depononi nė shtėpitė tuaja. Vertetė, kjo ėshtė fakt pėr ju nėse jeni besimtarė.

    50.
    Dhe (kam ardhur) qė t'ju vėrtetoj Tevratin qė e keni para duarsh, t'ju lejoj disa qė u ishin ndaluar juve, kam ardhur me argument nga Zoti juaj, pra kini frikė All-llahun dhe mė dėgjoni mua.

    51.
    All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj. Adhuronie Atė; kjo ėshtė rrugė e drejtė!

    52.
    E kur e kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe qėllmin qė ta mbysin), tha: "Kush janė ndihmėtarėt e mij pėr nė rrugė tė All-llahut?" Havarijjunėt thanė: "Ne jemi ndihmėtarė tė fesė sė All-llahut, ne i besuam All-llahut, e ti dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)!

    53.
    Zoti ynė, ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė dėshmojnė (besimin e drejtė)!"

    54.
    E, ata (jehuditė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi.

    55.
    (Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: 'O Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do t'i ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit, pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykoj mes jush pėr atė qė kudėshtoheshit.

    56.
    Pėr sa u pėrket atyre qė nuk besuan, Unė do t'i ndėshkoj me njė ndėshkim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, dhe ata nuk do tė kenė ndihmėtarė.

    57.
    E pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre u japė shpėrblim tė plotė. All-llahu nuk i do tė padrejtit.

    58.
    Kėto qė po t'i lexojmė ty (o i dėrguar) janė nga ajetet, janė nga Kur'ani i pa tė meta (i rrezistueshėm).

    59.
    Vėrtet, ēėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha "Bėhu!" ai u bė.

    60.
    E vėrtetė ėshtė (kjo) nga Zoti yt, e ti kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.

    61.
    E kush tė kundėrshton ty nė ēėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti thuaj: "Ejani i thėrrasim bijtė e tanė dhe bijtė tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vet ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimi nga ana e All-llahut ta hedhim kundėr gėnjeshtarėve.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:00

    62.
    S'ka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi.

    63.
    E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė.

    64.
    Thuaju (o i dėrguar): "O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!" E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!"

    65.
    (madje thuaju): "O ithtarė tė librit, pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?"

    66.
    Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s'keni kurrfarė dije (pėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini.

    67.
    Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve.

    68.
    Njerėzit mė me meritė pėr t'u thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me ata qė besuan (ymeti i kėtij). All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve.

    69.
    Njė grup nga ithtarėt e librit kishin dėshirė t'u shpiejnė nė rrugė tė gabuar por ata nuk mashtrojnė tjetėr pos vetes sė tyre, dhe nuk e vėrejnė.

    70.
    O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kur'anin) e All-llahut, e duke e ditur tė vertetėn?

    71.
    O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vertetėne ngatėrroni me gėnjeshtrėn dhe fshihni realitetin?

    72.
    Njė grup nga ithtarėt e librit thanė (tė vetėve): "Besoni para dite nė atė qė u ėshtė shpallur atyre qė besuan (muslimanėve), e pasdite mos e besoni, e ndoshta edhe ata (muslimanėt), do tė zbrapsen (nga besimi i tyre).

    73.
    Dhe (u thonin): Mos i besoni askujt pėrveē atij qė ėshtė nė fenė tuaj!" Thuaj (o i dėrguar):"I vetmi udhėzim ėshtė udhėzimi nga All-llahu!" (u thoni tė vetėve mos besoni nga droja) Se po i jepet ndokujt (pejgamberllėku) sikurse u ėshtė dhėnė juve dhe (nga droja) se t'ju paraqesin fakte (muslimanėt) para Zotit tuaj (ditėn e gjykimit). Thuaju: "E tėrė e mira ėshtė nė duar tė All-llahut, Ai ia jep atė kujt tė dojė; All-llahu ėshtė dhurues i gjėrė, i gjithdijshėm"

    74.
    Ai veēon me mėshirėn e vet (me pejgamerllėk) ke tė dojė. All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.

    75.
    Ndėr ithtarė tė librit ka, qė po ia besove njė sasi tė madhe (ari), ai ta kthen ty atė, por ka tė atillė qė po ia besove njė dinarė, ai nuk ta kthen ty atė, pėrveē nėse gjithnjė i rri gati (ia kėrkon pajada). Kėtė (e bėjnė) pėr arsye se ata thonin: "Ne nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve (arabėve analfabetė). Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut.

    76.
    Jo, (nuk ėshtė ashtu si thonė ata) po kush e pėrmbush emanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s'ka dyshim, All-llahu i do ata qė ruhen.

    77.
    Ata qė pėr njė vlerė tė paktė e shesin besėn e dhėnė All-llahut, ndryshojnė edhe zotimet e tyre, tė tillėt nuk kanė pjesė (mėshirė) nė botėn tjetėr, dhe nė ditėn e kijametit All-llahu nuk u flet atyre, nuk i shikon ata dhe i pastron (prej barrės sė gabimeve), ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.

    78.
    Nė tė vertetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėshtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtu qė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), madje thonė: Kjo ėshtė nga All-llahu!" Po ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr All-llahun.

    79.
    S'ėshtė e drejtė as nuk i takoi asnjė njeriu qė t'i ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe pejgamberllėkun,e pastaj ai t'u thotė njerėzve: "Bėhuni rob tė mij (adhuromėni mua) e jo tė All-llahut!" por (ju thotė): "Bėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit, ngase e keni mėsuar njerėzve librin dhe e keni studiuar atė.

    80.
    Dhe as qė ju urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt, as pejgamberėt pėr zota. Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė?

    81.
    Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha (All-llahu): "A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? "Ata thanė: "Ne e pranuam!" Tha (All-llahu): "Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!"

    82.
    E kush shkel kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut.

    83.
    A mos kėrkojnė ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithė ē'ka nė qiej e nė tokė, me dashje dhe te Ai kthehen.

    84.
    Thuaj: "Ne i kemi besuar All-llahut, edhe asaj qė na u zbrit neve, edhe asaj qė i ėshtė zbritur Ibrahimit, Ismailit, Is-hakut, Jakubit dhe pasardhėsve. Edhe asaj qė i ėshtė dhėnė Musait dhe Isait, edhe asaj qė i ėshtė zbritur tė gjithė pejgamberėve nga Zoti i tyre. Ne nuk bėjmė kurrfarė dallimi nė mes tyre dhe ne vetėm Atij i jemi dorzuar.

    85.
    E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit.

    86.
    E, si ta udhėzojė All-llahu njė popull qė pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė dhe pasi dėshmoi se i dėrguari ėshtė i vėrtetė, dhe pasi t'ju kenė ardhur atyre argumente tė qarta? All-llahu nuk i mundėson udhėzimin e Vet popullit zullumqarė.

    87.
    Ndėshkimi i tė tillėve ėshtė: mallkimi nga All-llahu, nga engjėjt dhe nga gjithė njerėzimi tok.

    88.
    Ata pėrgjithmonė janė nė te (nė zjarr), atyre as nuk ju lehtėsohet dėnimi dhe as nuk u jepet afat.

    89.
    Pėrveq atyre qė pas asaj u penduan dhe u pėrmirsuan. Vėrtet, All-llahu falė shumė dhe mėshiron.

    90.
    Ata, tė cilėt pas besimit tė tyre u bėnė pabesimtarė, e pastaj e shtuan mosbesimin, atyre kurrsesi nuk du pranohet pendimi. Tė tillėt janė mu ata tė humburit.

    91.
    Ata qė nuk besuan dhe vdiqėn si mosbesimtarė, anjėrit prej tyre nuk do t'u pranohet pėr kompensim, qoftė edhe plotė faqen e dheut ari. Ata i pret dėnim dhėmshėm dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė.

    92.
    Kurrė nuk do tė arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė xhennet) derisa tė mos e jepni mė tė dhembshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė suaj. Ēkado qė jepni (pėr Zotin), All-llahu atė e di.

    93.
    I tėrė ushqimi ishte i lejuar pėr bijtė e Israilit, pėrveē atij qė Israili (Jakubi) para se tė zbriste Tevrati, ia ndaloi vetvetes. Thuaju: "Sillne pra njė Tevrat dhe lexoni atė, nėse jeni tė vėrtetė (nė ēka thoni)?

    94.
    Ai qė edhe pas kėsaj shpif gėnjeshtra kundėr All-llahut, ata vėrtet janė mizorė.

    95.
    Thuaj: "All-llahu e tha tė vėrtetėn, pra ndiqne fenė e pastėr tė Ibrahimit, sepse ai nuk u takonte idhujtarėve.

    96.
    Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekė (Mekė), e dobishme udhėrrėfyese pėr mbarė njerzėimin.

    97.
    Aty ka shenja tė qarta: vendi iIbrahimit, dhe kush hyn nė te, ai ėshtė i sigurt. Pėr hirė tė All-llahut, vizita e shtėpisė (Qabes) ėshtė obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); All-llahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit.

    98.
    Thuaj: "O ithtarė tė librit, pėrse i mohoni ajetet (argumentet) e All-llahut? E All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.

    99.
    Thuaj: "O ithtarė tė librit, pėrse e pengoni atė qė besoni nga rruga e All-llahut, duke u angazhuar qė ta paraqitni atė tė shtrembėr, ndėrsa vetė ju, jeni dėshmues se ėshtė e vėrtetė! Veprimi juaj nuk mund t'i shmanget mbikėqyrjes sė All-llahut.

    100.
    O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre qė iu ėshtė dhėnė libri, ata, pas besimit tuaj, do t'ju kthejnė nė mosbesimtarė.

    101.
    Si bėn tė mos besoni, kur juve janė duke iu lexuar (duke iu shpallur) ajetet e All-llahut dhe kur nė mesin tuaj gjendet i derguari i Tij? E kush i pėrmbahet fesė sė All-llahut, ai padyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė.

    102.
    O ju qė besuat, kinie frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė)!

    103.
    Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur'anin) e All-llahut, e mos u pėrēani! Pėrkujtonie nimetin e All-llahut ndaj jush, kur ju (para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntinė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė xhehennemit, e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu All-llahu ua sqaron juve argumentet e veta qė ju tė gjeni tė vėrtetėn e lumtur.

    104.
    Nga ju le tė jetė grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja. Tė tillėt janė ata tė shpėtuarit.

    105.
    E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh.

    106.
    Nė ditėn kur ka fytyra qė zbardhen dhe ka fytyra qė nxihen. E pėr sa u pėrket atyre fytyrave qė janė nxirė (u thuhet): "A edhe pasbesimit tuaj u bėtė pabesimtarė? Vuanie pra, dėnimin pėr shkak se ishit qė nuk besojshit!"

    107.
    Ndėrsa atyre qė fytyrat e tyre u janė zbardhur, ata janė nė mėshirėn (Xhennetin) e All-llahut dhe aty janė pėrgjithmonė.

    108.
    Ja, kėto qė po t'i lexojmė ty janė argumentet e sakta tė All-llahut. E All-llahu nuk ėshtė ai qė e do padrejtsinė pėr njerėz.

    109.
    Tė All-llahu janė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė dhe vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet.

    110.
    Je jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqia dhe tė besoni nė All-llahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė e mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit.

    111.
    Ata kurrsesi nuk mund t'ju sjellin ndonjė dėm juve, pėrveē ndonjė shqetėsimi, po edhe nė ju luftofshin, ata do tė zmbrapsen prej jush. Mandej ata nuk janė tė ndihuar.

    112.
    Atyre (jehudive) u ėshtė vėnė njollė e nėnēmimit kudo qė tė gjenden, vetėm nėse kapen pėr litarin (fenė) e All-llahut dhe kthehen nė besėn e njerėzve (tė muslimanėve), ata kanė shkaktuar kundėr vetes pėrbuzje nga All-llahu, andaj atyre u ėshtė shtruar shtypja e mjerimi. Kėtė pėr shkak se ata i mohonin argumentet e All-llahut, i mbytnin mizorisht pejgamberėt dhe pėr shkak se kundėrshtonin (udhėzimet e Zotit) dhe tejkalonin (ēdo normė njerėzore).

    113.
    Ata (ithtarėt e librit) nuk janė tė njejtė. Nga ithtarėt e librit ka qė janė nė rrugė tė drejtė, gjatė natės lexojnė ajetet e All-llahut duke u lutur.

    114.
    I besojnė All-llahut dhe sė ditės, kėshillojnė pėr tė mirė dhe largojnė nga tė kėqijat pėrpiqen pėr punė tė dobishme, edhe ata janė prej tė mirėve.

    115.
    E ēfarėdo tė mire qė bėjnė, ajo nuk u mohohet. All-llahu i di shumė mirė tė devotshmit.

    116.
    S'ka dyshim se atyre qė nuk besuan, nuk do t'u bėjnė dobi ndaj (dėnimit tė) All-llahut as pasuria e as fėmijėt e tyre.Ata janė banues tė zjarrit dhe aty janė pėrgjithmonė.

    117.
    Shembulli i asaj qė ata e japin nė kėtė jetė (pėr t'u lavdėruar e pėr e pėrmendur) ėshtė si i njė erė me breshėr qė godet dhe shkatėrron tė mbjellat e njė populli qė e ka lėshuar rrugėn nė dėm tė vetes. All-llahu nuk u bėri zullum atyre, por ata ishin qė i benė tė padrejtė vetes sė vet.

    118.
    O ju qė besuat, mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt jashtė mesit tuaj, ata nuk pushojnė sė vepruari nė dėm tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejta kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė gjoksat tyre, ėshtė edhe mė e madhe. Ne pra, u kemi sqaruar faktet nėse ju i kuptoni.

    119.
    Ja, ju (muslimanė) jeni qė i doni ata, e ata nuk u duan juve. Madje ju i besoni librat nė tėrėsi (tė gjitha shpalljet), e kur u takojnė thonė:"Ne kemi besuar!" e kur veēohen,ata mllefi kundėr grisin majet e gishtrinjve. Thuaju: "Vdisni me atė mllef tuajin!" All-llahu i di shumė mirė se ēka mbajnė (tė fshehtat) zemrat e tyre.

    120.
    Nėse ju pėrjetoni ndonjė tė mirė, ata i dėshpron ajo, e nėse u godet ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Po, nė qoftė se ju bėhi tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do tė t'u dėmtojė aspak. Ėshtė e sigurt se All-llahu e ka nė dorė atė qė punojnė ata.

    121.
    Pėrkujto (O i dėrguar) kur dole nga familja jote qė t'ua pėrcaktosh besimtarėve vendet pėr luftė, e All-llahut ėshtė qė dėgjon (fjalėt) dhe qė kupton (qėllimet).

    122.
    Kur dy grupe prej jush gati u treguan tė dobėta, po All-llahu ishte qė u ndihmoi atyre (qė tė mos largoheshin), andaj besimtarėt le t'i mbėshteten vetėm All-llahut.

    123.
    All-llahu u ndihmoi juve nė Bedr kur ju ishit pak nė numėr, e pėr tė qenė mirėnjohės, keni frikė nga Zoti.

    124.
    Kur ti u thoshe besimtarėve: "A nuk ėshtė mjaft pėr ju qė Zoti juaj t'ju vazhdojė ndihmėn me tre mijė engjėjt e zbritur?"

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:00

    125.
    Po, nėse jeni tė qėndrushėm e tė matur, e ata (armiqtė) t'ju vinė tash nė kėtė momoent, Zoti juaj ua vazhdon juve ndihmėn me pesė mijė prej engjėjve tė ushtruar (pėr luftė) ose tė shėnuar.

    126.
    E atė (ndihmė) All-llahu nuk e bėri pėr tjetėr por vetėm pėr t'ju gėzuar dhe me tė tė qetėsojė zemrat tuaja, pėr ndryshe ndihma vjen vetėm prej All-llahut, ngadhėnjyesit, tė urtit.

    127.
    (u ndihmoi) Qė ta kėpusė njė grup nga ata qė nuk besuan (duke i mbytur a zėnė robėr), ose pėr t'i demoralizuar dhe ashtu tė kthehen tė dėshpruar.

    128.
    Ty nuk tė takon asgjė rreth ēėshtjes se a do t'u pranojė Ai pendimin apo do t'i dėnojė ata, nė tė vėrtetė ata janė zullumqarė.

    129.
    Vetėm e All-llahut ėshtė gjith ē'ka nė qiej e nė tokė, Ai i fal atij qė do dhe Ai dėnon atė qė do. All-llahu ėshtė mėkatfalės, mėshirues.

    130.
    O ju tė cilėt besuat, mos e hani kamatėn qė po e shumėfishoni dhe kini frikė (dėnimin e) All-llahut ashtu qė tė gjeni shpėtim.

    131.
    Dhe ruajuni zjarrit qė ėshtė pėrgaditur pėr pabesimtarėt.

    132.
    E bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit, ashtu qėtė mėshiroheni.

    133.
    Dhe ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe pėr nė njė Xhennet, gjerėsia e tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit.

    134.
    Tė cilėt japin kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe qė e frenojnė mllefin, qė u falin (tė keqen) njerėzve, e All-llahu i do bamirėsit.

    135.
    Edhe ata tė cilėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetės sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kushi i falė mėkatet pėrveē All-llahut? - dhe qė duke ditur, nuk vazhdojnė nė atė qė kanė punuar (nė tė keqen).

    136.
    Shpėrblimii tė tillėve ėshtė falja nga Zoti i tyre dhe xhennetet nėpėr tė cilėt rrjedhin lumenj e aty do rrijnė pėrgjithmonė. Sa i mirė ėshtė shpėrblimi i atyre qė punojnė.

    137.
    Pėrpara jush kanė kaluar popujt ndaj tė cilėve janė zbatuar ligjet, ndaj, udhtoni nėpėr tokė dhe shikoni si qe pėrfundimi i atyre qė pėrgenjeshtruan.

    138.
    Ky (Kur'ani) ėshtė sqarim pėr njerėzit, ėshtė dhėzim dhe kėshillė pėr tė devotshmit.

    139.
    E mos u dobėsoni (fizikisht) dhe mos u dėshproni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqert.

    140.
    Nė qoftė se juve u preku ēka u dhemb (nė Uhud), edhe atė popull (armikun) e pat prekur dhembje si kjo e juaja (nė Bedr). Ne, kėto ditė i ndrrojmė (u japim nė pėrdorim) mes njerėzve pėr t'u ditur tek All-llahu ata qė besuan dhe pėr t'i zgjedhur disa prej jush pėr dėshmorė (ose dėshmues). All-llahu nuk i do zullumqarėt.

    141.
    Dhe qė All-llahu t'i pastrojė besimtarėt, ndėrsa gradualisht t'i shkatėrrojė mosbesimtarėt.

    142.
    A mos menduat ju se do tė hyni nė xhennet e All-llahu pa i ditur (pa u vėrtetua nė praktikė) se cilėt prej jush kanė luftuar, dhe pa u ditur cilėt prej jush ishin tė durueshėm.

    143.
    Ju ishit ata qė dėshironit vdekjen para se tė ballafaqoheshit me te. Ja pra, atė e patė dhe e shikuat me sytė tuaj.

    144.
    Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa (nga feja ose lufta)? E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak, kurse All-llahu do t'i shpėrblejė mirėnjohėsit.

    145.
    Askush nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar. E kush e dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, Ne atij ia japim, e kush e dėshiron shpėrblimin e botes tjetėr, edhe atij do t'ia japim atė, kurse mirėnjohėsit Ne do t'i shpėrblejmė.

    146.
    E sa pejgamberė pati qė sė bashku me tė luftuan turma tė mėdha besimtarėsh dhe pėr atė qė i goditi nė rrugėn e All-llahut, ata nuk u dobėsuan dhe nuk u pėrulėn. All-llahu i do durimtarėt.

    147.
    Fjala e tyre nuk ishte tjetėr pos vetėm tė thonin: "Zoti ynė, na i falė mėkatet tona dhe lėshimet nė punėt tona dhe na forco nė vendet tona (nė luftė), ndihmona kundėr popullit jobesimtar!"

    148.
    Ndaj All-llahu ua dha atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrbllimin mė tė mirė tė botės tjetėr; All-llahu i do punėmirėt.

    149.
    O besimtarė, nėse u nėnshtroheni jobesimtarėve, ata ju kthejnė prapa aty ku ishit (nė kufr) dhe atėherė do tė jeni tė humbur.

    150.
    Sepse vetėm All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė i miri ndihmės.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:01

    151.
    Ne do tė mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan sepse ata All-llahut i trillojnė e i mveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr tė kurrėfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehnemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve.

    152.
    All-llahu pėrmbushi premtimin e vet ndaj jush, ngase me vullnetin e Tij i korrėt ata (me shpata) deri kur u dobėsuat dhe u pėrēatė ndėrmjet vete, nė ēėshtjen e vendit (qė u pat caktuar Pejgamberi) dhe pasi vrejtėt atė qė e dėshironit (prenė e luftės), e atėherė kundėrshtuat (urdhėrin e Pejgamberit). Pati prej jush qė e deshėn kėtė jetė (ata qė u ngutėn pas presė) e pati prej jush qė e deshtėn botėn tjetėr. Pastaj, pėr t'ju sprovur u zmbrapi juve nga ata. Po All-llahu u fali juve; All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj besimtarėve.

    153.
    Dhe kur largoheshit e nuk pėrfillshit as njėri-tjetrin, ndėrsa i dėrguari ju thėrriste mbrapa. Atėherė u goditi me dėshprim pėr dėshprim (qė i shkaktuat Pejgamberit), ashtu qė mos pikėlloheni pėr atė qė u shpėtoi (preja e luftės) e as pėr atė qė u goditi. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht me atė qė veproni.

    154.
    Mandej, pas asaj tronditjeje tė rėndė, Ai u lėshoi sa pėr qetėsim, njė kotje (gjumi tė lehtė) qė i kaploi njė grup prej jush, kurse njė grup i kishte preokupuar vetėm ēėshtja e vetvetes. Ata formuan bindje tė padrejtė ndaj All-llahut, bindje injorante, e thonin: "Ne nuk kemi nė dorė asgjė nga kjo ēėshtje!" Thuaj: "E tėrė ēėshtja ėshtė vetėm nė duar tė All-llahut!" Ata fshehin nė vetvete atė qė ty nuk ta shprehin. Thonin: "Sikur ne tė kishim diēka nė dorė nė kėtė ēėshtje, ne nuk do tė mbyteshim kėtu!" Thuaj: "Edhe sikur tė ishit nė shtėpitė tuaja, atyre qė ėshtė caktuar mbytja (vdekja), do tė dilnin nė vendin e flijimit tė tyre!" Nė mėnyrė qė All-llahu tė provojė atė qė ėshtė nė zemrat e tuaja (sinqeritetin, ose hipokrizinė) dhe qė tė pastrojė atė qė ėshtė nė zemrat tuaja. All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė zemrat.

    155.
    Vėrtet, ata qė u zbrapsėn prej jush ditėn e ndeshjes sė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė nė Uhud), ata vetė djalli i shtyri tė rrėshqasin me disa punė tė tyre qė i bėnė, po All-llahu ua fali atyre gabimin; All-llahu ėshtė mėkatfalės dhe i butė.

    156.
    O besimtarė, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe, pėr vėllezėrit e tyre qė kishin dalė nė udhėtim (tregtie e gjallėrimi) ose qė kishin shkuar nė luftė thonin: " Sikur tė kishin ndejtur pranė nesh (e tė mos dilnin), atė (bindje), All-llahu ua bėri njė dėshprim nė zemrat etyre. Pse All-llahu ėshtė Ai qė jep jetė dhe jep vdekje dhe All-llahu sheh atė qė ju punoni.

    157.
    E sikur tė ishit mbytur nė rrugėn e All-llahut, ose t'u kishte zėnė vdekja, do tė gėzonit falje e mėshirė prej All-llahut qė ėshtė shumė mė e dobishme se ajo ēka ata grumbullojnė.

    158.
    Po edhe nėse vdiqėt (nė shtrat) ose u vratė, pa tjetėr do tė tuboheni te All-llahu.

    159.
    Ti ishe i butė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten.

    160.
    Nėse All-llahu dėshiron t'ju ndihmojė, s'ka kush qė mund t'ju mposhtė, e nėse Ai iu lė pa ndihmė, atėherė kush ėshtė ai pas Tij, qė dot'ju ndihmojė? Pra vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.

    161.
    Asnjė pejgamberi nuk i takoi tė bėjė hile dhe kush bėn hile (nė ndarjen e plaēkės sė luftės), ai nė ditėn e kijametit vjen i ngarkuar me atė qė ka bėrė, pastaj secilit njeri i jepet ajo qė e ka fituar, duke mos iu bėrė e padrejtė.

    162.
    A ėshtė i njėjtė ai qė iu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu dhe e ardhmja e tij ėshtė xhehennemi, qė ėshtė pėrfundim shumė i keq?

    163.
    Ata kanė dallim te All-llahu, e All-llahu sheh shumė mirė atė qė veprojnė.

    164.
    Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhuratė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi i tyre dėrgoi tė dėrguar qė atyre t'u lexojė shpalljen e Tij, t'i pastrojė ata, t'ua mėsojė Kur'anin dhe sheriatin, edhe pse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur.

    165.
    E kur juve u goditi njė dėshtim (nė Uhud) e qė ju ia patėt dhėnė atė dyfish (armikut nė Bedr), thatė: "Prej nga kjo?" thuaj: "Ajo ėshtė nga vetė ju!" S'ka dyshim se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.

    166.
    Ajo qė ju goditi juve ditėn e ballafaqimit tė dy grupeve (besimtarė dhe idhujtarė), ishte me lejen e All-llahut, pėr t'u dalluar besimtarėt e sinqert.

    167.
    Dhe, pėr t'u ditur ata qė ishin hipokritė. E atyre u ėshtė thėnė: "Ejani e luftoni nė rrugėn e All-llahut ose mbroni vetėn!" E ata thanė: "Sikur tė dinim se do tė luftohej, ne do tė vinim pas jush!" Nė atė moment ata ishin mė afėr mosbesimit se besimit. Flisnin me gojėt e tyre atė qė nuk e kishin nė zemrat e tyre, po All-llahu e di mirė pėr atė qė fshehin.

    168.
    Dhe ata qė nuk luftuan dhe atyre tė vetėve u thanė: " Sikur tė na dėgjon neve (e tė ktheheshin siē u kthyem ne), nuk do tė mbyteshim!" thuaju: "Largonie pra vdekjen prej vetes suaj, nėse jeni tė sigurt ēka thoni?"

    169.
    Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. Pėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti ityre.

    170.
    Janė tė gėzuar me atė qė u dha All-llahu nga tė mirat e Tij, dhe atyre qė kanė mbetur ende pa i bashkuar rradhėve tė tyre, u marrin myzhde se pėr ta nuk ka as frikė dhe as qė kanė pse tė brengosen.

    171.
    Ata janė tė gėzuar me begati e dhurata qė ua dha All-llahu, e s'ka dyshim se All-llahu nuk ua humb shpėrblimin besimtėrėve.

    172.
    Tė cilėt edhe pasi i goditi plaga iu pėrgjegjėn All-llahut dhe tė dėrguarit. E pėr ata prej tyre qė bėnė, mirė dhe u rujtėn, ėshtė njė shpėrblim i madh.

    173.
    E atyre (shokėve tė pejgamberit) qė dikush u tha: "Populli (idhujtarėt) ėshtė tubuar t'ju sulmojė, pra kini frikė!" Ajo, vetėm ua shtoi edhe mė shumė besimin e thanė: "Neve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!".

    174.
    Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga All-llahu dhe e arritėn kėnaqėsinė e Tij, All-llahu ėshtė dhurues i madh.

    175.
    Po atė (propagandė) e bėri vetėm shejtani qė dėshironte me miqtė e vet (idhujtarėt), t'ju friksojė, po ju mos u frikėsoni prej tyre, frikėsomėnu Mua, nėse jeni besimtar.

    176.
    E ty tė mos tė brengosin ata qė pėrpiqen pėr mosbesim, ata kurrsesi nuk mund tė dėmtojnė asgjė All-llahun. All-llahu me urtėsinė e vet dėshiron qė atyre tė mos u takojė kurrfarė e mire nė botėn tjetėr dhe ata kanė njė dėnim tė madh.

    177.
    Ata qė nė vend tė besimit pranuan kufrin, nuk i bėjnė asgjė dėm All-llahut, ata i pret njė dėnim i idhėt.

    178.
    Tė mosmendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata i pret dėnim nėnēmues.

    179.
    All-llahu nuk ėshtė qė t'i lė besimtarėt ashtu siē jeni, pa dalluar tė keqin nga i miri. All-llahu nuk ju zbulon juve tė fshehtat (e tė dini se ē'mbajnė nė zemrat e tyre. Por All-llahu ėshtė Ai qė nga tė dėrguarit e vet zgjedh atė qė do (e i zbulon ndonjė tė fshehtė). Prandaj, besoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, e nė i besofshit dhe nėse ruheni, atėherė ju keni njė shpėrblim tė madh.

    180.
    Ata, tė cilėt bėjnė koprraci me atė qė nga tė mirat e veta u dha All-llahu, tė mos mendojnė kurrsesi se ajo ėshtė nė dobi tė tyre. Jo, ajo ėshtė nė dėm tė tyre. Ajo e mirė me ēka bėnė koprraci, nė ditėn e kijametit do t'u mbėshtillet nė qafėn e tyre. All-llahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka, All-llahu ėshtė i njohur mirė mė atė qė veproni.

    181.
    All-llahu ka dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: " All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur!" Ne do tė shėnojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do t'ju themi: "Vuane mundimin e djegies sė zjarrit.

    182.
    Kjo ėshtė meritė e duarve tuaja, se All-llahu nuk ėshtė zullumqar ndaj robėve.

    183.
    Ata janė qė thanė: "All-llahu na ka porositur qė tė besojmė asgjė tė dėrguar derisa ai tė na sjellė njė kurban qė do ta ngrėnė zjarri. Thuaju: "Para meje juve u erdhėn tė dėrguar me argumente dhe me atė qė e thatė, e pėrse i mbytėt ata, nėse thoni tė vėrtetėn?"

    184.
    Po nėse ata ty tė pėrgėnjeshtrojnė, janė pėrgėnjeshtruar edhe para teje tė dėrguar qė u erdhėn me argumente tė prera, me shkrime qiellore dhe me libėr tė ndritshėm.

    185.
    Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen ditėn e kijametit, e kush shmanget zjarrit e futet nė xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues.

    186.
    Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare.

    187.
    Dhe kur All-llahu mori zotimin nga ata qė i pat dhėnė libri: qė gjithqysh t'ua publikoni atė njerėzve, e tė mos e fshehni, por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe.

    188.
    Mos mendo se janė tė shpėtuar ata qė gėzohen pėr atė qė bėnė (e fshehen ēėshtjen tėnde) dhe dėshirojnė tė jenė tė lavdėruar pėr atė qė nuk e punuan mos llogarit shpėtim pėr ta (nuk e thanė tė vėrtetėn), ata kanė njė dėnim tė dhėmbshėm.

    189.
    Vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės dhe All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo send.

    190.
    Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndryshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt.

    191.
    Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit!

    192.
    Zoti ynė, atė Ti e fute nė zjarr, atė e ke poshtėruar; pėr mizorėt nuk ka ndihmėtarė!

    193.
    Zoti ynė, ne dėgjuam njė thirrės qė ftonte pėr besim (e qė thoshte): Tė besoni Zotin tuaj! E ne besuam! Zoti ynė, na i falė mėkatet tona, na i mbulo tė metat dhe pas vdekjes na bashko me tė mirėt!

    194.
    Zoti ynė, jepna atė qė nėpėrmjet tė dėrguarėve Tu, na e premtove dhe nė ditėn e kijametit mos na turpėro; vėrtet Ti je Ai qė nuk e shkel premtimin!"

    195.
    Zoti i tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): Unė nuk ia humb mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr. Ju jeni njėri nga tjetri por ata qė u dėbuan prej shtėpive tė tyre dhe emigruan, u munduan vetėm pse ishin nė rrugėn Time, luftuan dhe u vranė, atyre patjetėr do t'ua shlyej mėkatet e tyre dhe do t'i vejė nė xhennete nė tė cilėt burojnė lumenj. Ai ėshtė shpėrblim nga ana e All-llahut, se mė i miri i shpėrblimeve ėshtė tek All-llahu.

    196.
    Tė mos mashtrojė bredhja nėpėr qytete e atyre qė nuk besuan.

    197.
    Ajo ėshtė njė kėnaqėsi e pakėt, e pastaj vendi i tyre ėshtė xhehennemi qė ėshtė vend mjerimi.

    198.
    Por ata qė ia patėn frikėn Zotit tė tyre, ata i kanė xhennetet nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty janė pėrgjithmonė. Ajo ėshtė pritje nga ana e All-llahut, e pėr tė mirėt mė e dobishmja ėshtė ajo qė ėshtė tek All-llahu.

    199.
    Po edhe nga ithtarėt e librit ka qė besojnė All-llahun, e besojnė atė qė u ėshtė shpallur juve, e besojnė atė qė ėshtė shpallur atyre, janė tė bindur ndaj All-llahut, dhe argumentet e All-llahut nė shpallje nuk i shesin pėr pak send tė kėsaj jete, tė tillėt kanė shpėrblimin e vet te Zoti i tyre, e All-llahu ėshtė qė llogarinė e bėn shpejt.

    200.
    O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgaditur dhe, qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė All-llahut.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:02

    4. Nisa



    1.
    O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqėn) e saj, e prej atyre dyve u shtuan burrra shumė e gra. Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju.

    2.
    Bonjakėve (jetimėve) jepnu (kur tė rriten) pasurinė e tyre, dhe mos e ndėrroni tė pastėrtin (mallin tuaj qė e keni hallall) me tė ndytin (me haramin) edhe mos ehani pasurinė e tyre (tė pėrzier) me pasurinė tuaj, pse ky ėshtė mėkat i madh.

    3.
    Nė qoftė se frikoheni se nuk do tė jeni tė drejtė ndaj bonjakėve, atėherė martohuni me ato gra qė ju pėlqejnė; me dy, me tri e me katra. E nėse i frikoheni padrjtėsisė (ndaj tyre), atėherė vetėm me njė, ose (martohuni) me ato qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). Ky (pėrkufizim) ėshtė mė afėr qė tė mos gaboni.

    4.
    Grave jepnu dhuratėn e kurorės sė tyre (niqahin) mė tė mirė, e nė qoftė se ato nga vullneti i vet ju falin diēka nga ajo, atėherė hane atė hallall tė mirė.

    5.
    Mendjelehtėsve (tė papjekurve) mos u jepni pasurinė tuaj qė All-llahu e bėri pėr ju mėkamje, e ata ushqeni nga ajo, veshni dhe u thoni fjalė tė mira.

    6.
    Provoni bonjakėt derisa tė bėhen pėr martesė,e nėse vėreni te ta pjekuri, atėherė dorėzonju atyre pasurinė e tyre. Mos e hani atė duke shkapėrderdhur dhe duke u ngutur para se tė rriten ata. Kush ėshtė i pasur le tė ruhet (shfrytėzimit tė pasurisė tė jetimėve), e kush ėshtė i varfėr, le tė hajė me maturi. E kur t'ju dorėzoni atyre pasurinė e vet, dėshmoni atė (qė ju dorėzoni). Mjafton qė All-llahu ėshtė llogaritės.

    7.
    Meshkujve ju takon pjesė nga pasuria qė e lėnė prindėrit e tė afėrmit (pas vdekjes), edhe femrave ju takon pjesė nga ajo qė lėnė prindėrit e tė afėrmit, le tė jetė pak ose shumė ajo qė lėnė, ju takon pjesė e caktuar (nga Zoti).

    8.
    Kur tė prezentojnė nė pjestimin e pasurisė qė ka lėnė i vdekuri tė afėrmė, bonjak dhe varfnjak (qė nuk janė pjestarė nė trashėgim), jepnu nga ajo (pasuri e lėnė) dhe atyre thuanu fjalė tė mira.

    9.
    Le tė frikėsohen ata (nė prag tė vdekjes) sikur tė linin pas vete pasardhės tė paaftė pėr tė cilėt kanė dro (si do tė jetė gjendja e tyre) le t'i ruhen All-llahut (dėnimit tė Tij) dhe le t'ju thonė (jetimėve) fjalė prindore.

    10.
    Ata qė e hanė pa tė drejtė pasurinė e jetimėve, nė tė vėrtetė ata hanė atė qė mbush barkun e tyre zjarr dhe do tė futen nė zjarrin e Xhehennemit.

    11.
    All-llahu ju urdhėron pėr (ēėshtjen e trashėgimis) fėmijėt tuaj: pėr mashkullin hise sa pėr dy femra; nėse janė (trashėgimtare) vetėm femra, dy e mė shumė, atyre ju takojnė dy tė tretat e pasurisė qė trashėgohet; nėse ėshtė njė femėr, asaj i takon gjysma; pėr prindėrit, pėr secilin nga ata, ju takon e gjashta nga ajo qė ka lėnė (i vdekuri) nėse ka fėmijė; e nė qoftė se (i vdekuri) nuk ka fėmijė e atė e trashėgojnė (vetėm) prindėrit, atėherė nėnės sė tij i takon njė e treta; nė qoftė se ai (i vdekuri) ka vėllezėr, nėnės sė tij i takon vetėm njė e gjashta, (kjo e drejtė nė trashėgim bėhet) pasi tė kryhet (vasijeti) qė ka lėnė dhe pasi tė lahet borgji; ju nuk dini se kush ėshtė mė afėr dobisė suaj, prindėrit tuaj ose fėmijėt tuaj. (Ky pėrcaktim ėshtė) Urdhėr nga All-llahu. Vėrtet All-llahu ėshtė mė i Dijshmi, mė i Urti.

    12.
    Juve ju takon gjysma e asaj (pasurie) qė e lėnė gratė e tuaja, nėse ato nuk kanė fėmijė, por nėse ato kanė fėmijė juve ju takon njė e katėrta nga ajo qė lėnė ato, pasi tė kryhet testamenti i tyre dhe pasi tė lahet borgji. Atyre (grave) ju takon njė e katėrta nga ajo qė lini ju, nėse nuk keni fėmijė, por nėse keni fėmijė, atyre ju takon njė e teta nga ajo qė leni pas kryrjes sė testamentit qė keni pėrcaktuar ose borxhit. Nė qoftė se (i vdekuri) ėshtė mashkull ose femėr, e trashėgohet nga ndonjė i largėt (pse s'ka as prindėr as fėmijė) po ka njė vėlla ose njė motėr (nga nėna), atėherė secilit prej tyre u takon njė e gjashta, e nė qoftėse se janė mė shumė (se njė vėlla ose se njė motėr) ata janė pjesmarrės tė barabartė nė tė tretėn (e tėrė pasurisė), pas testamentit tė porositur ose borxhit, e duke mos dėmtuar (trashėguesit). Ky pėrcaktim ėshtė porositur prej All-llahut. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, jo i ngutshėm.

    13.
    Kėto janė (dispozita) tė caktuara prej All-llahut. Kush i bindet All-llahut, (urdhėrave tė Tij) dhe tė dėrguarit tė Tij, atė e dėrgon nė xhennete nėn tė cilin burojnė lumenj. Aty do tė jenė pėrgjithmonė. E ky ėshtė shpėtim i madh.

    14.
    Kush e kundėrshton All-llahu dhe tė dėrguarin e Tij, dhe i shkel dispozitat e Tij, atė e shtie nė zjarr tė pėrjetėshėm. E pėr tė ėshtė njė dėnim i rėndė.

    15.
    Ato nga gratė tuaja qė bėjnė imoralitet (zina), kėrkoni qė kundėr tyre tė dėshmojnė katėr vetė prej jush (burra); nėse vėrtetohet mė dėshmitarė (imoraliteti), mbyllni ato nė shtėpia derisa t'i marrė vdekja ose derisa All-llahu tė pėrcaktojė ndonjė rrugė pėr to.

    16.
    Ata tė dy prej jush qė bėjnė atė (imoralitet-zina), ndėshkoni; e nė qoftė se ata pendohen dhe pėrmirėsohen, atėherė hiqni dorė prej tyre, pse All-llahu pranon fort pendimin dhe mėshiron shumė.

    17.
    Pendim i pranueshėm te All-llahu ėshtė vetėm ai i atyre qė e bėjnė tė keqen me mosdije shpejt pendohen; tė tillėve All-llahu ju pranon pendimin, se All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i urti.

    18.
    Nuk ėshtė pendim (i pranueshėm) i atyre qė vazhdimisht bėjnė punė tė kėqia dhe vetėm atėherė kur t'i vjen vdekja ndonjėrit prej tyre, tė thotė: "Unė tash u pendova!" e as i atyre qė vdesin duke qenė jobesimtarė. Ndaj tyre kemi pėrgatitur dėnim tė ashpėr.

    19.
    O ju qė besuat, nuk ėshtė lejuar pėr ju tė trashėgoni gratė (e tė vdekurve) nė mėnyrė tė dhunshme, e as t'i shtrėngoni pėr t'u marrė diēka nga ajo qė ju keni dhėnė atyre, pėrveē nėse ato bėjnė ndonjė imoralitet tė hapur. Ēoni jetė tė mirė me to. Nėse urreni ato, bėni durim qė All-llahu tė japė shumė tė mira nė njė send qė ju e urreni.

    20.
    Nė qoftė se dėshironi tė ndėrroni (ta merrni) njė grua nė vend tė njė gruaje (tė lėshuares) i keni pas dhėnė shumė tė madhe, mos merrni prej saj asnjė send. A do tė merrni atė pa tė drejtė e nė mėnyrė mizore?

    21.
    Dhe si mund tė merrni atė kur njėri-tjetri iu keni bashkuar (nė njė shtrat) dhe kur ato kanė marrė prej jush njė besė tė fortė?

    22.
    Mos u martoni me ato gra me tė cilat qenė tė martuar prindėrit tuaj, me pėrjashtim tė asaj qė ka kaluar (para islamizmit) pse ajo ishte turpėsi, pėrbuzje e traditė e shėmtuar.

    23.
    U janė ndaluar juve (tė martoheni me): nėnat tuaja, bijat tuaja, motrat tuaja, hallat tuaja, tezet tuaja, bijat tuaja, bijat e motės, nėnat tuaja qė ju kanė dhėnė gji, motrat nga gjiri, nėnat e grave tuaja (vjehrrat) dhe vajzat qė janė nėn kujdesin tuaj e tė lindura (prej tjetėr babai) nga gratė tuaja me tė cilat patėt kontakt, e nėse nuk ken pasur kontakt me to (me gratė), atėherė s'ka pengesė (tė martoheni me ato vajza), dhe (janė tė ndaluara) gratė e bijve tuaj qė janė tė lindjes suaj (jo tė bijėve tė afoptuar), dhe tė bashkoni (pėrnjeherė nė njė niqah) dy motra, pėrpos asaj qė ka kaluar. Vėrtetė, All-llahu falė shumė, ėshtė mėshirues i madh.

    24.
    (Nuk u lejohet tė martoheni) Edhe me gra tė martuara (qė kanė burrat e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e luftės). (Ky ėshtė) obligim mbi ju nga All-llahu. U janė lejuar, pos kėtyre (qė u pėrmendėn), tė tjerat qė t'i merrni me pasurinė tuaj (me niqah) duke pasur pėr qėllim bashkėshorėsi e jo prostitucion (kurvėni). E pėr atė qė pėrjetuat ju nga ato (gratė me tė cilat patėt kurorė), jepnu shpėrblimin e tyre tė caktuar se ėshtė obligim. E nuk ka pengesė pėr ju, pas pėrcaktimit (tė niqahut), nė atė qė ju pėlqeni mes vete. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, i urti.

    25.
    Dhe kush nuk ka prej jush mundėsi materiale qė tė martohet me femra tė lira besimtare, le tė martohet me ato besimtare tuaja qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). All-llahu di mė sė miri pėr besimin tuaj. Ju jeni nga njėri- tjetri (tė njė origjine)

    26.
    All-llahu dėshiron t'ju sqarojė ēėshtjet et'ju drejtojė nė rrugėn e atyre qė ishin para jush (pejgamberėt) dhe t'ju pranojė pendimin. All-llahu e di mė sė miri gjendjen e robėrve dhe ėshtė mė i urti.

    27.
    All-llahu dėshiron t'ju pranojė pendimin, e ata qė ndjekin dėshirat e epsheve, dėshirojnė qė ju tė shmangeni nė tėrėsi (nga rruga e drejtė).

    28.
    All-llahu dėshiron t'ju lehtėsoj (dispozitat), e megjithatė njeriu ėshtė i paaftė (pėr t'ju pėrballuar epsheve).

    29.
    O ju qė besuat, mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri mes vete, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur njėri-tjetrin). Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju.

    30.
    Kush bėn kėtė (qė ndaloi Zoti) qėllimisht dhe tejkalon kufijtė, Ne do ta hudhim atė nė njė zjarr tė fortė. Dhe kjo ėshtė leht pėr All-llahun.

    31.
    Nėse lagoheni prej mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, Ne ju shlyejmė mėkatet e vogla dhe ju fusim nė njė vend tė ndershėm.

    32.
    Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grve gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.

    33.
    Ne u kemi caktuar pėr secilin trashėgimtarė, pjesėn e pasurisė qė e lėnė prindėrit ose tė afėrmit. E atyre qė ju keni premtuar, jepnu pjesėn ė tyre. All-llahu ėshtė dėshmues mbi ēdo send.

    34.
    Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fshehtės. E ato qė keni dro kryelartėsisė sė tyre, kėshilloni, madje largohuni nga shtrati (e mė nė fund), edhe rrahni (lahtė, nėse nuk ndikojnė kėshillat as largimi), e nėse ju respektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i larti, mė i madhi.

    35.
    Nėse i frikėsohen pėrēarjes mes tyre (burrit e gruas), dėrgoni njė pari tė drejtė nga familja e tij dhe njė pari tė drejtė nga familja e saj. Nėse ata tė dy (ndėrmjetėsuesit) kanė pėr qėllim pajtimin, All-llahu ju mundėson afrimin mes tyre (burrit e gruas). All-llahu ėshtė i dijėshėm, ėshtė njohės i mirė.

    36.
    Adhurone All-llahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet.

    37.
    Ata qė vetė janė koprracė dhe urdhėrojnė njerėzit pėr koprraci, dhe e fshehin atė qė ju ka dhėnė All-llahu nga mirėsitė e veta. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė turpshėm pėr jobesimtarėt;

    38.
    Edhe ata qė e japin pasurinė e tyre pėr sy e faqe tė botės, e nuk e besojnė All-llahun as ditėn e mbramė. E ai qė e ka shok djallin, ai pra ėshtė shok i shėmtuar.

    39.
    Dhe ēka do t'i gjente ata, po ta besonin All-llahun, ditėn e gjykimit dhe tė jepnin nga ajo qė i dhuroi All-llahu? Po All-llahu di mė sė miri pėr ta.

    40.
    S'ka dyshim se All-llahu nuk bėn pa drejtė as sa grimca, e nėse ajo vepėr ėshtė e mirė, Ai e shumėfishon atė dhe Vetė Ai i jep shpėrblim tė madh.

    41.
    Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė nuk besuan), kur Ne do tė sjelli dėshmitarė pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė mbi ata (qė nuk besuan)?

    42.
    Atė ditė ata qė nuk besuan dhe kundėrshtuan tė dėrguarin, do tė dėshironin (tė varroseshin) tė rrafshohej mbi ta toka ngase nuk mund t'i fshehin All-llahut asgjė.

    43.
    O ju qė besuat, mos iu afroni namazit duke qenė tė dehur, derisa tė dini se ē'flitni, e as duke qenė xhuhubė (tė papastėr) derisa tė laheni, pėrpos kur jeni udhėtarė. Nėse jeni tė sėmurė, jeni nė ndonjė udhėtim, ose ndonjeri prej jush vjen nga ultėsira (nevojtorja), ose keni takuar gratė, e nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne dheun dhe fėrkoni me duart (tejemmum). All-llahu shlyen e falė mėkatet.

    44.
    A nuk i vure re (Muhammed) ata qė iu pate dhėnė pjesė nga libri (paria fetare jehude) se si e vazhdojnė rrugėn e gabuar dhe dėshirojnė qė e edhe ju tė humbni!?

    45.
    All-llahu di mėsė miri pėr armiqtė tuaj. Mjafton qė All-llahu ėshtė pėrkrahės i juaj dhe mjafton qė All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji.

    46.
    Njė palė nga jehuditė ėshtė qė ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta, e (kur i thėrret ti) ata thonė: "Dėgjuam (fjalėn tėnde) dhe kundėrshtuam (thirrjen tėnde), dhe thonė: "dėgjo mos dėgjofsh!" (dhe thonė): "Raina" (kėto i thonė) duke pėrdredhur gjuhėt e tyre dhe duke atakuar fenė. E sikur tė thoshin ata: "Dėgjuam, respektuam, dėgjo dhe vėshtrona", do tė ishte mė e drejtė, por pėr shkak tė refuzimit tė tyre, All-llahu i mallkoi, prandaj besojnė vetėm pak (besim gjysmak).

    47.
    O ju qė u ėshtė dhėnė libri, besone atė qė e zbritėm (Kur'anin) e qė ėshtė vėrtetues i atij qė e keni (Tevratit), para se tė shlyjmė fytyra (t'ua fshijmė shqisat) dhe t'i rrotullojmė ose t'i mallkojmė ata si i mallkuam ata tė sė shtunės. Urdhėri i All-llahut ėshtė i kryer.

    48.
    S'ka dyshim se All-llahu nuk falė (mėkatin) t'i pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėrpos kėtij (mėkati) i falė kujt do. Kush pėrshkruan All-llahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh.

    49.
    A nuk ke kuptuar pėr ata qė vlerėsojnė vetveten? Jo, All-llahu vlerėson atė qė do dhe nuk bėn padrejtė asnjė fije.

    50.
    Shiko se si shpifin kundėr All-llahut! Mjafton kjo (shpifje) si mėkat i hapėt.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:03

    51.
    A nuk u vure re atyre qė iu ėshtė dhėnė pjesė nga libri? Besojnė idhuj e djallėzi dhe pėr ata qė nuk besuan thonė: "Kėta janė nė rrugė tė drejtė, se ata qė besuan!"

    52.
    Ata janė qė All-llahu i mallkoi, e atė qė e mallkon All-llahu, pėr tė nuk ka ndihmėtarė.

    53.
    A mos kanė ata ndonjė pjesė tė pushtetit? Ata nuk do t'u jepnin njerėzve as sa grimca.

    54.
    A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u tha nga mirėsitė e Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė Ibrahimit librin e sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė madh.

    55.
    Po disa prej tyre i besuan atij (Muhammedit), e disa e refuzuan. Pėr ta mjafton zjarri i xhehennemit.

    56.
    Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hudhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė.

    57.
    Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t'i fusim nė xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė mrekullueshme.

    58.
    All-llahu ju urdhėron qė t'u jepni amanetin tė zotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė drejt mes njerėzve. Sa e mirė ėshtė kjo qė ju kėshillon. All-llahu dėgjon dhe sheh si veproni.

    59.
    O ju qė besuat, bindjuni All-llahut, respektoni tė Dėrguarin dhe pėrgjegjėsit nga ju. Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, atėherė parashtrone atė te All-llahu (te libri i Tij) dhe te i Dėrguari, po qe se i besoni All-llahut dhe ditės sė fundit. Kjo ėshtė mė e dobishmja dhe pėrfundimi mė i mirė.

    60.
    A i vure re ata qė mendojnė se besuan atė qė tė zbriti ty, dhe atė qė zbriti para teje, se si dėshirojnė mes tyre tė gjykojė djalli, e duke qenė se janė urdhėruar qė tė mos e besojnė atė. E djalli dėshiron t'i humbė nė pafundėsi.

    61.
    Kur u thuhet atyre: "Ejani (pėr tė gjykuar) te ajo qė e zbriti All-llahu dhe te i dėrguari!" i sheh se si dyfytyrėshit ta kthejnė shpinėn.

    62.
    E qysh do tė jetė (gjendja e tyre) kur t'i godasė ata ndonjė e keqe, e shkaktuar nga vetė duart e tyre, e pastaj vinė te ti (pėr t'u arsyetuar) dhe betohen nė All-llahun: "Ne nuk patėm tjetėr qėllim, vetėm afrim e pajtim" (e jo refuzimin e gjykimit tėnd).

    63.
    Ata janė pėr tė cilėt e di All-llahu ēka mbajnė nė zemrat e tyre. Po ti hiqu tyre, tėrhiqu vėrejtjen (pėr hipokrizi) dhe thuaju fjalė qė lėnė pėrshtypje nė veten e tyre.

    64.
    Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar vetėm qė me urdhėrin e All-llahut t'i bėhet respekt (nga njerėzit) atij. E sikur tė vinin ata te ti, pasi qė ta kenė dėmtuar veten e tyre (nuk kanė pranuar gjykimin tėnd), e tė kėrkonin ata vetė ndjesė te All-llahu, e edhe i dėrguari tė kėrkojė ndjesė pėr ta, ata do tė kuptonin se All-llahu pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.

    65.
    Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden sinqerisht.

    66.
    Sikur t'i kishim obliguar ata: mbytni vetvetn tuaj, atė (obligim) nuk do ta zbatonin, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre. Po sikur tė zbatonin atė qė kėshilloheshin do tė ishte mė mirė pėr ta dhe do t'i pėrforconte mė shumė.

    67.
    Dhe atėherė do t'u jepnim atyre nga ana Jonė shpėrblim tė madh.

    68.
    Dhe do t'i udhėzonim nė rrugė tė drejtė.

    69.
    E kush do qė i bindet All-llahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė All-llahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt e dalluar,dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė janė ata!

    70.
    Ky shpėrblim i madh ėshtė prej All-llahut. Mjafton qė All-llahu di mė sė miri.

    71.
    O ju qė besuat, rrini tė pėrgatitur (tė armatosur) dhe dilni (pėr nė luftė) grup pas grupi apo tė gjithė sė bashku.

    72.
    Ka disa prej jush qė zvaritet (nuk del nė luftė). E nėse ju godet juve ndonjė e papritur thotė: "Zoti mė favorizoi qė nuk isha i pranishėm bashkė me ta" (nė luftė).

    73.
    Po nėse ju takon juve ndonjė e mirė nga All-llahu, ai (munafiku) me siguri do tė thoshte: si mos tė kishte ekzistuar mes jush dhe mes tij ndonjė njoftėsi, pėr fat, tė kisha qenė sė bashku me ta e tė kisha arritur njė fitim tė madh.

    74.
    Le tė luftojnė nė rrugėn e Allaut, ata qė e japin jetėn e kėsaj bote pėr botėn tjetėr. Kush lufton nė rrugėn e All-llahut e mbytet (bie dėshmor) ose triumfon, Ne do t'i japim atij shpėrblim tė madh.

    75.
    Ē'keni qė nuk luftoni pėr Zotin dhe pėr (t'i shpėtuar) tė paaftit: nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė cilėt luten: "Zoti ynė! nxirrna nga ky fshat (Meka), banorėt e tė cilit janė mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė!"

    76.
    Ata qė besuan luftojnė nė rrugė tė All-llahut, e ata qė nuk besuan luftojnė nė rrugė tė djallėzuar. Luftoni pra miqtė e djallit, s'ka dyshim se intriga e djallit ėshtė e dobėt.

    77.
    A nuk i vure re ata tė cilėve iu pate thėnė: "Ndalni duart tuaja jepne zeqatin!" E kur iu bė atyre obligim lufta, qė njė grup prej tyre u frikėsoheshin njerėzve siē ėshtė frika ndaj All-llahut, e edhe mė fort. Thonin: "Zoti ynė, pse na e bėre obligim luftėn? Sikur tė na e kishe shtyrė deri nė njė afat tė afėrt!" Thuaju: "Pėrjetimi i kėsaj bote ėshtė pak, e pėr atė qė ėshtė i devotshėm, bota tjetėr ėshtė shumė mė e dobishme. Nuk do t'ju bėhet pa drejtė as sa fija.

    78.
    Kudo qė tė jeni vdekja do t'ju kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara. E nėse i qėllon ata (munafikėt) ndonjė e mirė, thonė: "Kjo ėshtė nga All-llahu". E nėse i qėllon ata ndonjė e keqe: "Kjo ėshtė nga ti (Muhammed)". Thuaju: "Tė gjitha janė nga All-llahu!" Ē'ėshtė me kėtė popull qė nuk kupton gati asnjė send?

    79.
    Ēfarėdo e mire qė tė vjen ėshtė nga All-llahu, e ēka tė ndodhė nga ndonjė e keqe ėshtė nga vetė ti. Ne tė dėrguam ty Pejgamber pėr mbarė botėn. Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmues pėr kėtė.

    80.
    Kush i bindet Pejgamberit, ai i ėshtė bindur All-llahut, e kush e refuzon, Ne nuk tė dėrguam roje kundėr tyre.

    81.
    Dhe thonė: "(jemi) Tė bindur". E kur largohen prej teje, njė grup prej tyre (natėn) planifikon diēka tjetėr nga ajo qė u thua ti. All-llahu shėnon atė qė e ndryshojnė. Mos u vė veshin atyre e mbėshtetu All-llahut.

    82.
    A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje) Kur'anin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie.

    83.
    Madje kur u vjen atyre (munafikėve) ndonjė lajm qetėsues (kur fitojnė myslimanėt) ose shqetėsues (kur dėshtojnė), ata e pėrhapin atė, sikurt'ia linin atė (pėrhapjen lajmit) Pejgamberit dhe pėrgjefgjėsve tė tyre, ata do dinin tė nxjerrin pėrfundime (se si do tė duhej shpallur). Por sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, u, pos njė pakice, do tė ndiqnit rrugėn e djallit.

    84.
    Lufto nė rrugėn e All-llahut! Nuk obligohet kush pos teje. Ngacmoi besimtarėt (pėr luftė), All-llahu do tė zmbrapsė fuqinė e tė pabesėve.All-llahu ėshtė mė fuqiforti, mė ndėshkuesi.

    85.
    Kush ofron ndihmė tė mirė, do tė ketė pjesė nga ajo,dhe kush ofron ndihmė tė keqe do tė ngarkohet me tė. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm ndaj ēdo sendi.

    86.
    Kush pėrshėndeteni me ndonjė pėrshėndetje, ju ktheni pėrshėhdetje edhe mė tė mirė, ose kthenie ashtu. All-llahu llogarit pėr ēdo send.

    87.
    Pėr All-llahun, qė s'ka tjetėr pos Tij, pa tjetėr Ai do t'ju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. E mund tė jetė mė i vėrtetė se All-llahu nė thėnie?

    88.
    E ēka ėshtė me ju qė nė ēėshtjen e munafikėve jeni dy grupe; derisa pėr atė qė bėn, All-llahu i pėrmbysi ata? A mos doni ta vini nė rrugė tė drejtė atė qė All-llahu e ka humbur? Pėr atė qė All-llahu e ka humbur, nuk do tė gjeni rrugė!

    89.
    Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njejtė. Mos zini miq prej tyre deisa ata tė shpėngulen (si ju) pėr hirė tė All-llahut, e nėse refuzojnė, ataherė kudo qė t'i gjeni, kapni dhe mbytni dhe prej tyre mos zini as mik as ndihmės.

    90.
    Pėrpos atyre qė srtehohen te njė popull, me tė cilin keni marrveshje, e ju u vjen rėndė tė luftojnė kundėr jush ose kundėr popullit tė vet. Sikur All-llahu tė donte do t'ju jepte atyre fuqi e pushtet mbi ju dhe do t'ju luftonin. Nė qoftėse ata tėrhiqen prej jush, nuk ju luftojnė dhe ju ofrojnė paqe, atėherė All-llahu nuk ju lejon rrugė (luftė) kundėr tyre.

    91.
    Ju do tė hasni nė tė tjerė, qė duan tė sigurohen te ju (duke u paraqitur si besimtarė) dhe tė sigurohen te populli i vet (si jobesimtarė). E, saherė qė thirren, (kundėr jush) i pėrgjigjen thirrėjes. Nė qoftė se nuk largohen prej jush, nuk ju ofrojnė paqe dhe nuk heqin dorė nga lufta kundėr jush, atėherė kapeni dhe mbytni kudo qė t'i takoni. Kundėr tyre u kemi dhėnė fakte tė qarta.

    92.
    Asnjė besimtarėi nuk i ėshtė i lejuar tė mbysė besmitarin tjetėr, pėrpos gabimisht. E kush e mbytė gabimishht njė besimtarė, ai ėshtė i obliguar ta lirojė njė rob besimtarė dhe shpagimin (e gjakut). Nėse ia falin (familja gjakun). Nė qoftė se ai (i mbyturi gabimisht) ėshtė besimtarė, por i takon popullit qė ėshtė armik i juaji, atėherė ėshtė obligim vetėm lirimi i njė robi besimtar. Nė qoftėse se ai (i mbyturi) ėshtė nga ai popull qė keni marrveshjen me tė, atėherė ėshtė obligim shpagmi i (gjakut) qė i dorėzohet familjes sė tij dhe lirimi i njė robi besimtar. E kush nuk ka mundėsi (tė lirojė njė rob), letė agjėroj dy muaj rresht, si pendim (i pranuar) ndaj All-llahut. All-llahu ėshtė mė idijshmi, ligjdhėnėsi mė i drejtė.

    93.
    Kush e mbytė njė besimtarė me qėllim, dėnimi i tij ėshtė Xhehenemi, nė tė cilin do tė jetė pėrgjithmonė. All-llahu ėshtė i hidhėruar ndaj tij, e ka mallkuar dhe i ka pėrgaditur dėnim tė madh.

    94.
    O ju qė besuat, kur marshoni nė rrugėn e All-llahut (pėr nė luftė), tė jeni tė matur (tė mos nguteni), e mos i thoni atij qė ju shpreh selamin (besimin): "Nuk je besimtarė!", duke kėrkuar me tė mjet (mall) tė kėsaj bote, pse te All-llahu janė begatitė e mėdha. Ashtu (jo besimtarė) ishit edhe ju mė parė, e All-llahu ju dhuroi (besimin), pra sqaroni mirė! All-llahu e di nė hollėsi ēka veproni.

    95.
    Nuk janė tė barabartė prej besimtarėve ata qė ndejtėn (nuk luftuan) dhe ata qė me pasurinė dhe me jetėn e tyre luftuan nė rrugėn e All-llahut, me pėrjashtim tė atyre qė ishin tė penguar pa vullnetin e vet. Ata qė luftuan me pasurinė dhe jetėn e tyre,All-llahu i gradoi nė njė shkallė mė tė lartė mbi ata qė ndejtėn (me arsye). Por tė gjithėve All-llahu u premtoi shpėrblim, ndėrsa ata qė ndejtėn (pa arsye) All-llahu gradoi luftėtarėt me njė shpėrblim tė madh.

    96.
    Vende tė larta me falje gabimesh e mėshirė nga Ai. All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe mėshiron.

    97.
    Engjėjt qė ua morėn shpirtine atyre qė ishin mizorė tė vetėvetės ju thanė: "Nė ēka ishit ju? - Ata thanė: "Ne ishim tė paftė nė atė tokė!" (engjėjt) ju thanė: "A nuk ishte e gjėrė toka e All-llahut e tė migronit nė tė?" (e tė praktikonit lirisht fenė e Zotit). Vendi i tyre ėshtė Xhehennemi dhe sa vend i keq ėshtė ai!

    98.
    Pėrveē atyre qė ishin tė paaftė nga burrat, grat e fėmijėt qė nuk kishin mundėsi tė gjenin, as mėnyrė, as rrugė (pėr shpėrngulje).

    99.
    Atyre do t'ua falė All-llahu. All-llahu ėshtė qė shlyen e falė shumė (gabime).

    100.
    Kush shpėrngulet pėr hirė tė (tė fesė) All-llahut, ai gjen mundėsi tė madhe dhe begati nė tokė. E kush del prej shtėpisė si migrues te All-llahu dhe i dėrguari i Tij, dhe e zė vdekja (nė rrugė), te All-llahu ėshtė mėshirues, mbulon tė metat.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:03

    101.
    Kur tė jeni nė udhėtim e sipėr, nuk ėshtė mėkat pėr ju tė shkurtoni namazin, nėse frigoheni se jobesimtarėt dot'ju sjellin ndonjė tė keqe. Jobesmtarėt janė armiq tuaj tė hapėt.

    102.
    Kur tė jesh ti (Muhammed) bashkė me ta dhe ju falė namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt, le tė vijė e le tė falet me ty (grupi tjetėr nė roje),e kur tė bien nė sexhde (tė kryejnė njė reqatė), kėta le tė qėndrojnė mbrapa jush (nė roje) e le tė vijė grupi tjetėr, qė nuk ėshtė falur, e tė falet me ty dhe le t'i bartin armėt dhe tė jenė nė gjendje gadishmėrie. Ata qė nuk besojnė, e dėshirojnė moskujdesin tuaj ndaj armėve e mjeteve qė t'iu vėrsulen njėherė me tė gjitha fuqitė. Nėse jeni tė lodhur nga ndonjė shi ose jeni tė sėmurė, nuk ėshtė mėkat tė mos i bartni armėt, por mbani gadishmėrinė tuaj. All-llahu ka pėrgaditė dėnim nėnēmues pėr jobesimarėt.

    103.
    Kur tė kryeni namazin (e frikės) pėrmendeni All-llahun, kur jeni nė kėmbė, ulur, tė mbėshtetur. E kur tė qetėsoheni (nga lufta), atėherė faleni namazin nė mėnyrė tė rregullt, pse namazi ėshtė obligim (pėr kohė) i caktuar pėr besimtarėt.

    104.
    Mos u tregoni tė dobėt nė ndjekjen e armikut, pse nėse ndieni dhėmbje edhe ata ndjejnė dhėmbje sikurse ju, e ju shpresoni nga All-llahu ēka ata nuk shpresojnė. All-llahu ėshtė i Dijshėm, Ligjdhėnės i Matur.

    105.
    Ne tė zbritėm ty (Muhammed) librin (Kur'anin) me plot tė vėrteta, qė tė gjykosh mes njerėzve me atė qė tė mėsoi All-llahu. Mos u ngatėrro pėr tradhtarėt (mos u dil nė ndihmė).

    106.
    Kėrko falje (pėr kėtė) All-llahut. All-llahu falė, mėshiron.

    107.
    Mos polemizo pėr ata qė tradhtojnė vetveten. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė gėnjeshtar e mėkatar.

    108.
    Ata fshihen (turpėrohen) prej njerėzve, e nuk turpėrohen prej All-llahut, e Ai ėshtė me ta edhe kur planifikojnė fshehtas thėnie me tė cilat nuk ėshtė i kėnaqur Ai. All-llahut nuk mund t'i shpėtojnė veprimet e tyre.

    109.
    Ja, ju jeni ata qė i mbrojtėt (gėnjeshtarėt) nė jetėn e kėsaj bote, kush do tė polemizojė me All-llahun pėr ta ditėn e gjykimit, apo kush do ti marrė nė mbrojtje?

    110.
    Kush bėn ndonjė tė keqe apo ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te All-llahu, ai e gjen All-llahun falės dhe mėshirues.

    111.
    Kush bėn ndonjė mėkat, ai ka ngarkuar vetveten. All-llahu i di hollėsitė, ėshtė gjykatės i drejtė.

    112.
    Kush bėn ndonjė gabim ose mėkat, e pastaj atė ia hudh njė tė pafajshmit, ai ngarkohet me njė shpifje e me njė mėkat tė hapėt.

    113.
    E sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut dhe mėshira e Tij ndaj teje, njė grup prej tyre do tė humbte ty, por ata nuk humbin tjetėr, pos vetes sė tyre. Ty nuk mund tė dėmtojė asgjė. All-llahu tė shpalli ty, librin dhe sheriatin, tė mėsoi ēka nuk dije. Dhuntia e All-llahut ndaj teje ėshtė shumė e madhe.

    114.
    Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes njerėzve. E kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm kėnaqėsinė e All-llahut, Ne do ti japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrblim tė madh.

    115.
    Kush i kundėrvihet tė dėrguarit, pasi qė i ėshtė bėrė e qatė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e besimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė ka zgjedhur (nė dynja) e fusim nė Xhehennem. Pėrfundim i keq ėshtė ai.

    116.
    Ėshtė e vėrtetė se All-llahu nuk falė (mėkatin) t'i bėhet Atij shok, pos kėtij (mėkati), tė tjerat i falė atij qė dėshiron. Ai qė i pėrshkruan shok All-llahut, ai ka humbur dhe bėrė njė largim tė madh (prej tė vėrtetės).

    117.
    Ata nuk lusin tjetėr pos Tij vetėm (emra idhujsh) femra dhe nuk tjetėr pos djallit plot sherr.

    118.
    Atė e mallkoi All-llahu. Ai ka thėnė: "Unė do tė pėrfitoj njė pjesė tė caktuar tė robėrve tė Tu".

    119.
    Do t'i shmangė (nga e vėrteta), do t'i bėjė tė shpresojnė nė gjėra tė kota; do t'i urdhėroj dhe ata dotė shqyejnė veshėt e bagėtive; do ti urdhėroj dhe ata do tė shėmtojnė krijesat e All-llahut. E kush bėn mik djallin, e jo All-llahun, ai ka dėshtuar sheshazi.

    120.
    Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim.

    121.
    Tė tillėt (qė ndjekin djallin) kanė vendin nė Xhehennem dhe prej tij nuk kanė tė ikur (shpėtim).

    122.
    E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t'i vendosim nė xhennete, ku rrjedhin lumenj e ku do jenė pėrgjithmonė. Premtimi i saktė i All-llahut. E kush mund tė jetė mė saktė nė fjalė se All-llahu?

    123.
    Nuk ėshtė (shpėtim) sipas shpresave tuaja as sipas shpresave tė ithtarėve tė librit. Kushdo qė bėn keq, do tė ndėshkohet me te dhe, pos All-llahut, nuk ka pėr t'i gjetur vetes as mbrojtės as ndihmės.

    124.
    Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė mashkull ose femėr duke qenė besimtarė, tė tillėt hyjnė nė xhennet dhe nuk u bėhet farė padrejtėsie.

    125.
    Kush ka fe mė tė mirė se ai i qė sinqerisht i ėshtė bindur All-llahut dhe, duke qenė bamirės, e ndjek fenė e drejtė tė Ibrahimit? All-llahu e zgjodhi Ibrahimin tė dashurin mė tė ngushtė.

    126.
    Vetėm tė All-llahut janė ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. All-llahu ka pėrfshirė ēdo send.

    127.
    Kėrkojnė prej teje (Muhammed) pėrgjigje - fetva pėr (ēėshtjen) gratė. Thuaju: "All-llahu ju sqaron nga libri (Kur' ani) pėrkitazi me gratė jetime, me tė cilat lakmoni tė martoheni me to, e nuk u jep atė qė ėshtė caktuar (niqah ose miras), (ju sqaron) lidhur me tė paaftit (fėmijėt jetimė) dhe qė tė mbani drejtėsi ndaj jetimėve! Dhe, ēfarėdo tė mire qė punoni, All-llahu di shumė pėr tė.

    128.
    Nėse ndonjė grua i frikėsohet largimit ose ftohjes sė burrit tė vet ndaj asaj, atėherė nuk gabojnė po qe se bėjnė mes vete mbarim (pajtim). Pajtimi ėshtė mė i dobishmi. Megjithė kėtė, koprracia ėshtė e pranishme ndėr njerėz. Por, nėse silleni mirė dhe ruheni, s'ka dyshim se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur me gjithēka veproni.

    129.
    Ju kurrsesi nuk do tė mund ta mbani drejtėsinė mes grave edhe nėse pėrpiqeni, pra mos anoni plotėsisht nga ndonjėra e tė lini tjetrėn si tė varur. E nėse pėrmirėsoheni dhe ruheni se (padrejtėsisė), All-llahu ju falė dhe ju mėshiron.

    130.
    Por nėse ndahen prej njėri tjetrit, All-llahu begaton me mirėsinė e Tij secilin prej tyre. All-llahu ėshtė bujar i madh, i plotdijshėm.

    131.
    Vetėm e All-llahut ėshtė ē'ka nė qiej e ē'ka nė tokė. Ne patėm sugjeruar atyre qė iu pat dhėnė libri para jush, e edhe juve qė tė keni frikė nga All-llahu. Po nė mos besofshit, (dine) e All-llahut ėshtė ē'ka nė qiej e ē'ka ka nė tokė. All-llahu ėshtė i panevojė e i falėnderuar.

    132.
    Tė All-llahut janė gjithė ē'ka nė qiej e ē'ka nė tokė. Mjafton qė All-llahu ėshtė i pėrkujdesshėm.

    133.
    Nėse Ai dėshiron, ju zhduk juve or njerėz, e sjell tė tjerė. Pėr kėtė ėshtė i plotfuqishėm.

    134.
    Kush (me punėn e vet) dėshiron shpėrblimin e kėsaj bote, (ai gabon), shpėrblmi i kėsaj dhe i asaj botės tjetėr ėshtė te All-llahu, e All-llahu dėgjon, sheh.

    135.
    O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hirė tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfnjak, pse All-llahu di mė mirė pėr ta. Mos ndiqni pra emocionin e t'i shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrėmbėroni ose tėrhiqeni, All-llahu plotėsisht di ē'ka punoni.

    136.
    O ju qė besuat, besoni vazhdimisht All-llahun, tė dėrguarit tė Tij, librit qė gradualsht ia shpalli tė dėrguarit tė Tij dhe librit qė e pat zbritur mė parė. Kush nuk i beson All-llahut, engjėjve tė Tij, librave tė Tij, tė dėguarve tė Tij dhe botės tjetėr, ai ka humbur tepėr larg.

    137.
    Vėrtet, ata qė besuan e pastaj tradhėtuan, pėrsėri besuane pastaj tradhtuan dhe e shtuan mosbesimin, All-llahu nuk u falė atyre as nuk i udhėzon nė rrugė tė drejtė.

    138.
    Ti (Muhammed) lajmėroj munafikėt se me tė vėrtetė ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.

    139.
    Janė ata qė, pėrkundėr besimtarėve, i miqėsojnė jobesimtarėt. Vallė, a mos kėrkojnė fuqi te ta? S'ka dyshim, e tėrė fuqia i takon All-llahut.

    140.
    Juve u ėshtė shpallur nė librin (Kur'anin) qė, kur tė dėgjoni se po mohohet Kur'ani i All-llahut dhe po bėhet tallje me tė, mos rrini me ata derisa tė mos hyjnė nė bisedė tjetėr. Pėrndyshe, ju do tė jeni si ata. All-llahu do t'i tubojė tradhėtarėt dhe jobesimtėrėt qė tė gjithė nė Xhehennem.

    141.
    Ata janė qė presin se ē'po ju ngjanė juve. Nėse me ndihmėn e All-llahut ngadhėnjeni, ata thonė: "A nuk ishim me ju?" E nėse jobesimtarėve u takon ndonjė fitim, ata thonė: "A nuk mbizotėruam ne mbi ju (por nuk deshtėm tė mposhtim) dhe penguam prej jush besimtarėt!" All-llahu do tė gjykojė mes jush ditėn e gjykimit. All-llahu kurrsesi nuk iu mėndėson jobesimtarėve mbizotėrim tė plotė mbi besimtarėt.

    142.
    Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr t'u dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun.

    143.
    Ata janė tė luhatshėm ndėrmjet atij dhe atij (besimit dhe mosbesimit) e nuk janė as me ata (me jobesimtarėt). Po atė qė e mposht All-llahu, ti nuk mund tė gjesh shpėtim pėr te.

    144.
    O ju qė besuat, mos zini miq jobesimtarėt e t'i lini manash besimtarėt! A doni t'i sillni All-llahut argument tė qartė kundėr vetės!

    145.
    S'ka dyshim, munafikėt do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund) tė zjarrit dhe pėr ta nuk do tė gjesh mbrojtės,

    146.
    Pėrveq atyre qė u penduan, u pėrmirėsuan, iu pėrmbajtėn All-llahut (mėsimeve tė Tij) dhe praktikojnė sinqerisht fenė e tyre pėr All-llahun. Tė tillėt do tė jenė bashkė me besimtarėt, e All-llahu ka pėr t'iu dhėnė besimtarėve shprblim tė madh.

    147.
    Ēfarė ka All-llahu me dėnimin tuaj? E falėnderuat dhe i besuat? (e para nuk i pakėson sundimin e as e dyta nuk ishton) All-llahu ėshtė mirėnjohės i dijshėm.

    148.
    All-llahu nuk do publikimin e shprehjeve tė kėqia pėrveē (publikimit) tė atij qė i bėrė padrejt. All-llahu ėshtė dėgjues, i dijshėm.

    149.
    Nėse publikoni ndonjė tė mirė ose e fshihni, ose i falni ndonjė tė keqe (dikujt), All-llahu i plotfuqishėm falė shumė.

    150.
    S'ka dyshim se ata qė nuk besojnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dėhirojnė tė bėjnė dallim mes All-llahut dhe tė dėrguarve tė Tij e thonė: "Ne i besojmė disa e nuk i besojmė disa tė tjerė" e mes kėtij duam tė marrin rrugė.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:04

    151.
    Tė tillėt lanė jobesimtarėt e vėrtetė; e Ne kemi pėrgatitur dėnim tė fortė e nėnēmues pėr jobesimtarėt.

    152.
    E ata qė besuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe nuk bėnė kurrfarė dallimi nė asnjė prej tyre, tė tillėve do t'u jepet shpėrblim i merituar. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.

    153.
    Ithtarėt e librit (jehuditė) kėrkojnė prej teje t'u sjellėsh njė libėr (komplet) nga qielli. Po ata patėn kėrkuar prej Musait edhe mė tepėr e i patėn thėnė: "Dėftona Zotin sheshas" (ta shohim me sy) e pėr shkak tė mizorisė sė tyre i kapi rrufeja. mandej edhe pasi qė iu patėn shfaqur atyre mrekulli tė qarta, ata adhuruan. Ne u patėm falur atė, e Musait i dhamė argumente tė forta.

    154.
    Ne ngritėm mbi ta (bregun) Tur'in pse ishin zotuar (ta pranojnė Tevratin)' u patėm thėnė: "Hyni nė derė (tė bejtul mukadesit) tė pėrulur, dhe u patėm thėnė: "Mos e thyeni tė shtunėn" (mos gjuani peshk). Ashtu Ne patėm marrė prej tyre besė tė fortė.

    155.
    Dhe pėr shkak tė thyerjes sė besės sė dhėnė, tė mohimit tė ajeteve (shpalljes) tė All-llahut, tė mbytjes sė pejgamberėve pa kurrfarė tė drejtė dhe thėnies sė tyre: "Zemrat tona janė tė mbuluara" (me perde). Jo, por pėr shkak tė mohimit tė tyre All-llahu ua vulosi ato (zemrat), e nuk besojnė prej tyre vetėm pakkush.

    156.
    Edhe pėr shkak tė mosbesimit dhe tė thėnies sė tyre shpifėse kundėr Merjemes;

    157.
    Madje pėr shkak tė thėnies sė tyre: "Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut". Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė.

    158.
    Pėrkundrazi, All-llahu e ngriti atė pranė Vetes. All-llahu ėshtė i poltfuqishėm, i dijshėm.

    159.
    Nuk ka asnjė nga ithtarėt e librit vetėm se ka pėr t'i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet, e nė ditėn e gjykimit ai dėshmon kundėr tyre.

    160.
    Dhe pėr shkak tė mizorisė sė tyre, qė ishin jahudi, dhe pėr shkak se penguan shumė nga rruga e All-llahut, Ne ua ndaluam (ua bėmė haram) disa (lloje ushqimesh) tė mira qė u ishin tė lejuara.

    161.
    Edhe pėr shkak tė marrjes sė kamatės edhe pse e kishin tė ndaluar atė dhe ngrėnies sė pasurisė sė njerėzve nė mėnyrė tė padrejtė. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė mundimshėm pėr ata qė nuk besuan prej tyre.

    162.
    Por ata, prej tyre qė kanė thesar tė diturisė, dhe besimtarėt, besojnė atė qė tu shpall ty dhe atė qė u shpall para teje, besojnė edhe ata qė e falin namazin dhe japin zeqatim dhe besimtarėt nė All-llahun e nė jetėn e ardhshme. Tė tillėve do t'u japim shpėrblim tė madh.

    163.
    Ne tė frymėzuam ty me shpallje sikurse e patėm frymėzuar Nuhun dhe pejgamberėt pas tij; e patėm frymėzuar Ibrahimin, Ismajlin, Is-hakun, Jakubin dhe pasardhėsit e tij, Isain, Ejubin, Junusin, Harunin, Sulejmanin, e Davudit i patėm dhėnė Zeburin.

    164.
    Dhe (dėrguam) tė dėrguar mė parė qė tė rrėfyem pėr ta,dhe tė dėrguar tė tjerė pėr tė cilėt nuk tė rrėfyem, e Musait i foli All-llahu me fjalė.

    165.
    Tė dėrguar qė ishin lajmgėzues e kėrcėnues, ashtu qė pas dėrgimit tė dėrguarve njerėzit tė kenė fakt (arsyetim) para All-llahut. All-llahu ėshtė i pavarur nė sundimin e vet dhe di si tė veprojė.

    166.
    (Jehuditė i thanė se nuk tė besojnė nė shpallje Muhammedit) Por All-llahu dėshmon pėr atė qė t'u zbrit ty, atė ta zbriti sipas dijes sė Vet, edhe engjėjtė dėshmojnė, po mjaft ėshtė All-llahu dėshmues.

    167.
    Ata qė nuk besuan dhe penguan nga rruga e All-llahut, ata kanė humbur shumė larg.

    168.
    Aa qė nuk besuan dhe bėnė zullum, All-llahu as nuk ka pėr t'i falur as nuk ka pėr t'i drejtuar nė rrugė.

    169.
    Pėrpos rrugės sė xhehennemit, nė tė cilin do tė jenė pėrjetė tė pėrsosur. E pėr All-llahun kjo ėshtė lehtė.

    170.
    O ju njerėz, juve u erdhi i dėrguari me tė vėrtetėn (fenė e drejtė) nga Zoti juaj, pra tė i besoni se ėshtė mė e dobishme pėr ju. Po nėse vazhdoni ta refuzoni, ta dini se ē'ka nė qiej e tokė ėshtė vetėm e All-llahut. All-llahu di (gjendjen e robėve), ėshtė mė urti.

    171.
    O ithtarėt e librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr All-llahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Mesihu Isa, bir i Merjemes, ishte vetėm i dėrguar i All-llahut. Ishte fjalė e Tij (bėhu) qė ia drejtoi Merjemes dhe ishte frymė (shpirt) nga Ai. Besonie pra All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: "Tre" (trini). Pushoni (sė thėni), se ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė vetėm njė All-llah; larg qoftė asaj qė Ai tė ketė fėmijė. Ē'ka nė qiej dhe ēka nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Mjafton qė All-llahu ėshtė planifikues i pavarur.

    172.
    Mesihu nuk tėrhiqet prej asaj se ėshtė rob i All-llahut, nuk tėrhiqet as engjėjt mė tė zgjedhur. Kush tėrhiqet prej adhurimit ndaj Tij dhe bėn mendjemadhėsi, Ai do t'i ringjallė dhe do t'i tubojė tė gjithė pranė Tij.

    173.
    E pėrsa i pėrket atyre qė besuan dhe vepruan mirė, Atyre do t'ju pėrmbushet shpėrblimi i merituar, por edhe do t'iu shtohet prej dhuntisė sė Tij. Pėrsa i pėrket atyre qė u tėhoqėn dhe mbajtėn veten kryelartė, ata do t'i ndėshkojė me njė ndėshkim fort tė dhėmbshėm dhe pos All-llahut nuk do t'i gjejnė vetes as mbrojtės as ndihmės.

    174.
    O ju njerėz, juve ju erdhi nga Zoti juaj argument dhe Ne ju zbritėm dritė tė qartė.

    175.
    Ata qė i besuan All-llahut dhe iu pėrmbajtėn Atij (librit tė Tij), Ai do t'i fusė nė mėshirėn (xhennetin) e Tij dhe do t'i gradojė e do t'i udhėzojė pėr nė rrugė tė drejtė.

    176.
    Kėrkojnė pėrgjigjen tėnde. Thuaju: "All-llahu ju pėrgjigjet pėr ēėshtjen e "kelale-s" (ai qė nuk ka prindėr as fėmijė qė e trashigojnė). Nėse vdes njė njeri qė nuk ka fėmijė, por ka motėr, atėherė asaj (motrės) i takon gjysma e pasurisė sė lėnė. Ai (vėllau) trashėgon tėrė atė (qė le motra) nėse ajo nuk ka fėmijė. Nė qoftė se ato janė dy (motra qė trashėgojnė), atyre dyjave u takojnė dy tė tretat qė lė ai. Nė qoftė se janė vėllezėr dhe tė pėrzier burra dhe gra, atėherė mashkullit i takon hise dy fish mė shumė se sa femrės. All-llahu ju sqaron, ashtu qė tė mos humbni. All-llahu di pėr ēdo send.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:05

    5. Maide



    1.
    O ju qė besuat! Zbatoni premtimet (obligimet). U janė (lejuar t'i hani) kafshėt shtėpiake, me pėrjashtim tė atyre qė po ju lexohen (nė kėtė kaptinė si tė ndaluara) dhe pėrveē gjuetisė, qė nuk ėshtė e lejuar derisa jeni nė ihram. Vėrtetė, All-llahu vendos atė qė dėshiron.

    2.
    O ju qė besuat! Mos i shkelni simbolet e All-llahut, as muajin e shejtė (mos lejoni luftėn), as kurbanin (mos e pengoni), as atė me qafore (tė caktuar pėr kurban), as (mos pengoni) ata qė duke kėrkuar begati nga Zoti i tyre dhe kėnaqėsinė e Tij, kanė mėsyrė (pėr vizitė) shtėpinė e shejntė (Qaben). E kur tė hiqni ihramin, atėherė gjahtoni. Urrejtja ndaj njė populli, qė iu pat penguar nga xhamia e shenjtė, tė mos iu shtyej tė silleni nė mėnyrė tė padrejtė kundėr tyre. Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė.

    3.
    Juve u janė ndaluar (t'i hani): ngordhėsira, gjaku, mishi i derrit, ajo qė therret jo nė emrin e All-llahut, e furmja, e mbytura, e rrėzuarja, e shpuarja (nga briri i tjetrės), ajo qė e ka ngrėnė egėrsira, pėrveē asaj qė arrini ta therrni (para se tė ngordhė), ajo qė ėshtė therrur pėr idhuj, dhe (u ėshtė e ndaluar) tė kėrkoni me short fatin. Kjo ėshtė mėkat ndaj All-llahut. Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj mos u frikėsonju atyre, por Mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. E kush detyrohet nga uria (tė hajė nga tė ndaluarat), duke mos anuar dhe duke mos patur qėllim mėkatin, All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.

    4.
    Tė pyesin ty (Muhammed), ēka u ėshtė lejuar atyre? Thuaju: "U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu) i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar juve All-llahu. Hani, pra, atė qė gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin e All-llahut. Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr masa.

    5.
    Sot u lejuan pėr ju ushqimet e mira, edhe ushqimet (tė therrurat) e ithtarėve tė librit janė tė lejuara (hallall) pėr ju, edhe ushqimet (tė therrurat) tuaja janė tė lejuara pėr ta (u janė lejuar). Gratė e ndershme besimtare, dhe (gra) tė ndershme nga ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush, kur atyre u jepni pjesėn e caktuar tė kurorės, por duke pasur pėr qėllim martesėn, jo imoralitetin dhe jo si dashnore ilegale. E kush mohon (tradhton) besimin, ai ka asgjėsuar veprėn e vet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė prej tė shkatėrruarve.

    6.
    O ju qė besuat! Kur doni tė ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim,ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t'iu sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t'ju pastroj (prej mėkatėve), t'ju plotėsoj tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t'i falėnderoheni.

    7.
    Pėrkujtoni dhuntinė e All-llahut, qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e pat marr prej jush kur thatė: "Dėgjuam e respektuam". Kinie frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė zemra).

    8.
    O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hirė tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t'i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė, sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro All-llahun se All-llahu di hollėsisht pėr atė qė veproni.

    9.
    Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė madh.

    10.
    E ata qė mohuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet Tona, ata janė banues tė xhehennemit.

    11.
    O ju qė besuat! Pėrkujtone tė mirėn e All-llahut ndaj jush kur, njė popull tentoi tė zgjasė duart e veta (pėr mbytje) kundėr jush, kurse Ai zmbrapsi duart e tyre prej jush. Respektonie All-llahun (duke zbatuar urdhėrat e Tij) dhe vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.

    12.
    Nė tė vėrtet All-llahu pat marrė zotimin e beni israilve. Dhe prej tyre dėrguam (caktuam) dymbėdhjetė prijės. All-llahu tha: "Unė jamė (mbrojtės) me ju!" Nė qoftė se falni namazin, e jepni zeqatin, u besoni tė dėrguarve tė Mi dhe u ndihmoni atyre, huazoni pėr hirė tė All-llahut hua tė mirė, Ai patjetėr do t'ju shlyejė mėkatet tuaja dhe do t'ju shtie nė xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj. E kush kundėrshton pas kėtij (zotimi) prej jush, ai e ka humbur rrugėn e drejtė.

    13.
    Pėr shkak se ata e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė forta (tė shtangura). Ata i ndryshojnė fjalėt (nė Tevrat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėrejsh tradhtinė e njė pjese tė tyre, pėrpos njė pakice nga ata. Pra falju dhe hiqu tyre. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.

    14.
    Ne e morėm zotimin edhe tė atyre qė thanė: "Ne jemi nesara" e edhe ata e harruan njė pjesė tė saj me tė cilėn ishin udhėzuar, andaj Ne kemi ndėrsyer armiqėsinė e urrejtjen ndėrmjet tyre deri nė ditėn e kijametit. E mė vonė All-llahu do t'i njohtojė ata me atė qė bėnė.

    15.
    O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.

    16.
    All-llahu e vė me atė (me Kur'anin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė.

    17.
    E mohuan (e bėnė kufr) tė vėrtetėn ata qė thanė se: "Zot ėshtė ai, Mesihu bir i Merjemes" Thuaju: " Nėse dėshiron All-llahu ta shkatėrrojė Mesihun, birin e Merjemes, nėnėn e tij dhe gjithė ē'ka nė tokė, kush mund ta pengojė atė?" Vetėm Atij i takon pushteti i qiejve, i tokės dhe ē'ka nė mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo gjė.

    18.
    Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: "Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij". Thuaju: "E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?" Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejive, i tokės dhe i githė ē'ka ka nė mes tyre ėshtė vetėm i All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja.

    19.
    O ithtarė tė librit, ju erdhi i dėrguari i Jonė, ju sqaron (ēėshtjet e fesė) pas ndėrprerjes sė tė dėrguarve, nė mėnyrė qė tė mos thoni: "Neve nuk na erdhi as i dėrguar qė tė na pėrgėzojė, e as tė na tėrheqė vėrejtjen ". Pra ja, ju erdhi pėrgėzuesi dhe kėrcenuesi. All-llahu ėshtė fuqiplotė pėr ēdo send.

    20.
    Pėrkujto (O i dėrguar) kur Musai i tha popullit tė vet: "O popull imi, pėrkujtonie dhuratėn e All-llahut ndaj jush, kur nė mesin tuaj dėrgoi pejgamberė, ju mundėsoi tė jeni sundues dhe ju dha ēka nuk i dha askujt nga popujt.

    21.
    O popull imi, hyni nė tokėn e shenjtė, tė cilėn All-llahu ua premtoi, dhe mos u ktheni mbrapa, pse atėherė khteheni tė dėshpruar.

    22.
    Ata (populli i Musait) thanė: O Musa, aty ėshtė njė popull i fuqishem (dhunues), prandaj ne nuk do tė hyjmė aty kurrė derisa ata tė mos dalin nga ajo (tė na e lirojnė pa luftė), nėse dalin ata nga ajo, ne do tė hyjmė.

    23.
    Dy burra, prej atyre (prijėsve) qė All-llahu i kishte pajisur me bindje dhe kishin frikėn e Tij, thanė: "Hynju atyre nga dera, e kur t'u hyni nga ajo, atėherė ju jeni ngadhėnjyes. Dhe vetėm All-llahut mbėshtetjuni, nėse jeni besimtarė tė sinqertė.

    24.
    Ata thanė: "O Musa, ne kurrė nuk hyjmė nė tė derisa ata janė aty, shko pra ti dhe Zoti yt e luftoni, ne po rrimė kėtu!"

    25.
    (Musai) Tha: "Zoti im! Unė nuk kam nė dorė pos vetes sime dhe as vėllai im (Haruni nuk ka nė dorė pos vetvetes, ose: pos vetes sime dhe vėllai tim), ndana, pra, neve prej popullit tė fėlliqtė.

    26.
    (All-llahu) Tha: "Ajo (tokė) ėshtė e ndaluar (haram) pėr ta katėrdhjetė vjet. Do tė sillen nėpėr tokė (tė hutuar). Ti mos u keqėso pėr popullin e shfrenuar.

    27.
    Lexoju (Muhammed) atyre (jehudive e tė tjerėve) ngjarjen e vėrtetė tė dy djemve tė Ademit, kur tė dy flijuan kurbanė, nga tė cilėt njėrit iu pranua. Ai (qė nuk iu pranua) tha: "Unė do tė tė mbys ty" (Kabili i tha Habilit). E ai (qė iu pranua) tha: "All-llahu pranon vetėm prej tė sinqertėve",

    28.
    Dhe, nėse ti e zgjatė te unė dorėn tėnde pėr tė mė mbytur, unė nuk e zgjas te ti dorėn time pėr tė mbytur; unė i frikėsohem All-llahut, Zotit tė botėrave!"

    29.
    Unė (nuk dua tė tė mbys, por) dua qė ta bartėsh mėkatin tim dhe mėkatin tėnd, e tė bėhesh nga banorėt e zjarrit, e ai ėshtė dėnim i zullumqarėve.

    30.
    Atėherė epshi i tij e bindi atė pėr mbytjen e tė vėllait dhe e mbyti atė. Ai mbeti prej mė tė dėshpruarve (hidhėroi prindėtit, mbeti pa vėlla, u pėrbuz prej Zotit dhe u fut nė xhehennem).

    31.
    All-llahu dėrgoi njė sorrė, e cila groponte nė dhe, pėr t'i treguar atij se si ta mbulojė trupin e tė vėllait. E ai i tha: "I mjeri unė, a nuk qesh i aftė tė bėhem si kjo sorrė, e ta mbuloja trupin e vėllait tim?" Ashtu mbeti i penduar.

    32.
    Pėr kėtė (shkak tė atij krimi) Ne u shpallėm (ligj) beni israilve se kush mbyt njė njeri (pa tė drejtė), pa pasė mbytur ai ndonjė tjetėr dhe pa pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė (krimi i tij) ėshtė si t'i kishte mbytur gjithė njerėzit. E kush e ngjall (bėhet shkak qė tė jetė ai gjallė) ėshtė si t'i kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė njerėzit. Atyre (beni israilve) u erdhėn tė dėrguarit Tanė me argumente, mandej edhe pas kėtij (vendimi) shumė prej tyre e teprojnė (kalojnė kufinjt nė mbytje) nė kėtė tokė.

    33.
    Dėnimi i atyre qė luftojnė (kundėrshtojnė) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, nuk ėshtė vetėm se tė mbyten ose tė gozhdohen, ose (tė gjymtohen), t'u priten duart dhe kėmbėt e tyre tė anėve tė kundėrta, ose tė dėbohen nga vendi. Kjo (masė ndėshkuese) ėshtė poshtėrim pėr ta nė dynja, dhe nė botėn tjetėr ata do tė kenė dėnim tė madh.

    34.
    Pėrveē atyre qė janė penduar para se t'i kapni. E, dine pra se All-llahu bėn falje tė madhe, ėshtė mėshirues.

    35.
    O ju qė besuat! Kinie frikė All-llahun dhe kėrkoni afrim te Ai, luftoni nė rrugėn e Tij qė tė gjeni shpėtim.

    36.
    Atyre qė mohuan, edhe sikur tė ishte e tyre e gjithė ajo qė ėshtė nė tokė, e edhe njėherė aq pėr ta dhėnė shpagim (zhdėmtim) nga dėnimi i ditės sė kijametit, nuk u pranohet. Ata kanė dėnim tė dhembshėm.

    37.
    Ata pėrpiqen tė dalin nga zjarri, por s'kanė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė pėrhershėm.

    38.
    Vjedhėsit dhe vjedhėses preniu duart, si shpagim i veprės qė bėn, (kjo masė ėshtė) dėnim nga All-llahu. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ligjdhėnės i urtė.

    39.
    E kush pendohet pas punės sė keqe (vjedhjes) dhe pėrmirėsohet, s'ka dyshim, All-llahu ia pranon pendimin, All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.

    40.
    A nuk di se All-llahu ėshtė Ai qė sundimi i qiejve dhe i tokės ėshtė vetėm i Tij, andaj Ai qė sundimi i qiejve dhe tokės ėshtė vetėm i Tij, andaj Ai dėnon atė qė do dhe e falė atė qė do. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo gjė.

    41.
    O ti i dėrguar! Tė mos brengos vrapimi nė mosbesim i atyre qė me gojėt e tyre thanė: "Ne kemi besuar", e zemrat e tyre nuk kanė besuar (munafikėt), e as i atyre qė janė jehudi, tė cilėt shumė i pėrgjigjen gėnjeshrės dhe shumė e dėgjojnė (fjalėn) njė populli qė nuk vjen te ti, ata janė qė i menjanojnė fjalėt pas vėnies sė tyre nė vendin e vet (nga ana e All-llahut) e thonė: "Nėse u jepet kjo, pranoni, e nėse nuk u jepet, atėherė refuzoni. Po atė qė All-llahu do, ta humbė, ti nuk mund tė bėsh asgjė pėr te (nuk mund ta shpėtosh). Janė ata tė cilėve All-llahu nuk deshi t'iu pastrojė zemrat (prej kufrit). Janė ata qė nė kėtė jetė kanė poshtėrim, kurse nė jetėn tjetė kanė denim tė madh.

    42.
    Janė ata qė i pėrgjigjen tė pavėrtės dhe hanė shumė haramin (ryshfetin). Nė qoftė se vijnė te ti (pėr ndonjė gjykim), gjyko mes tyre ose hiqu tyre. Nėse prapsesh prej tyre (nuk gjykon), ata nuk mund tė sjellin ty kurrfarė dėmi. Po nėse gjykon mes tyre, gjyko drejtė; All-llahu i do tė drejtit.

    43.
    E si kėrkojnė ata gjykimin tėnd, kur ata kanė Tevratin, e nė tė cilin ėshtė vendimi i Allauhut, e pastaj ata refuzojnė mė vonė atė (vendimin tėnd)? Ata nuk janė besimtarė.

    44.
    Ne e zbritėm Tevratin, nė tė cilin ėshtė udhėzimi i drejtė dhe drita. Sipas tij gjykuan ndaj atyre qė ishin jehudi, pejgamerėt qė ishin tė bindur, gjykuan edhe dijetarėt e devotshėm e paria fetare, ngase ishin tė obliguar ta ruanin librin e Allauhut dhe ishin mbrojtės tė tij. Prandaj, mos u frikėsoni nga njerėzit, vetėm Mua tė mė frikėsoheni dhe mos i ndėrroni argumentet e Mia pėr pak send. E kush nuk gjykon me atė qė e zbriti All-llahu, ata janė mohues.

    45.
    Ne u caktuam atyre nė tė (nė Tevrat) kundėrmasat ndėshkuese: njeriu (mbytet) pėr njeriun, syri pėr syrin, hunda pėr hundėn, veshi pėr veshin, dhėmbi pėr dhėmbin, por edhe plagėt kanė kundėrmasė. E kush e falė atė (hakmarrjen), ajo ėshtė shpagim (nga mėkatet) pėr tė. E kush nuk vendos sipas asaj qė zbriti All-llahu, ata janė mizorė (tė pa drejt).

    46.
    Ne vazhduam gjurmėt e tyre (tė pejgamberėve) me Isain, birin e Merjemes, vėrtetues i Tevratit qė kishin mė parė. Atij i dhamė Inxhilin, qė ėshtė udhėzim i drejtė dhe dritė, qė ėshtė vėrtetues i Tevratit qė kishin pranė, qė ishte udhėzues e kėshillues pėr tė devotshmit.

    47.
    (E zbritėm) Qė ithtarėt e Inxhilit tė gjykojnė sipas asaj qė All-llahu e zbriti nė tė. E kush nuk gjykon sipas asaj qė All-llahu e zbriti, tė tillėt janė mėkatarė tė dalė jashtė rrugės sė Zotit.

    48.
    Ne edhe ty (Muhammed) ta zbritėm librin (Kur'anin) e vėrtetė qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe garantues i tyre. Gjyko, pra, mes tyre me atė qė All-llahu e zbriti, e mos pėlqe epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė i erdhi. Pėr secilin prej jush, Ne caktuam ligje program (tė posaēėm nė ēėshtje tė veprimit). Sikur tė donte All-llahu, do t'ju bėnte njė popull (nė fe e sheriat), por deshi t'ju sprovojė nė atė qė iu dha juve, andaj ju (besimtarė) pėrpiquni pėr punė tė mira. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu, e Ai do t'ju njoftojė me atė qė kundėrshtoheshi.

    49.
    (Ta zbritėm) Qė edhe ti tė gjykosh me atė qė tė zbriti All-llahu, e mos ndiq dėshirat e tyre dhe ruaju rrezikut tė tyre qė tė mos tė shmangin nga njė pjesė e asaj qė ta zbriti All-llahu. Nėse ata refuzojnė (gjykimin tėnd), ti dije se All-llahu ka pėr qėllim t'i ndėshkojė pėr disa mėkate tė tyre. Nė tė vėrtetė, njė shumicė e njerėzve janė jashtė rrugės.

    50.
    A thua mos po kėrkojnė gjykimin e kohės sė injorancės, po pėr njė popull qė bindshėm beson, a ka gjykim mė i mirė se ai i All-llahut?

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:05

    51.
    O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtetė All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqarė.

    52.
    E ata qė nė zemrat e tyre kanė sėmundje, i sheh se ngarendin te ta (pėr miqėsi) duke thėnė: "Po frikėsohemi se mos po na sillet ndonjė e keqe". Po All-llahu do tė sjellė fitoren, ose diē tjetėr nga ana e Tij, e atėherė do tė pendohen pėr atė qė e mbanin fsheht nė shpirtin e tyre.

    53.
    Ata qė besuan ju thonė: "A kėta ishin qė u betuan nė Zotin me betimin mė tė fortė tė tyre se ishin me ju? I shkatėrruan veprat e veta dhe aguan tė dėshpėruar.

    54.
    O ju qė besuat! Kush largohet prej nga feja e vet (i bėn dėm vetes) s'ka dyshim se All-llahu do tė sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e All-llahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė kėrcėnuesi. Kjo (cilėsi e atij populli) ėshtė dhuratė e All-llahut qė i jep atij qė do. All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.

    55.
    Mik (i afėrt) juaji ėshtė vetėm All-llahu, ėshtė i dėrguari i Tij dhe ata qė besuan e qė falin namazin dhe japin zeqatin duke bėrė rukuė (duke qenė respektues).

    56.
    E kush ka pėr mik All-llahun, tė dėrgurin e Tij dhe ata qė besuan, s'ka dyshim se ana (pala-krahu) e All-llahut ėshtė ngadhėnjyese.

    57.
    O ju qė besuat! Mos i merrni pėr miq ata tė cilėve u ėshtė dhėnė libri para jush edhe as jobesimtarėt qė me fenė tuaj tallen dhe luajnė. Kinie dro All-llahun po qe se jeni besimtarė.

    58.
    Edhe thirrjen (ezanin) tuaj pėr namaz ata e marrin pėr tallje e lojė. Me kėtė vėrtetojnė se janė popull qė nuk kupton.

    59.
    Thuaj: "O ithtarė tė librit, a na shihni pėr tė metė vetėm pse besuam All-llahun; besuam atė qė na zbriti neve dhe atė qė zbriti mė parė! S'ka dyshim, shumica jush janė tė shfrenuar.

    60.
    Thuaj: " A t'ju lajmėroj pėr njė tė keqe (tė zezė) mė tė dėmshme (nga ajo e metė qė na e shihni) si dėnim nga All-llahu? (Ajo ėshtė) Mallkimi i atij qė e mallkoi All-llahu dhe hidhėrimi ndaj tij, qė disa rej tyre i shdėrroi nė majmunė e nė derra, e i bėri tė djallit. Tė tillėt janė nė pozitė mė tė keqe dhe mė tė humburit prej rrugės sė drejtė.

    61.
    E kur vijnė te ju, thonė: "Kemi besuar", ndėrsa ata me (kufr) mosbesim kanė hyrė dhe me tė kanė dalė. Po All-llahu di mė sė miri se ēka fshihnin ata.

    62.
    Dhe, shumė prej tyre i sheh se nguten nė mėkat, nė mizori e nė ngrėnie tė haramit. Sa e shėmtuar ėshtė ajo qė bėnė ata.

    63.
    E, pse paria fetare (e krishterė dhe jehude) tė mos i ndalin nga ato thėnie tė tyre tė rreme dhe nga ngrėnia e haramit (e ryshfetit)! Sa punė e keqe ėshtė ajo e tyre (e parisė fetare).

    64.
    Jehuditė thanė: "Dora e All-llahut ėshtė e shtrėnguar!" Qofshin tė shtangur duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar, pse thanė atė. Jo, duart e Tij janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė. Kjo qė t'u zbrit ty do t'u shtojė disave nga ata (nga paria fetare) shumė largimin dhe mohimin. Ne ndėrmjet tyre hodhėm armiqėsi dhe urrejtje qė do t'u vazhdojė deri nė ditėn e kijametit. Sa herė qė ndezėn zjarr pėr luftė, All-llahu e shuajti atė, e ata pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. All-llahu nuk i do ngatėrrestarėt.

    65.
    Sikur ithtarėt e librit tė besonin dhe tė ruheshin (haramit), Ne do t'ua shlyenim mėkatet e tyre dhe do t'i fusnim nė xhennete me pėrjetime tė begatshme.

    66.
    Dhe, sikur ta zbatonin Tevratin, Inxhilin dhe Kur'anin, qė u zbritėn nga Zoti i tyre, ata do tė kishin furnizim me bollėk nga qielli dhe toka. Ėshtė njė grup i drejtė (i matur) prej tyre, por ėshtė e keqe ajo qė punojnė shumica prej tyre.

    67.
    O ti i dėrguar! Komunikoje atė qė t'u zbrit prej Zotit tėnd, e nėse nuk bėn (kumtimin nė tėrėsi), atėherė nuk e ke kryer detyrėn (revalatėn-risalen). All-llahu tė garanton mbrojtjen prej njerėzve (prej armiqve). All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin qė mohon.

    68.
    Thuaj: "O ithtarė tė librit, ju nuk jeni asgjė (nė fe) derisa tė mos zbatoni Tevratin, Inxhilin dhe atė qė ju zbriti nga Zoti i juaj. E kjo qė t'u zbrit ty nga Zoti yt do tė shtojė te shumica prej tyre rezistencė e mohim. Po ti, mos u keqėso pėr popullin qė nuk beson.

    69.
    S'ka dyshim se kush e beson All-llahun (sinqerisht) e beson ditėn e gjykimit dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qė besuan, prej jehudivė, prej sabiinėve (tė krishterė qė adhurojnė yjtė), prej tė krishterėve, pėr ta nuk do tė ketė frikė as pikėllim (me kusht qė tė kenė pranuar tė dėrguarin e fundit- Muhammedin).

    70.
    Ne patėm marrė besėn prej beni israilve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn.

    71.
    Ata menduan se nuk do tė kenė telashe (qė i mbytėn pejgamberėt), mirėpo ashtu u verbuan (nga rruga e drejtė) dhe u shurdhuan (nga e vėrteta). Pastaj (pasi i zuri belaja) All-llahu u pranoi pendimin. Mirėpo, mė vonė shumė prej tyre mbetėn tė verbėr e tė shurdhėr. All-llahu di pėr atė qė punuan.

    72.
    Bėnė kufr (mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: "All-llah ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes". E vetė Mesihu, (Isai) tha: "O beni israil, adhuronie All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, All-llahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij xhennetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.

    73.
    Gjithashtu bėnė kufr (mosbesim) ata qė thanė: " All-llahu ėshtė i treti i treve". S'ka nė gjithėsi tjetėr pos njė All-llahu, e nėse nuk pushojnė nga ajo qė thanė (tre zotėra), do t'i kapė dėnim i dhėmbshėm, ata qė nuk besuan prej tyre.

    74.
    E pse tė mos pendohen dhe tė kėrkojnė te All-llahu falje, kur All-llahu dihet se falė shumė, ėshtė mėshires.

    75.
    Mesihu, bir i Merjemes, nuk ėshtė tjetėr, vetėm se i dėrguar; para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė (e ndershme). Qė tė dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit tjerė). Ja, si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj sesi i kthejnė shpinėn tė vėrtetės!

    76.
    Thuaju: A adhuroni pos All-llahut atė qė nuk mund t'ju sjellė as dėm as dobi? All-llahu ėshtė qė dėgjon (ē'thoni) qė di (ē'veproni).

    77.
    Thuaju: "O ithtarė tė librit, mos e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės dhe mos shkoni pas epsheve tė njė populli tė mėparshėm qė ka humbur, qė ka shkaktuar humbjen e shumė tė tjerėve dhe qė u largua nė tėrėsi prej rrugės sė drejtė.

    78.
    Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Davudit dhe tė Isait, tė birit tė Mejremes. Kėshtu u veprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan.

    79.
    Ata ishin qė nuk ndalonin njėri-tjetrin nga e keja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e shėmtuar.

    80.
    I sheh shumė prej tyre qė i miqėsojnė ata qė mohuan. E keqe ėshtė ajo qė i pėrgaditėn vetės sė tyre ngase All-llahu ėshtė i hidhėruar kundėr tyre dhe ata pėrjetė janė nė azab (nė vuajtje tė dėnimit).

    81.
    Sikur tė ishin ata qė vėrtet e besojnė All-llahun, pejgamberin dhe atė qė i zbriti atij, nuk do t'i zinin pėr miq ata (idhujtarėt), por shumica prej tyre janė fasika (mėkatarė).

    82.
    Gjithqysh ti do tė vėresh se jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me armiqėsi tė fortė kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve). Ndėrsa do tė vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt thanė: "Ne jemi nesara-krishterė". Kėtė ngase prej tyre (tė krishtrėve) ka dijetarė (ulema) dhe tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryeneēė.

    83.
    Kur e dėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė dėrguarit (Kur'anin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: "Zoti ynė, ne kemi besuar, pra regjistro ndėr ata qė dėshmojnė (ndėr ymetin e Muhammedit).

    84.
    (the thonė) Pėrse tė mos besojmė All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti ynė do tė na ēojė (nė xhennet) sė bashku me njerėzit e mirė.

    85.
    Pėr ata qė thanė, All-llahu i shpėrbleu me xhennete, nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Ky ėshtė shpėrblimi pėr njerėzit bamirės.

    86.
    Ndėrkaq, ata qė mohuan dhe pėrgenjeshtruan arumentet Tona, janė banues tė zjarrit.

    87.
    O ju qė besuat! Mos i ndaloni (mos i bėni haram) tė mirat qė pėr ju i lejoi (i bėri hallall) dhe mos teproni, se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (i kalojnė kufijtė e dispozitave tė Zotit).

    88.
    Hani nga ajo qė All-llahu ju furnizoi si hallall tė mirė dhe, duke qenė se ju All-llahut i besoni, ruanu dėnimit tė Tij!

    89.
    All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimiet e juaja tė paqėllimta (pėr betim), por ju merr pėr ato qė jeni zotuar qėllimisht. E shpagimi i tij (i betimit tė bėrė) ėshtė duke i ushqyer dhjetė tė varfėr me ushqim mesatar qė ushqeni familjen tuaj, ose duke i veshur ata (tė dhjetė), ose duke liruar njė rob. E kush nuk ka mundėsi t'i bėjė kėto, le tė agjėrojė tri ditė. Ky ėshtė shpagim pėr betimet tuaja kur i theni ato. Ruani betimet tuaja. Kėshtu All-llahu ju sqaron dispozitat e veta, ashtu qė jeni mirėnjohės.

    90.
    O ju qė besuat, s'ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar.

    91.
    Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, t'ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotit dhe t'ju largojė nga namazi. Pra, a po i jepni fund (alkoolit e bixhozit)?

    92.
    Bindjuni All-llahut dhe bindjuni tė dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni). E nėse refuzoni, atėherė pra, dine se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimi i qartė.

    93.
    Ata qė besuan dhe bėnė punė tė mira, nuk kanė mėkat pėr atė qė u ushqyen (mė herėt) derisa ata ruhen (prej haramit), besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, mandej ruhen (nga ajo qė ka qenė e lejuar e ėshtė e ndaluar) dhe besojnė dhe pastaj ruhen (nga ēdo mėkat) dhe bėjnė mirė. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.

    94.
    O ju qė besuat, All-llahu do t'ju sprovojė me diēka nga gjahu qė e arrijnė duart ose shigjetat tuaja, pėr t'u dalluar te All-llahu ai qė i frikėsohet Atij nė heshtje (nė bazė besimi). E kush i shkel (dispozitat) pas kėtij (sqarimi) ai ka dėnim tė dhėmbshėm.

    95.
    O ju qė besuat, mos e mbytni gjahun, duke qenė ju nė ihram. E kush e mbyt atė me qėllim, atėherė dėnimi ėshtė therrorizimi i njė kafshe shtėpiake tė ngjashme me atė (tė egrėn) qė e ka mbytur. Pėr kėtė ēėshtje vendosin dy njerėz tė drejtė nga mesi juaj, duke bėrė at kurban pėr Qabe, ose (dėnimi ėshtė) duke ushqyer tė varfėr, ose sa ai (ushqimi), agjėrim, kėtė pėr ta shijuar tė keqen e punės sė tij. All-llahu ka falur tė kaluarėn. E kush bėn pėrsėri, (gabimin) All-llahu dėnon ashpėr. All-llahu mbizotėron (ēėshtjet), hakmerret (me dėnim).

    96.
    Gjahu dhe ushqimi nė det u ėshtė lejuar, si pėrjetim pėr ju dhe pėr udhėtarėt, kurse gjahu tokėsor u ėshtė ndaluar sa tė jeni nė ihram. Kinie dro All-llahun, te i cili do tė tuboheni!

    97.
    All-llahu e bėri Qaben, shtėpinė e shenjtė, vend jetėsimi (ēėshtjet tė fesė tė jetės) pėr njerėz, dhe muajin e shenjtė, edhe kurbanin edhe (ato kafshė tė shėnuara pėr kurban) atė me qafore. Kėtė (pėrcaktim nga Zoti) qė ta dini se All-llahu e di ē'ka nė qiej dhe ē'ka nė tokė dhe se All-llahu ka pėrfshirė me urtėsinė e dijen e vet ēdo send (pėrcaktimi i Zotit pėr kėto ėshtė me qėllim tė caktuar, e pėr tė mirėn e njerėzve).

    98.
    Dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė, dhe dine se All-llahu ėshtė dhurues, ėshtė mėshirues.

    99.
    I dėrguari nuk ka tjetėr obligim vetėm tė kumtojė (shpalljen); All-llahu di ē'publikoni dhe ē'bani fshehtė.

    100.
    Thuaj: "Nuk ėshtė e njejtė e keqja dhe e mira, po edhe nėse tė mahnit ty shumimi i sė keqes, pra kini frikė All-llahun (e mos pranoni tė keqen) o ju tė zotėt e mendjes, ashtu qė tė shpėtoni.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:06

    101.
    O ju qė besuat, mos pyetni pėr sende qė, nėse u thuhet ajo (pyetja) haptazi, ju vjen keq juve, e nėse pyetni pėr to gjatė kohės kur zbritej Kur'ani, do t'ju dalė nė shesh (dhe do ta ngarkoni veten pa nevojė). All-llahu u fali atė (pyetjet qė i bėtė mė herėt); All-llahu falė shumė, ėshtė i bute.

    102.
    Njė popull qė ishte para jush pat bėrė aso pyetjesh, e pastaj (nuk i zbatoi) u bė mohues i tyre.

    103.
    All-llahu nuk emėroi (pėr tė shenjtė) Behirėn, as Saibėn, as Vesilėn, dhe as Hamėn, por ata qė nuk besuan trillojnė rrenė pėr All-llahun, (duke thėnė se All-llahu i pėrcaktoi) dhe shumica e tyre nuk kuptojnė (se janė duke shpifur).

    104.
    E kur ju thuhet atyre: "Ejani te ajo qė e zbriti All-llahu dhe te (ēka thotė) i dėrguari, ata thonė: "Na mjafton ajo qė i gjetėm prindėrit tanė", (a mjafton) edhe nėse prindėrit e tyre ishin qė nuk dinin asgjė dhe nuk ishin nė rrugė tė drejtė.

    105.
    O ju qė besuat, ruane veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu dhe Ai ju njohton pėr atė qė vepruat.

    106.
    O ju qė besuat, dėshmimi me rastin e atij qė lė testament (vasijjet) kur i ėshtė afruar ndonjėrit prej jush vdekja, bėhet me dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj, ose nga dy tė tjerė pos jush, nėse jeni nė udhėtim (nė rrugė e s'keni tė afėrm) dhe ju gjen telashja e vdekjes. E nėse dyshoni (nė dėshminė e tyre) i ndalni ata tė dy pas namazit (tė iqindisė) dhe ata betohen nė All-llahun: "Ne nuk e japim betimin nė All-llahun pėr asgjė edhe sikur tė jetė (ai pėr tė cilin betohemi) i afėrm dhe nuk e fshehim dėshminė e (porositur prej) All-llahut, pse atėherė ne do tė jemi mėkatarė!"

    107.
    E nėse dihet se ata tė dy kanė merituar mėkat (kanė gėnjyer) atėherė nė vend tė tyre merren dy tė tjerė prej atyre qė kanė meritė (meritė trashėgimi) dhe ata tė dy betohen nė All-llahun: "Dėshmimi ynė ėshtė mė i drejtė nga dėshmimi i atyre (dy tė parėve), dhe ne nuk e tejkaluam (drejtėsinė), pse atėherė do tė ishim nga mizorėt!"

    108.
    Ky (rregull) ėshtė mė afėr qė tė bėjnė dėshmimin (dėshmitarėt e testamentit) ashtu si ėshtė drejt, dhe qė tė frikėsohen (dėshmitarėt trashėgimtarė) se po thyhet betimi i tyre me njė betim tjetėr. Kini frikė All-llahun dhe bindjuni, se All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin shkatėrrues.

    109.
    (Pėrkujtonie o njerėz) Ditėn kur All-llahu i tubon tė dėrguarit e u thotė: "Ēfarė pėrgjigje (popujt) u dhanė juve?" Ata (pejgamberėt) thonė: "Ne nuk dimė, vėrtet Ti je qė i di tė gjitha tė fshehtat!"

    110.
    All-llahu (atė ditė) i thotė: "O Isa, bir i Merjemes, pėrkujtoj tė mirat e Mia ndaj teje dhe ndaj nėnės sate, kur tė fuqizova me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin), e ti u fole njerėzve (kur ishe) nė djep dhe (kur ishe) i pjekur (si burrė), kur ta mėsova ty librih e urtėsinė Tevratin e Inxhilin, kur me lejen Time formove nga balta si formė shpeze e i fryve asaj dhe me urdhėrin Tim u bė shpezė, kur e shėrove tė verbėrin dhe tė sėmurin nga sėmundja e lėkurės me dėshirėn Time, kur me urdhėrin Tim i nxore (tė gjallė) tė vdekurit, kur i zbrapa beni israilėt prej teje (qė deshėn tė tė mbysin) atėherė kur erdhe me argumente, e disa prej tyre qė nuk besuan than: "Kjo (mrekullia e Isait) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e qartė!"

    111.
    Dhe kur i frymėzova Havarijjunėt (i urdhėrova): "Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin Tim!" E ata thanė: " Ne besuam, e ti dėshmo se ne jemi muslimanė".

    112.
    Dhe (pėrkujto) kur Havarijjunėt thanė: " O Isa, bir i Merjemes, Zoti yt a mund tė na zbresė njė tryezė nga qielli?" (Isai) tha: "Keni frikė All-llahun nėse jeni besimtarė!"

    113.
    (Ata) Thanė: "Ne dėshirojmė tė hamė nga ajo dhe tė na binden (edhe mė shumė) zemrat tona dhe tė vėrtetojmė bindshėm se na e the tė vėrtetėn e tė bėhemi dėshmues tė saj!"

    114.
    Isai, bir i Merjemes, tha: "O All-llah, Zoti ynė, zbritna nga qielli njė tryezė, tė na jetė festė (gėzim) pėr ne dhe pėr ata (qė vijnė) pas nesh, tė jetė argument prej Teje, dhe dhurona se Ti je furnizuesi mė i mirė!"

    115.
    All-llahu tha: "Unė atė ua zbres, e kush prej jush mohon pastaj, Unė atė e dėnoj me njė dėnim qė nuk e dėnoj asnjė nga njerėzit".

    116.
    Dhe kur All-llahu tha: "O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: "Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos All-llahut!?" (Isai) Tha: "Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua ta them atė qė s'ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti e di ē'ka nė mua, e unė nuk di ē'ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!"

    117.
    Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre, pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!"

    118.
    Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė ata janė robėr Tu, e nėse u falė atyre, Ti je i gjithėfuqishmi, i urti.

    119.
    All-llahu tha: "Kjo ėshtė dita qė tė drejtėve u bėn dobi drejtėsia e tyre. Ata kanė xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj, janė pėr jetė tė pasosur nė ta. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Ky ėshtė shpėtim i madh.

    120.
    Vetėm i All-llahut ėshtė sundimi ndaj qiejve e tokės dhe ēka ka nė to. Ai ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:06

    6. En'am



    1.
    Falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, qė krijoi qiejt dhe tokėn, qė formuloi errėsirat e dritėn, e megjithkėtė (qė Ai meriton lavdėrim) ata qė mohuan, i barazojnė (idhujt) me Zotin e tyre.

    2.
    Ai ėshtė qė ju krijoi nga balta, e mandej ju caktoi njė afat (pėr vdekje) dhe njė afat ėshtė i caktuar pranė dijes sė Tij, dhe pas (gjithė kėsaj tė vėrtete) ju dyshoni.

    3.
    Ai ėshtė All-llahu (qė adhurohet e madhėrohet prej ēka ka) nė tokė; Ai i di fshehtėsitė dhe publikimet tuaja dhe Ai e di atė qė bėni.

    4.
    Nuk ka argument qė u vjen atyre nga argumentet e Zotit tė tyre, e qė ata nuk i shmangen.

    5.
    Ata pėrgėnjeshtruan tė vėrtetėn kur u erdhi, e mė vonė do tė kuptojnė lajmin e asaj me tė cilėn talleshin.

    6.
    A e vėrejtėn ata sa gjenerata para tyre i shkatėrruam qė Ne u patėm mundėsuar atyre (komoditet) nė tokė ēfarė juve nuk ju mundėsuam; u patėm lėshuar nga qielli shi me bollėk dhe u patėm bėrė qė tė rrjedhin lumenj ndėr ta, e pėr shkak tė mėkateve tė tyre i shkatėrruam dhe pas tyre sollėm (breza) tjerė.

    7.
    Edhe sikur tė zbritnim ty njė libėr tė shkruar nė letėr, e ta preknin atė me duart e tyre, ata qė mohuan do tė thoshin: "Kjo nuk ėshtė tjetėr pėrveē njė magji e qartė".

    8.
    E pastaj thanė: "Pse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė engjėll (tė na thotė pėr Muhammedin se ėshtė i dėrguar)". E sikur tė zbritnim Ne njė engjėll, ēėshtja do tė merrte fund duke mos u dhėnė atyre njė afat.

    9.
    Sikur ta bėnim Ne atė (tė dėrguarin) engjėll, atė do ta bėnim (nė formė) njeriu e do t'ua pėrzienim (ngatėrronim) atyre atė qė i pėrzien ata vetes sė tyre.

    10.
    Edhe tė dėrguarit tė tjerė para teje janė pėrqeshur, e ata qė u tallėn pėsuan (dėnim) pėr shkak se talleshin.

    11.
    Thuaj: "Ecni nėpėr tokė e mandej shikoni se si qe pėrfundimi i gėnjeshtarėve.

    12.
    Thuaj: "E kujt ėshtė e tėrė kjo nė qiej e tokė?" Thuaj: "Vetėm e All-llahut". Ai ia pėrcaktoi mėshirėn Vetes. Ai do t'ju tubojė nė ditėn e gjykimit, pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. Ata qė i shkaktuan humbje vetvetes, ata nuk besojnė.

    13.
    Vetėm e Tij ėshtė gjithėēka pushon e lėviz natėn e ditėn. Ai gjithėēka dėgjon dhe gjithėēka di.

    14.
    Thuaj: "A pos All-llahut, krijues i qiejve dhe i tokės, qė ushqen tė tjerėt, ndėrsa vetė nuk ushqehet, tė pranoj Zot tjetėr?" Thuaj: "Unė jam urdhėruar tė jem i pari qė bindem dhe (urdhėrohem): tė mos bėhem kurrsesi nga idhujtarėt.

    15.
    Thuaj: "Vėrtet, unė i frikėsohem dėnimit tė ditės sė madhe, nėse nuk i pėrulem Zotit tim".

    16.
    Kush mėnjanohet atė ditė nga ai (dėnimi), atė Ai e ka mėshiruar, dhe ai ėshtė shpėtim i qartė.

    17.
    Nėse All-llahu tė godet me ndonjė tė keqe, s'ka kush qė ta largojė atė pos Tij, e nėse tė dhuron ndonjė tė mirė, duhet ditur se Ai ėshtė i gjithėfuqishėm pėr ēdo send.

    18.
    Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė Tij. Ai hollėsisht di punėt e Tij dhe tė robėrve tė Vet.

    19.
    Thuaj: "Cili send ka dėshminė mė tė madhe?" Thuaj: "All-llahu ėshtė dėshmues mes meje e jush, e mua mė ėshtė shpallur ky Kur'an qė me tė t'ju tėrheqė vėrejtjen juve dhe atij qė i komunikohet (dhe tė gjithė atyre qė vijnė pas jush deri nė ditėn e kijametit). Ju po dėshmoni se pos All-llahut ka edhe zota tjerė, a?" Thuaj: "Unė nuk dėshmoj!" Ai ėshtė vetėm njė Zot dhe unė jam i pastėr nga ajo qė ju i shoqėroni!"

    20.
    Atyre qė Ne u kemi dhėnė librin, e njohin atė (Muhammedin) sikurse i njohin bijtė e tyre. Janė ata qė asgjėsuan vetveten, andaj nuk besojnė.

    21.
    Kush ėshtė mė mizor se ai qė ndaj All-llahut shpif gėnjeshtra apo ka pėrgėnjeshtruar faktet e Tij? S'ka dyshim, shpifėsit dhe gėnjeshtarėt nuk kanė shpėtim.

    22.
    Pėrkujto ditėn kur Ne i tubojmė tė gjithė dhe u themi atyre qė i shoqėruan: "Ku janė ata tė shoqėruarit tuaj, qė i trillonit?"

    23.
    Atėherė (pas atij sprovimi) pėrgjigje tjetėr s'u mbetet pėrveē tė thonė: "Pėr All-llahun, o zoti ynė, ne nuk ishim dhujtarė!"

    24.
    Shih, se si bėjnė gėnjeshtra kundėr vetes dhe si u shkoi huq ajo qė trillonin!

    25.
    Ka prej tyre qė ty tė dėgjon (kur lexon Kur'anin). Po Ne kemi krijuar mbulesė mbi zemrat e tyre qė tė mos e kuptojnė atė dhe nė veshėt e tyre sajuam shurdhim, dhe edhe sikur t'i shohin tė gjitha faktet, ata nuk besojnė, derisa kur vijnė te ti e tė polemizojnė ata qė mohuan thonė: "Nuk ėshtė tjetėr ky (Kur'ani) vetėm se mit i hershėm.

    26.
    Ata ndalojnė (tė tjerėt) nga ai dhe vetė largohen prej atij (Kur'anit), e me atė nuk shkatėrrojnė tjerėt vetėm vetveten, dhe nuk e hetojnė.

    27.
    E sikur t'i shihje ata kur janė ndalur pranė zjarrit e thonė: "Ah sikur tė ktheheshim (nė dynja), tė mos gėnjejmė faktet e Zotit tonė e tė bėhemi nga besimtarėt!"

    28.
    Jo, (s'ėshtė ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e s'ka dyshim, ata janė gėnjeshtarė.

    29.
    Ata thanė: "Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė rigjallemi.

    30.
    Dhe, sikur t'i kishte parė ata kur tė ndalohen para Zotit tė tyre e u thuhet atyre: "A nuk ėshtė kjo (ringjalja) e vėrtetė?" Ata thonė: " Po, pėr zotin tonė!" thotė: "Shijoni pra dėnimin pėr atė qė mohonit!"

    31.
    Ata qė pėrgėnjeshtruan se do tė takohen me All-llahun (nė ditėn e gjykimit) kanė humbur pėrderisa t'u vijė momenti (kijameti) befas e tė thonė: "Tė mjerėt ne pėr atė qė lėshuam" (nga punėt e mira nė dynja), e duke i bartur gabimet e veta nė shpinė, dhe, e shėmtuar ėshtė ajo qė bartin.

    32.
    Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. S'ka dyshim se bota tjetėr ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni?

    33.
    Ne dimė se ty tė brengos ajo qė thonė, e ata nuk tė gėnjejnė ty, por ata mizorė mohojnė argumentet e All-llahut.

    34.
    Janė pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj s'ka kush qė ndryshon fjalėt (premtimet) e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrguarve (edhe ti do tė ndihmohesh sikurse ata).

    35.
    Por, nėse refuzimi i tyre tė ėshtė bėrė brengė e madhe, ti kėrkoje, nėse ke mundėsi, ndonjė vrimė nė tokė ose nė qiell e t'u sjellėsh atyre ndonjė argument (po ti s'mund ta bėsh kėtė). Tė kishte dashur All-llahu i kishte tubuar nė rrugė tė drejtė; po ti mos u bė nga tė padijshmit (dhe mos u brengos).

    36.
    Vetėm ata qė kanė dėgjim tė shėndoshė i pėrgjigjen (ftesės). Tė vdekurit (ata qė dėgjojnė dhe nuk besojnė) All-llahu i ringjall, e pastaj te Ai kthehen (u jep atė qė e meritojnė).

    37.
    Dhe thanė: "Pėrse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė mrekulli nga Zoti i tij?" Thuaj: "S'ka dyshim se All-llahu ka fuqi t'ia zbresė njė mrekulli, por shumica e tyre nuk e dinė (se ēka do t'i gjente mė pas).

    38.
    Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk janė tė ndara nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju (Zoti i krijoi, i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pas dore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen.

    39.
    E ata qė i bėnė tė rreme faktet Tona janė shurdhmemecė tė mbetur nė errėsira. All-llahu e humb kė tė dojė dhe e vė nė rrugė tė drejtė atė qė do.

    40.
    Thuaju: " Nėse u vjen dėnimi nga All-llahu ose u vjen kijameti, mė tregoni,nėse jeni tė sinqertė, a do tė thirrni kė pos All-llahut (pėr ndihmė)?"

    41.
    Jo, vetėm Atij (All-llahut) do t'i luteshi, e nėse do Ai, ju heq atė pėr ēka i luteni, e do t'i harronit ata (zota) qė ia shoqėronit.

    42.
    Ne kemi dėrguar (pejgamberė) edhe te popjt para teje (e derisa nuk dėgjuan), i dėnuam me skamje e mjerim, ashtu qė tė pėrulen.

    43.
    E pse tė mos pėruleshin kur ju erdhi atyre dėnimi jonė? Por zemrat e tyre ishin ngurosor, po edhe djalli ua hjeshoi atė qė bėnin.

    44.
    Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t'i i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyrt e ēdo gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.

    45.
    Ndaj u zhduk mbeturina e popullit mizor, pra Falėnderim i qoftė Zotit tė botave.

    46.
    Thuaj: "Nėse All-llahu ua merr tė dėgjuarit, tė pamurit dhe ua mbyll zemrat, pos All-llahut cili zot tjetėr do t'ju sjellė atė?". Shih se si ua sqarojmė faktet e megjithkėtė ata nuk ua vėnė veshin!

    47.
    Thuaj: "Mė tregoni nėse dėnimi nga All-llahut u vjen befas ose me parashenja, a shkatėrrohet kush tjetėr pos popullit mizor?"

    48.
    Ne tė dėrguarit nuk i dėrgojmė ndryshe vetėm si pėrgėzues dhe qortues. E kush besoi dhe u pėrmirėsua, ata nuk kanė as frikė as brengė.

    49.
    Ata qė i pėrgėnjeshtruan faktet tona, ata i kap dėnimi ngase nuk respektuan normat.

    50.
    Thuaj: "Unė nuk u them juve se i kam nė kompetencė depotė e All-llahut (e t'ju sjellė mrekulli), as nuk pretendoj se i di fshehtėsitė (e t'ju tregojė se kur do t'ju vijė dėnimi), as nuk u them se unė jam engjėll. Unė ndjek vetėm atė qė mė shpallet mua. Thuaj: "A janė baras i verbėti dhe ai qė sheh?" A nuk mendoni?

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:07

    51.
    Ti tėrhiqju vėrejtjen me kėtė (Kur'an) atyre qė i frikėsohen tubimit para zotit tė tyre, nė mėnyrė qė tė ruhen, sepse pos Tij nuk do tė ketė as mbrojtės as ndėrmjetėsues.

    52.
    Dhe mos i pėrze ata qė adhurojnė Zotin e tyre pa pra mėngjes e mbrėmje, duke qenė tė sinqertė ndaj Tij. Ti nuk pėrgjigjesh asgjė nga llogaria e tyre e as ata nuk kanė kurrfarė pėrgjegjėsie nga llogaria jote, e po i dėbove ata do tė bėhesh nga tė padrejtit.

    53.
    Kėshtu Ne i sprovojmė disa me disa tjerė (pasanikun me varfnjakun, atė me autoritet me atė pa tė) ashtu qė tė thonė: " A kėto janė mes nesh qė All-llahu i dhuroi?" A nuk ėshtė All-llahu mė i dijshmi pėr ata qė janė mirėnjohės?!

    54.
    E kur tė vijnė ty ata qė i besojnė ajetet tona, thuaju: "Selamun alejkum, Zoti juaj ia ngjeshi vetes mėshirėn. Kush bėn prej jush ndonjė tė keqe pa dije, e mandej pas asaj (tė keqe) pendohet dhe pėrmirėsohet, s'ka dyshim se All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė Mėshirues.

    55.
    Ja, kėshtu Ne i sqarojmė argumentet, nė mėnyrė qė tė dalė nė shesh rruga e kriminelėve.

    56.
    Thuaj: "Unė jam i ndaluar tė adhuroj ata qė adhuroni ju, pos All-llahut! Thuaj: "Unė nuk ndjeki dėshirat tuaja, pse atėherė do tė isha i humbur e jo prej tė udhėzuarve (nė rrugė tė drejtė).

    57.
    Thuaj: "Unė i pėrmbahem tė vėrtetės (qė mė erdhi) nga Zoti im. Ju e gėnjet atė, e pėr atė qė nguteni ju (dėnimin), nuk e bėj unė, vendimi i takon vetėm All-llahut; Ai e rrėfen tė vėrtetėn dhe Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve.

    58.
    Thuaj: "Sikur tė ishte ajo pėr tė cilėn nguteni ju te unė, ēėshtja mes meje dhe jush do tė ishte e pėrfunduar. All-llahu mė sė miri i di pėr mizorėt.

    59.
    Ēelėsat e fshehtėsive janė vetėm te Ai, atė (fshehtėsinė) nuk e di kush pos Tij. Ai e di ēka ka nė tokė dhe nė det, Ai e di pėr ēdo gjeth qė bie dhe s'ka kokėrr nė thellėsi tė tokės, s'ka tė njomė dhe s'ka tė thatė qė nuk ėshtė (shėnuar) nė librin e qartė (Levhi Mahfudh).

    60.
    Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn dhe e di ēka vepruat ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) pėr deri nė afatin e caktuar (vdekje). Pastaj do tė ktheheni e do t'ju njohtojė me atė qė keni pas vepruar.

    61.
    Vetėm Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė vet. Ndaj juve dėrgon rojė (cakton engjėj) derisa kur t'i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin shpirtin tė dėrguarit tanė (tė tjerė) dhe ata nuk bėjnė kurrfarė lėshimi.

    62.
    Pastaj i kthehen All-llahut, Sunduesit tė vėrtetė tė tyre. Vetėm i tij ėshtė sundimi (gjykimi) dhe Ai ėshtė mė i shpejti i llogaritėsve.

    63.
    Thuaj: "Kush ju shpėton prej errėsirave (trishtuese) tė tokės e tė detit e (nga trishtimi) ju e lutni atė haptas e fshehtas (duke thėnė), nėse Ai na shpėton prej kėsaj, ne do tė jemi (besimtarė) mirėnjohės?"

    64.
    Thuaj: "All-llahu ju shpėton nga ajo dhe nga ēdo brengosje. Megjithėkėtė ju Atij i pėrshkruani shok.

    65.
    Thuaj: "Ai ka fuqi (t'ju shpėtojė, por edhe) t'ju sjellė dėnim prej sė larti ose prej sė poshti nėn kėmbėt tuaja apo t'ju ndaj nė grupe e ta luftoni njėri-tjetrin. Shih se si i sqarojmė faktet nė mėnyrė qė tė kuptojnė".

    66.
    E populli yt e konsideroi atė (Kur'anin) tė rremė, porse ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: "Unė nuk jam rojė e juaj".

    67.
    Ēdo lajm e ka afatin e realizimit, e mė vonė, ju do tė kuptoni.

    68.
    Kur sheh ata se janė thelluar (me tallje) nė ēėshtjet Tona, largohu prej tyre derisa tė kalojnė nė bisedė tjetėr. Nėse djalli tė bėn tė harrosh (e rri me ta), pasi tė bie ndėr mend, mos rri me popullin mizor.

    69.
    Pėr ata qė ruhen (pėr besimtarėt) s'ka kurrfarė pėrgjegjėsie (qė tallen), por duhet t'ju pėrkujtojmė nė mėnyrė qė tė ruhen edhe ata (qė tallen).

    70.
    Hiqu atyre qė e marrin fenė (nė vend qė ta respektojnė) pėr lojė e dėfrim dhe i ka mashtruar jeta e kėsaj bote. Ti pėrkujto me tė (Kur'anin) qė tė mos bjerė njeriu viktimė e asaj qė ka vepruar, e qė s'ka mbrojtės as ndėrmjetėsues pėr te pos All-llahut. Madje ai (njeri) edhe nėse jep, ēdo lloj shpagimi nuk i pranohet. Tė tillėt janė ata qė ranė viktimė e asaj qė punuan. Ata, pėr shkak se mohuan, pėr pije kanė ujė tė vluar e dėnim tė idhėt.

    71.
    Thuaj: "A pos All-llahut tė adhurojmė ēka nuk na sjell as dobi as dėm dhe tė kthehemi mbrapa (nė kufr) pasi qė All-llahu na vuri nė rrugė tė drejtė? Dhe atėherė tė bėhemi sikur ai, tė cilin djallėzit e kanė rrėmbyer (e kanė hedhur) nė tokė (nė njė humnerė) e lėnė tė hutuar qė, edhe pse ai ka shokė qė e thėrrasin nė rrugė tė drejtė (i thonė): "Eja te ne" (ai nuk pėrgjigjet). Thuaj: "I vetmi udhėzim ėshtė ai udhėzimi i All-llahut, dhe se jemi urdhėruar qė t'i dorėzohemi zotit tė botėve.

    72.
    (Na ėshtė thėnė) Dhe falne namazin dhe kini frikė prej Tij, se Ai ėshtė te i cili do tė tubohemi.

    73.
    E Ai ėshtė qė krijoi qiejt dhe tokėn me qėllim tė caktuar, e (ruajuni dėnimit) ditėn kur thotė: "Bėhu"! Ajo bėhet. Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi ditėn kur i fryhet "Surit" (kjo ėshtė hera e dytė). Ai e di tė fshehtėn dhe konkretėn, ėshtė mė i urti qė di pėr ēdo gjė nė hollėsi.

    74.
    Pėrkujtoju (o i dėrguar) kur Ibrahimi i tha babait tė vet Azerit: "A statuja (idhuj) adhuron pėr zota? Unė po tė shoh ty dhe popullin tėnd nė njė humbje tė sigurt.

    75.
    E kėshtu Ibrahimit ia mundėsuam t'i shohė madhėsitė e qiejve e tė tokės pėr t'u bėrė edhe mė i bindur.

    76.
    E kur atė e mbuloi nata, ai e pa njė yll e tha: "Ky ėshtė Zoti im!" E kur u zhduk ai (perėndoi) tha:" Unė nuk i dua ata qė humbėn".

    77.
    Kur e pa hėnėn tė posa lindur tha: "Ky ėshtė Zoti im! e kur perėndoi ajo, tha: Nėse Zoti im nuk mė udhėzon, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur!"

    78.
    Kur e pa diellin tė lindur, tha: "Ky ėshtė Zoti im, ky ėshtė i madh!" e kur ai perėndoi, tha: O populli im, unė jam i pastėr nga ajo qė ju i shoqėroni!"

    79.
    Unė me veten time i drejtohem Atij qė krijoi qiejt e tokėn, larg besimeve tė tjera; unė nuk jam prej atyre qė i pėrshkruajnė shok!

    80.
    Po atė e (me Ibrahimin) polemizoi populli i tij e ai tha: "A polemizoni me mua, rreth All-llahut e Ai mė udhėzoi?" Unė nuk u frikohem atyre qė ju ia bėni shok, vetėm nėse Zoti im do ndonjė send (tė mė godas, ai mė godet). Me dijen e Tij Zoti im ka pėrfshirė ēdo send, a nuk e merrni me mend?"

    81.
    E si t'ju frikohem atyre qė ju ia shoqėruat, e ju nuk frikoheni pėr atė qė i shoqėruat All-llahut pa pasur kurrfarė argumenti. E cili grup, pra, ėshtė mė e drejtė tė jetė i sigurt, nėse jeni qė kuptoni?

    82.
    Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e ngatėrruan me besim tė kotė, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.

    83.
    Kėto janė argumentet tona qė ia dhamė Ibrahimit kundėr popullit tė tij. Ne ngrisim nė shkallė tė lartė atė qė duam. Zoti yt ēdo send e vė nė vendin e vet, asgjė nuk mund t'i fshehet.

    84.
    Ne atij (Ibrahimit) i falėm Is-hakun dhe Jakubin dhe secilin prej tyre e udhėzuam. Mė parė edhe Nuhun e patėm udhėzuar. E nga pasardhėsit e tij (tė Ibrahimit) udhėzuam Davudin, Sulejmanin, Ejjubin, Jusufin, Musain dhe Harunin. Kėshtu i shpėrblejmė bamirėsat.

    85.
    (shpėrblyem) Edhe Zekerijanė, Jahjanė, Isain, Ilijasin tė gjithė prej tė mirėve tė pėrsosur.

    86.
    (shpėrbylem) Edhe Ismailin, Eljesanė, Junusin dhe Lutin. Tė gjithė kėta i veēuam mbi njerėzit tjerė.

    87.
    Edhe disa nga prindėrit, nga pasardhėsit dhe nga vėllezėrit e tyre i zgjodhėm (pėr pejgamberė) dhe i udhėzuam nė rrugė tė vėrtetė.

    88.
    Ky ėshtė udhėzim i All-llahut, udhėzon me tė kė tė dojė nga robėt e Tij. E sikur t'i pėrshkruajnė shok Zotit (edhe ndonjė nga kėta) kishte pėr t'iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.

    89.
    Ata ishin qė u patėm dhėnė librin, urtėsinė e pejgamberllėkun; e nėse kėta (idhujtarėt mekas) e refuzojnė kėtė (pejgamberllėkun tėnd), Ne e kemi siguruar kėtė me njė popull qė nuk e refuzon.

    90.
    Ata (tė dėrguarit e pėrmedur) ishin qė All-llahu i vuri nė rrugė tė drejtė, andaj ti merri shembull nė udhėzim. Thuaj: "Unė nuk kėrkoj pėr kėtė (komunikimin e Kur'anit) shpėrblim prej jush. Ky nuk ėshtė tjetėr, pėrveē njė kėshillė pėr mbarė njerėzit.

    91.
    Ata (mohuesit) nuk e njohėn All-llahun sa duhet njohur Atė kur thanė; "All-llahu nuk i shpalli gjė asnjė njeriu!" Thuaj: "Kush e zbriti librin, me tė cilin erdhi Musai e qė ishte dritė e udhėrrėfyes pėr njerėz, e tė cilin ju e bėni tė shpėrndarė nė letra,qė disa i prezentoni, kurse shumicėn e fshehni. Dhe u mėsuat ēka nuk e dinit ju as prindėrit tuaj? Thuaj: (e zbriti) All-llahu". Mandej lėri ata qė luajnė nė atė kotėsinė e tyre.

    92.
    Edhe ky (Kur'an) ėshtė libėr qė e zbritėm; ėshtė i bekuar, vėrtetues i tė mėparshmes, e qė t'i tėrheqėsh vėrejtjen nėnės sė fshatrave (tė banorėve mekas) dhe atyre pėrreth saj (mbarė botės). Ata qė e besojnė Ahiretin, besojnė nė tė (Kur'anin), ata edhe e falin namazin rregullisht.

    93.
    E kush ėshtė mė gabimtar i madh se sa ai qė trillon rrenė ndaj Zotit, ose thotė: "Mua po mė shpallet e nuk i ėshtė shpallur asgjė, ose se sa ai qė thotė: "Do tė thur diēka tė ngjajshme me atė qė e ka zbritur All-llahu". E, sikur t'i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): "Shpėtonie pra vetveten (nėse mundeni)". "Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se e thoshit tė pavėrtetėn pėr All-llahun, dhe ndaj argumenteve tė Tij ishit kryeneē.

    94.
    Nė tė vėrtetė ju na erdhėt njė nga njė (tė vetmuar), ashtu si ju krijuam sė pari; keni lėnė prapa shpinės atė qė u patėm dhėnė, e nuk po shohim se i keni me vete ndėrmjetėsuesit tuaj, tė cilėt i mendonit se pėr ju janė ndihmėtarė (i shoqėronit All-llahut). S'ka dyshim, ėshtė kėputur lidhja mes jush, dhe mbaroi ajo ēka mendonit (ndėrmjetėsues apo zotėra tjerė).

    95.
    S'ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe Ai ėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si atėherė shmangeni (nga besimi)?

    96.
    Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e diellin dhe hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i plotfuqishmit, i gjithėdijshmit.

    97.
    Ai ėshtė, qė krijoi yjet pėr ju qė me ta tė orientoheni nė errėsira kur jeni nė tokė ose nė det. Vėrtet Ne i shpjeguam argumentet tona pėr njė popull qė di tė mendojė.

    98.
    Ai ėshtė qė ju krijoi (filloi) prej njė njeriu; aty (mbi tokė) jetoni (qėndroni) dhe nėn te do tė pushoni. Ne i sqaruam argumentet njė populli qė di tė kuptojė.

    99.
    Ai ėshtė qė lėshoi nga lartė shiun e me tė nxori bimėn e ēdo sendi dhe prej bimės gjelbėrim dhe prej tij (prej gjelbėrimit) kokrra tė dendura nė kallinj. E nga hurmet, nga sythat e tyre kalaveshė tė afėrt (pėr t'i vjelė). Edhe kopshtie me hardhi, ullinj e shegė tė ngjajshme (nė dukje) e tė llojllojshme (nė shije). Shikoni pra frutat e tyre kur i formojnė dhe kur piqen (tė gjitha kėto nga shiu). Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė.

    100.
    E xhinėt ia bėjnė shokė All-llahut, e nė tė vėrtetė Ai i krijoi ata (xhinėt) dhe duke mos patur kurrfarė dije, ata shpifėn se Ai (Zoti) ka djem e vajza. Larg (shpifjeve) ėshtė madhėria e Tij e lartė.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:08

    101.
    Ai (All-llahu) ėshtė qė krijo (pa kurrfarė shembulli) qiejt dhe tokėn (e duke qenė i tillė), e si do tė ketė Ai fėmijė kur nuk pati bashkėshorte? Ēdo send e krijoi Ai, dhe ėshtė mė i dijshmi pėr tė gjitha sendet e krijuara.

    102.
    Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, nuk ka tė adhuruar pėrveē Tij, Krijues i ēdo sendi, pra adhuronie Atė; Ai ėshtė mbikėqyrės ndaj ēdo sendi.

    103.
    Tė parėt (e njerėzve) nuk mund ta pėrfshinė Atė, e Ai i pėrfshinė tė parėt. Ai ėshtė shumė i kujdesshėm, hollėsisht i njohur.

    104.
    Juve ju erdhėn argumente tė qarta nga Zoti i juaj e kush i sheh (kupton) ai e ka pėr vete, e kush verbėrohet, ai e ka pėr tė zezėn e vet. E unė (Pejgamberi) nuk jamė rojė e juaj.

    105.
    E kėshtu Ne i sqarojmė dėshmitė, ashtu qė ata thonė: "Ke mėsuar ti" (nga librat, po fjalės sė tyre nuk i vihet veshi) dhe qė pėr t'ia bėrė edhe mė tė qarta njė populli qė di tė dallojė (tė vėrtetėn nga e kota).

    106.
    Ti (Muhammed) praktiko atė qė t'u shpall nga Zoti yt. S'ka Zot, pėrveē Tij. Largohu prej idhujtarėve.

    107.
    E sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė ishin idhujtarė. Ne nuk tė bėmė pėrcjellės tė tyre e as qė je mbikėqyrės i tyre.

    108.
    Ju mos ua shani ata (zota) qė u luten (idhujtarėt), pos All-llahut, e (si hakmarrje) tė fyejnė All-llahun nga armiqėsia, duke mos ditur (pėr madhėrinė e Tij). Kėshtu Ne i kemi zbukuruar ēdo populli veprimin e vet, mandej e ardhmja e tyre ėshtė te Zoti i tyre, e Ai i shpėrblen pėr atė qė vepruan.

    109.
    Ata u betuan me njė betim tė fortė nė All-llahun, se nėse u vjen atyre ndonjė mrekulli, do ta besojnė. Thuaj: "Ēėshtja e atyre mrekullive ėshtė te All-llahu". E ku e dini ju, ndoshta kur tė vijnė ato nuk u besojnė.

    110.
    Ne i rrotullojmė zemrat dhe tė parėt e tyre (prej besimit) ashtu sikundėr nuk e besuan atė (Kur'anin) pėr herė tė parė, dhe i lėmė tė bredhin tė hutuar nė atė mashtrimin e tyre.

    111.
    E edhe sikur t'ju zbritnim Ne atyre engjėjt, t'ju flitnin tė vdekurit, t'ju tubonin atyre ēdo send (gjallesė) konkretisht, ata nuk kishin pėr tė besuar, vetėm po tė donte All-llahu, por shumica e tyre nuk dinė (se besimi ėshtė dhuratė nga Zoti).

    112.
    Dhe kėshtu (sikurse edhe ty) ēdo pejgamberi i bėmė armiq disa nga njerėzit dhe nga xhinėt e djallėzuar, qė me fjalė tė shkėlqyeshme nė mėnyrė tė fshehtė nxit njėri-tjetrin nė mashtrime. E sikur tė donte Zoti yt, ata nuk do tė bėnin atė (armiqėsi), po ti lėri ata me ato trillime.

    113.
    Dhe qė tė anojnė (te ato fjalė mashtruese) zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn e ardhshme dhe qė tė kėnaqen e ngarkohen me atė qė janė duke u ngarkuar (ty nuk tė dėmtojnė asgjė).

    114.
    (Thuaj) A pos All-llahut tė kėrkoj unė gjykatės (mes meje dhe juve)? Kur Ai ėshtė qė zbriti librin nė mėnyrė tė shkoqitur? Atyre qė u dhamė librin e dinė se ai (Kur'ani) ėshtė i zbritur prej Zotit tėnd saktėsisht, pra mos u bė prej atyre qė dyshojnė.

    115.
    Fjalėt e Zotit tėnd janė plot tė vėrteta (ēka lajmėrojnė) dhe plot tė drejta (ēka gjykojnė). S'ka kush qė tė ndryshoj fjalėt (vendimet) e Tij. Ai ėshtė qė dėgjon e di.

    116.
    Nė qoftė se u bindesh shumicės (mohuese qė janė) nė tokė, ata do tė largojnė ty nga rruga e All-llahut. Ata nuk ndjekin tjetėr vetėm supozime dhe nuk janė tjetėr vetėm se rrenacakė.

    117.
    S'ka dyshim, Zoti yt e di mė sė miri pėr atė qė ėshtė larguar rruga e Tij dhe Ai ėshtė mė i dijshmi pėr tė udhėzuarit.

    118.
    Ju (besimtarė) hani nga ajo qė (ėshtė therrur dhe) ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, po qe se jeni tė bindur nė faktet e Tij.

    119.
    Ē'keni ju qė tė mos hani nga ajo pėr tė cilėn ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, e Ai ju sqaroi juve se ēka ėshtė ndaluar pėr ju, pėrveē kur jeni detyruar (atėherė edhe harami ėshtė hallall). Njė shumicė (e mohuesve), duke mos pasur kurrfarė dije, por vetėm nga pasionet e tyre, duan t'i largojnė nga e vėrteta (njerėzit). Po Zoti yt di mė sė miri pėr ata qė i shkelin dispozitat.

    120.
    Dhe mos bėni mėkate as haptas as fshehtas. Ata qė bėjnė mėkatin do tė ndėshkohen pėr mėkatin e bėrė.

    121.
    Dhe mos hani nga ajo qė (para therjes sė saj) nuk ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, vėrtet ajo (ngrėnia) ėshtė mėkat. Djallėzit i nxisin miqtė e vet qė t'ju polemizojnė juve, e nėse i dėgjoni ata, atėherė jeni si ata (idhujtarė).

    122.
    Vallė, a ėshtė ai qė qe i vdekur kurse Ne e ngjallėm dhe i dhamė dritė, me tė cilėn ecėn mes njerėzve, si ai qė ka mbetur nė errėsirė (i humbur) dhe nuk mund tė shpėtojė nga ajo? Ja, kėshtu (si kėtij nė errėsirė) iu duket mirė mohuesve ajo qė veprojnė.

    123.
    Dhe ashtu (sikurse nė Mekė) nė ēdo qytet kemi bėrė kriminelėt e tij pari, nė mėnyrė qė tė bėjnė dredhi nė tė, por nuk mashtrojnė tjetėr kė pos veten e tyre dhe prapėseprapė nuk kuptojnė.

    124.
    E kur u vjen atyre ndonjė argument i prerė (pėr Muhammedin), ata thonė: "Kurrsesi nuk e besojmė atė (dėrgesėn e Muhammedit) derisa tė mos na jepet edhe neve ngjajshėm me atė qė iu pat dhėnė tė dėrguarve tė All-llahut"! Mė sė miri All-llahu e di ku ta vėrė dėrgesėn (risalen) e vet. Ata qė bėnė krim do t'i godasė poshtrimi dhe dėnimi i fortė te All-llahu pėr shkak se vazhdimisht bėnin hile.

    125.
    Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (tė pranuar) islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, zemrėn e tij ia bėn shumė tė ngusht sikur tė ngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė.

    126.
    Kjo ėshtė rruga e Zotit tėnd, ėshtė e drejtė, Ne shpjeguam argumentet pėr njerėz qė pėrkujtojnė.

    127.
    Ata e kanė vendin e shpėtimit (Xhennetin) te Zoti i tyre; Ai ėshtė mbrojtės i tyre, pėr atė qė ata vepruan.

    128.
    Pėrkujto ditėn kur Ai i tubon ata tė gjithė (e u thotė): "O grumbull i xhinve, ju mashtruat shumė njerėz!" E nga njerėzit qė ishin miq tė tyre (tė xhinve) thonė: "Zoti ynė ne pėrfituam njėri prej tjetrit, dhe e arritėm afatin tė cilin e caktove!" Tha: "(Zoti) Zjarri ėshtė vendi juaj, pėrgjithmonė jeni nė tė, pos (kohės) ēka do All-llahu" Vėrtet Zoti yt ėshtė mė i urti, mė i dijshmi.

    129.
    Po ashtu (sikur u dhamė xhinve dhe njerėzve pėrjetim), Ne i bėjmė sundues disa mizorė mbi mizorėt e tjerė pėr shkak tė asaj qė fituan (vepruan).

    130.
    O grumbull i xhinve dhe i njerėzve! A nuk ju erdhėn nga mesi juaj tė dėrguar t'ju rrėfejnė argumentet e Mia dhe t'ju tėrheqin vėrejtjen pėr takimin tuaj nė kėtė ditė? Ata thonė: "Dėshmojmė kundėr vetvetes". I pat mashtruar ata jeta e kėsaj bote dhe ashtu (tė detyruar) dėshmuan kundėr vetvetes se me tė vėrtetė e refuzonin (tė vėrtetėn).

    131.
    Kėtė (dėrgimin e tė dėrguarve) ngase Zoti, yt nuk ėshtė qė pėr shkak tė mėkatit tė shkatėrrojė njė vend, e banorėt e tij tė jenė tė painformuar.

    132.
    Po pėr secilin (veprues) ka shkallė (qė do t'i arrijė) sipas asaj qė vepruan. All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė.

    133.
    Zoti yt nuk ka nevojė pėr asgjė, Ai ėshtė mėshirues. Nėse do Ai, juve ju zhduk dhe sjell kė tė dojė pas jush, ashtu sikurse ju solli juve nga pasardhėsit e atyre qė ishin para jush.

    134.
    Ajo qė iu kėrcėnohet (kijameti, ringjallja, llogaria, pėrgjegjėsia) pa tjetėr do tė vijė, e ju nuk mund ta pengoni. (Nuk mund ta menjanoni caktimin e Zotit).

    135.
    Thuaj: "O populli im (kurejshit)! veproni nė atė qė jeni, e unė do ta vazhdoj tė veproj nė atė qė jam, e mė vonė do ta dini se kujt do t'i takojė e ardhmja e lavdishme. Ėshtė e ditur se zullumqarėt nuk gjejnė shpėtim.

    136.
    Dhe nga ajo qė krijoi Ai prej tė lashtave dhe prej kafshėve shtėpiake, ata (idhujtarėt) ndanė njė pjesė pėr All-llahun dhe thanė: "Kjo ėshtė pėr All-llahun, si mendonin ata, e kjo ėshtė e idhujve tanė". Ajo qė ishte pėr idhujt, nuk shkon te All-llahu, e ajo qė ėshtė pėr All-llahun, shkon te idhujt e tyre. Sa gjykim i shėmtuar ėshtė ai qė gjykojnė (pjesėn e idhujve e plotėsonin nga ajo e All-llahut, nė rast nevoje, e tė All-llahut jo).

    137.
    Kėshtu shumicės sė idhujtarėve, idhujt ua hijeshuan atyre mbytjen e fėmijėve tė vet, pėr t'i shkatėrruar (me mashtrime) dhe pėr ua ngatėrruar fenė (qė e kishin pasur tė Ismailit). Po sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė bėnin atė, andaj hiqu tyre dhe asaj qė shpifin.

    138.
    Dhe sipas bindjes sė tyre ata thoshin: "Kėto kafshė dhe kėto bimė janė tė ndaluara, nuk mund tė ushqehet me to, pėrveē ata, tė cilėve ne ua lejomė; kėto janė kafshė qė ėshtė e ndaluar t'u hipet; kėto janė kafshė gjatė therrjes sė tyre nuk pėrmendin emrin e All-llahut, duke shpifur ndaj Tij. Ai do t'i ndėshkojė ata pėr shpifjet e tyre.

    139.
    Madje ata thonin: "Ēka ėshtė nė barqet e kėtyre kafshėve ėshtė vetėm pėr mashkujt tanė, e ndaluar pėr gratė tona. E nėse ishte e ngordhtė (fruti nė bark) ata (mashkuj e femra) ishin tė barabartė nė tė. Do tė ndėshkojė Ai cilėsimin e tyre tė rrejshėm. Ai ėshtė i pėrsosur nė punėt e Tij, i dijshėm pėr krijesat e Tij.

    140.
    S'ka dyshim se kanė dėshtuar keq ata qė mbytėn fėmijėt e tyre nga mendjelehtėsia e pa kurrfarė dije dhe ata qė duke i shpifur Zotit, shpallėn tė ndaluar atė qė Zoti u kishte dhuruar. Ata kanė humbur rrugėn e drejtė dhe prej fillimit nuk ishin nė udhėzim.

    141.
    Ai (All-llahu) ėshtė qė krijoi kopshte (bimėt e tė cilave) tė ngritura lart (nė shtylla) dhe tė rrafshta (tė shtrira nė tokė), edhe hurmet dhe drithėrat me frute (shije) tė ndryshme; (krijoi) ullinjtė dhe shegėt e ngjashme (nga shija). Hani frutat e tyre kur tė piqen dhe ditėn e korrjes (tė vjeljes) sė frutave jepne atė pjesė qė ėshtė obligim (tė varfėrve e nevojlive) dhe (hani-jepni) mos teproni, pse Ai nuk i do shkapėrderdhėsit.

    142.
    Nga kafshėt (shtėpiake krijoi) edhe aso pėr ngarkim (pėr hipje) dhe aso, prodhimi i tė cilave pėrdoret pėr shtrojė (l*** i tyre ose pėr therrje). Hani nga ajo qė All-llahu ju dhuroi, e mos ndiqni gjurmėt (rrugėt) e shejtanit, pse ai ėshtė armik juaj i hapėt.

    143.
    Ai (krijoi) tetė lloje (nga kafshėt shtėpiake): prej deleve dy (dash e dele), prej dhive dy (cjap e dhi). Thuaj: "A janė tė ndaluar (haram) dy meshkuj apo dy femra apo ēka mbanė (pjell) mitra e dy (llojeve tė tyre) femrave?" Mė tregoni, pra, me fakte tė ditura (e jo me trillime) nėse jeni tė sinqertė.

    144.
    Ai (krijoi) edhe nga devet dy (lloje) dhe nga lopėt dy (lloje). Thuaj: "A dy meshkuj i ka ndaluar (haram), a dy femrat, ose ēka mban mitra e dy (llojeve tė tyre) femrave?" A mos ishit tė pranishėm kur All-llahu ju porositi me kėtė (hallall apo haram)?" E kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon rrenė pėr All-llahun dhe ashtu t'i humbė njerėzit nė mungesė tė dijes. All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė mizorėt.

    145.
    Thuaj: "Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua (nė Kur'an) nuk po gjej diēka tė ndaluar nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se ai (ushqimi) ėshtė: coftinė, gjak i derdhur ose mish derri, ai i ndytė, dhe pos asaj qė ėshtė therrur jo nė emėr tė All-llahut (por tė ndonjė idhulli) e qė ėshtė mėkat. E kush detyrohet (t'i hajė kėto tė ndaluara), por duke mos pasur pėr qėllim shijen dhe duke mos e tepruar; Zoti yt ėshtė qė falė e mėshiron shumė.

    146.
    E (posaqėrisht) ndaj atyre qė janė jehudi Ne kemi ndaluar ēdo (kafshė) thundrake: nga lopėt dhe delet u kemi ndaluar dhjamin e tyre, pos atij (dhjami) nė shpinėn dhe nė zorrėt e tyre dhe pos atij tė pėrzier me ndonjė asht. Kėtė (masė-ndalesė) e morėm si ndėshkim ndaj mėkatit tė tyre. S'ka dyshim, Ne jemi tė vėrtetė (nė ēka ju rrėfejmė).

    147.
    Po, nė qoftė se (pėr kėtė jehuditė) tė pėrgėnjeshtrojnė Thuaj: "Sa mėshirues i madh ėshtė ky Zoti juaj, po (mos u mashtroni) dėnimi i Tij pėr njerėzit kriminelė nuk mund tė prapėsohet!"

    148.
    E ata qė i shoqėruan Zotit, do tė thoshin: "Sikur tė donte All-llahu nuk do t'i bėnim shok (nuk do tė ishim idhujtarė), as ne, as prindėrit tanė, e as nuk do tė ndalonim asnjė send."Kėshtu patėn gėnjyer edhe ata qė ishin para tyre derisa (pėr shkak tė mėkatit) pėrjetuan dėnimin tonė tė ashpėr. Thuaj: "A mos keni ndonjė fakt e tė na prezentoni atė neve?" Ju i mbėshteteni vetėm hamendjes, nė tė vėrtetė,vetėm gėnjeni.

    149.
    Thuaj: "All-llahu ka argumentin mė tė plotė dhe sikur tė donte Ai do t'ju vinte nė rrugė tė drejtė tė gjithėve.

    150.
    Thuaj: "Sillni dėshmitarėt, tė cilėt dėshmojnė se All-llahu ndaloi (bėri haram) ato (qė i ndalonin vetė). Nėse duan tė dėshmojnė rrejshėm, ti mos dėshmo bashkė me ta dhe mos shko pas dėshirave tė atyre qė argumentet Tona i bėnė tė rreme dhe pas atyre qė nuk besojnė jetėn e qė largohen prej Zotit tė tyre (adhurojnė tjetėr).

    151.
    Thuaj: "Ejani t'ju lexojė atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve tė hapta apo tė fshehta, mos e mbytni njeriun sepse mbytjen e tij e ndaloi All-llahu, pėrpos kur ėshtė me vend. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:08

    152.
    Mos iu afronu pasurisė sė jetimit derisa ai tė arrijė pjekurinė, (mund t'i afroheni) vetėm nė mėnyrė mė tė mirė, zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn, Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė tij. Kur tė flitni (tė dėshmoni), duhet tė jeni tė drejtė edhe ėshtė ēėshtja pėr (kundėr) tė afėrmit, dhe zotimin e dhėnė All-llahut plotėsonie. Kėto janė me ēka Ai ju porositė kėshtu qė tė pėrkujtoni.

    153.
    Dhe se kjo ėshtė rruga (feja) Ime e drejtė (qė e caktova pėr ju), pra pėrmbajuni kėsaj, e mos ndiqni rrugė tė tjera e t'ju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, ashtu qė tė ruheni.

    154.
    E Musait i dhamė librin plotėsim (i tė mirave) pėr atė qė tregon bindje tė mirė, dhe sqarues pėr ēdo send, udherrėfyes e mėshirė, ashtu qė tė besojnė se do tė takohen me Zotin e tyre.

    155.
    Dhe ky ėshtė libėr, dobiprurės, Ne e zbritėm, pėrmbanju kėtij, ruajuni ashtu qė tė mėshiroheni.

    156.
    (E zbritėm Kur'anin) Qė tė (mos) thoni: "Libri u zbriti vetėm dy grupeve para nesh (jehudive e tė krishterėve) dhe se ne ishim tė panjohur me librat (me mėsimet) e tyre.

    157.
    Dhe qė tė (mos) thoni: "Sikur tė na kishte zbritur neve libri, (sikurse u zbriti atyre dy grupeve) ne do tė ishim edhe mė tė udhėzuar se ata. Juve ju erdhi nga Zoti juaj argumenti (Kur'ani), ju erdhi udhėzimi, mėshira. E kush ėshtė mė zullumqar se ai qė argumentet e Zotit i bėn tė rreme dhe ua kthen shpinėn atyre? Ne do t'i ndėshkojmė me ndėshkim mė tė rėndė ata qė ua kthyen shpinėn argumenteve Tona, pėr shkak tė prapėsimit qė bėnė.

    158.
    A mos janė duke pritur tjetėr ata (pas kėtyre fakteve) vetėm t'ju vijnė engjėjt (t'ua marrin shpirtin), tė vijė Zoti yt (urdhėri pėr shkatėrrim) ose tė vijnė disa nga shenjat e Zotit tėnd, (nė) ditėn kur vijnė disa shenja tė Zotit tėnd, asnjė njeriu nuk i vlen besimi i Tij nėse nuk ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė nė besimin e tij kurrfarė tė mire. Thuaj: "Pritni, edhe ne jemi duke pritur!"

    159.
    Vėrtet ata qė e pėrēanė fenė e tyre dhe u ndanė nė grupe, ti (Muhammed) nuk ke kurrfarė pėrgjegjėsie. ēėshtja e tyre ėshtė vetėm te All-llahu, Ai do t'i njohė me atė qė punuan.

    160.
    Kush vjen me njė (punė) tė mirė, ai (nė ditėn e gjykimit) shpėrblehet dhjetė fish, e kush vjen me (vepėr) tė keqe, ai ndėshkohet vetėm pėr tė. Atyre nuk u bėhet e padrejtė.

    161.
    Thuaj: "Vėrtet Zoti im mė udhėzoi nė rrugė tė drejtė, qė ėshtė fé e drejtė, fé e Ibrahimit, qė ishte larg besimeve tė kota. Ai (Ibrahimi) nuk ishte idhujtar!

    162.
    Thuaj: "Namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime janė thjesht pėr All-llahun, Zotin e botėve.

    163.
    Ai nuk ka shok (nuk adhuroj tjetėr). Me kėtė (thjeshtėsi tė adhurimit vetėm pėr Zotin) jam i urdhėruar dhe jam i pari i muslimanėve (i pari qė pranoj dhe bindem)!

    164.
    Thuaj: " A tė kėrkojė Zot pos All-llahut, e Ai ėshtė Zot i ēdo sendi (ekzistues) dhe dėmi i secilit person ėshtė kundėr vetes. Askush nuk do tė bartė barrėn e tjetrit. Mandej, kthimi juaj ėshtė te Zoti juaj; e Ai ju njofton pėr atė qė pėrēaheshit.

    165.
    Ai ėshtė qė ju bėri sundues (zėvendėsues) nė tokė (pas shkatėrrimit tė atyre qė ishin mė parė) dhe lartėsoi nė njė shkallė mė tė lartė disa nga ju mbi tė tjerėt, pėr t'ju sprovuar nė atė qė ju dha. All-llahu ėshtė ndėshkues i shpejtė, ėshtė qė falė e Mėshirues.

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:09

    7. A'raf



    1.
    Elif, Lam, Mim, Sadė.

    2.
    (Ky ėshtė) Libri, qė tė ėshtė zbritur ty, qė me tė t'u tėrheqėsh vėrejtjen dhe t'i kėshillosh besimtarėt, pra tė mos ketė shtrėngim nė gjoksin tėnd (pėr kumtimin e tij).

    3.
    Pėrvetėsoni atė qė ju ėshtė zbritur nga Zoti juaj, e mos zini miq (pėrkrahės) pos Tij. Pak ėshtė ajo qė po merrni pėrvojė.

    4.
    Sa fshatra (banorė) kemi shkatėrruar (me fajin e tyre) e dėnimi Jonė u erdhi atyre natėn, a (ditėn) kur ishin duke pushuar (duke fjetur).

    5.
    Kur u erdhi atyre dėnimi Jonė, s'kishin ē'tė kėrkonin tjetėr, vetėm tė thonė: "Vėrtetė,ne ishim zullumqarė" (tė pranojnė gabimin).

    6.
    Ne patjetėr do tė marrim nė pėrgjegjėsi ata, tė cilėve u ėshtė dėguar (pejgamber), e do t'i marrim nė pyetje edhe tė dėrguarit.

    7.
    Dhe duke e ditur mirė Ne do t'u rrėfejmė atyre (pėr atė qė punuan), se Ne nuk ishim qė mungonim (ishim tė pranishėm).

    8.
    Atė ditė peshimi (masa) ėshtė i drejtė. Atij qė i rėndohen peshojat, ata janė tė shpėtuar.

    9.
    Kujt i vijnė lehtė peshojat, ata e humben vetveten, ngase i refuzan argumentet Tona me tė padrejtė.

    10.
    Ne ju vendosėm nė tokė dhe ju mundėsuam jetesėn (mjetet pėr tė jetuar), e pak prej jush po falėnderoni.

    11.
    Ne ju krijuam pastaj ju dhamė formėn, e mandej engjėjve u thamė: "Bėni sexhde pėr Ademin". Ata i bėnė sexhde pos Iblisit. Ai nuk qe prej atyre qė bėnė sexhde.

    12.
    (All-llahu) Tha: "Ēka tė pengoi ty tė bėsh sexhde, kur Unė tė urdhėrova?" Ai (Iblisi) tha: "Unė jam mė i vlefshėm se ai, mė krijove mua nga zjarri, e atė e krijove nga balta!"

    13.
    (All-llahu) Tha: "Zbrit nga ai (Xhenneti), nuk tė takon tė bėsh kryelartėsi nė tė, dil jashtė, s'ka dyshim ti je i poshtėruar".

    14.
    (Iblisi) Tha: "Mė afatizo gjer ditėn kur ringjallen (njerėzit)!"

    15.
    (All-llahu) Tha: "Ti je i Afatizuar!"

    16.
    (Iblisi) Tha: "Pėr shkak se mė humbe mua, unė do t'u ulem atyre (do t'u zė pusi) nė rrugėn Tėnde tė drejtė,

    17.
    Mandej, do t'ju sillem atyre para, prapa, nga e djathta dhe nga e majta e tyre, e shumicėn e tyre nuk do ta gjejsh qė tė falėnderohen (tė besojnė)!"

    18.
    (All-llahu) Tha: "Dil nga ai (Xhenneti), i urrejtur, i dėbuar. Kush prej tyre vjen pas teje, Unė kam pėr ta mbushur Xhehennemin me tė gjithė ju.

    19.
    (Ne i thamė) O Adem, ti dhe bashkėshortja jote zini vend nė Xhennet, hani nga tė doni, e mos iu afroni kėsaj peme, pse do tė bėheni prej zulumqarėve (tė vetvetes suaj).

    20.
    Shejtani i nxiti ata tė dy (i mashtroi), qė t'ua zbulojė atyre pjesėt e turpshme qė u ishin tė mbuluara dhe tha: "Zoti juaj nuk ua ndaloi ju dyve atė pemė vetėm qė tė mos bėhi meleqė (engjėj), ose tė mos bėheni prej tė pėrjetshmėve.

    21.
    Dhe ju bėri be atyre (duke u thėnė) se: unė jam kėshillues pėr ju.

    22.
    Atėherė me mashtrim i zbriti (nė nivel tė palakmueshėm). E kur e shijuan pemėn u zbulua vendturpi i tyre dhe filluan tė mbulojnė atė (duke vėnė gjeth mbi gjeth) nga gjethet e (pemėve tė) Xhennetit. Zoti i tyre i thirri (duke u thėnė): "A nuk ua ndalova ju dyve atė pemė dhe a nuk ju thashė ju dyve se shejtani ėshtė armik i haptė pėr ju?!"

    23.
    Ata tė dy thanė: "Zoti ynė, ne i bėmė tė padrejtė(i dėmtuam) vetvetes sonė, nė qoftė se nuk na falė dhe nuk na mėshiron, ne me siguri do tė jemi prej tė shkatėrruarve!"

    24.
    (All-llahu) Tha: "Zbritni, jeni armik i njėri-tjetrit. Nė tokė ju e keni vendqėndrimin (vendbanimin) dhe pėrjetim deri nė njė kohė.

    25.
    Tha: "Nė tė (nė tokė) do tė jetoni (do tė gjallėroni), nė tė do tė vdesni (do tė varroseni) dhe prej saj do tė nxirreni (do tė ringjalleni).

    26.
    O bijtė e Ademit, Ne krijuam pėr ju petk qė ju mbulon vendturpėsinė dhe petk zbukurues. Po petku i devotshmėrisė, ai ėshtė mė i miri. Kėto janė argumentet e All-llahut, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.

    27.
    O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė kurrsesi shejtani sikurse i nxori prindėrit tuaj nga Xhenneti, zhveshi prej tyre petkun e tyre qė t'ju dalė nė shesh lakuriqėsia e tyre. Vėrtetė ai dhe shoqėria e tij ju sheh, ndėrsa ju nuk e shihni. Ne i kemi bėrė shejtanėt miq tė atyre qė nuk besojnė.

    28.
    Kur punojnė ata (idhujtarėt) diēka tė shėmtuar, thonė: "Ne i gjetėm qė kėshtu prindėrit tanė, edhe All-llahu na urdhėroi kėtė (vizitėn reth Qabes lakuriq). Thuaju: "All-llahu nuk urdhėron tė shėmtuarėn, a thoni pėr All-llahun ēka nuk dini?"

    29.
    Thuaj: "All-llahu mė urdhėroi mua drejtėsinė dhe nė tėrėsi kthejuni Atij nė ēdo namaz (lutje) dhe adhuronie Atė duke qenė tė sinqertė nė lutje vetėm pėr tė. Ashtu sikur qė ju filloi (krijoi) sė pari do tė ktheheni te Ai.

    30.
    Njė grup (nga ju) Ai e vuri nė rrugė tė drejtė, e njė grup meritoi tė jetė i humbur, pse ata (tė humburit) shejtanėt i morėn pėr miq, e megjithatė mendonin se ishin nė rrugė tė drejtė.

    31.
    O bijtė e Ademit, vishuni bukur pėr ēdo namaz (lutje), hani dhe pini e mos teproni, pse Ai (All-llahu) nuk i do ata qė e teprojnė (shkapėrderdhin).

    32.
    Thuaj: "Kush i ndaloi bukuritė dhe ushqimet e mira qė All-llahu i krijoi pėr robtė e vet?" Thuaj: "Ato janė nė kėtė botė pėr ata qė besuan, e nė ditėn e kijametit janė tė posaēme pėr ta. Kėshtu i sqarojmė argumentet njė populli qė kupton.

    33.
    Thuaj: "Zoti im i ndaloi vetėm tė kėqijat e turpshme, le tė jenė tė hapta ose tė fshehta, ndaloi mėkatin, ndaloi shtypjen e tjetrit pa tė drejtė, ndaloi t'i mvishni All-llahut shok pa patur pėr tė kurrfarė argumenti, dhe ndaloi tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini se ėshtė e vėrtetė.

    34.
    Ēdo popull (qė pėrgėnjeshtroi pejgamberėt) ka afatin e vet, e kur t'u vijė afati tyre, ai nuk mund tė shtyhet pėr asnjė moment, e as tė pėrngutet mė parė.

    35.
    O bijtė e Ademit, juve ju vijnė tė dėrguar nga mesi juaj, ju pėrkujtojnė faktet e Mia (shkoni pas tyre). E kush ruhet dhe pėrmirėsohet, pėr ta s'ka as frikė as s'kanė pėrse tė pikėllohen.

    36.
    E ata qė i konsideruan tė rreme faktet tona dhe me kryelartėsi u larguan prej tyre, ata janė banues tė zjarrit dhe nė tė janė pėrjetė.

    37.
    Kush ėshtė mė mizor se ai qė trillon shpifje ndaj All-llahut, apo i pėrgėnjeshtron argumentet e Tij? Ata e arrijnė pjesėn e tyre qė u ėshtė caktuar (nė shėnime) deri kur t'u vijnė atyre tė dėrguarit tanė (melaiket) t'ju marrin shpirtin e u thonė: "Ku janė ata qė pos Zotit i lutshit?" Ata thonė: "Kanė humbur prej nesh" dhe ashtu dėshmojnė pėr vete se ishin mohues (kafira).

    38.
    (All-llahu) Ju thotė: "Hyni nė Xhehennem me atė popull qė ishte para jush nga xhinėt dhe njerėzit (e qė ishin si ju). Sa herė qė njė grup hyn nė tė, e mallkon atė tė mėparshmin derisa kur tė arrijnė nė tė tė gjithė, grupi i fundit i tyre thotė pėr grupin e parė: "Zoti ynė, kėta (paria) na kanė humbur neve (nga rruga e drejtė), pra shtoju dėnimin me zjarr atyre!" (All-llahu) Thotė: "Pėr secilin (grup) ėshtė (dėnimi) i shtuar, por ju nuk po dini.

    39.
    Tė parėt e tyre (paria) tė mbramėve tė tyre ju thotė: " Ju nuk keni pėrparėsi ndaj nesh (pse vetė keni bėrė kufur), shijone pra dėnimin pėr atė qė e fituat!"

    40.
    Nuk ka dyshim se ata qė pėrgėnjeshtruan argumentet Tona dhe nga mendjemadhėsia u larguan prej tyre, atyre nuk u hapen dyert e qiellit dhe nuk do tė hyjnė nė Xhennet deri tė pėrbirojė devja nėpėr vrimėn e gjilpėrės. Ja, kėshtu i shpėrblejmė kriminelėt.

    41.
    Pėr ata ėshtė pėrgatitur shtrat nga zjarri dhe mbulojė (nga zjarri). E kėshtu pra i shpėrblejmė zullumqarėt.

    42.
    Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, e Ne as qė obligojmė ndoken ēka nuk ka mundėsi (tė veprojė), tė tillėt janė banues tė Xhennetit dhe nė tė janė pėrgjithmonė.

    43.
    Nga zemrat e tyre kemi hequr (kemi zhdukur) ēdo gjė qė ishte krijuar nga zilia (nga urrejtja), janė nė Xhennet, ku rrjedhin lumenj, e ata thonė: "falėnderojmė All-llahun qė na udhėzoi pėr kėtė (pėr iman, pėr punė tė mira,na hoq zilinė, na futi nė Xhennet), pse sikur tė mos na drejtonte All-llahu, ne nuk do tė dinim tė udhėzohemi. Vėrtetė, tė dėrguarit e Zotit na e thanė tė vėrtetėn dhe ne i besuam!" E atyre u drejtohet thirrje: "Ky ėshtė Xhenneti, iu dha juve pėr atė qė vepruat.

    44.
    Ata tė Xhennetit i thėrrasin (i pyesin) banuesit e zjarrit e u thonė: "Ne e gjetėm tė vėrtetė atė qė na e pat premtuar Zoti ynė, e ju (banues tė zjarrit) a e gjetėt tė vėrtetėn atė qė u pat premtuar Zoti juaj?" Ata (banuesit e zjarrit) thonė: "Po". Atėherė nė mes tė tyre (mes dy grupeve) thėrret njė zė: "Mallkimi i All-llahut qoftė mbi zullumqarėt!"

    45.
    Ata qė penguan nga rruga (imani) e All-llahut dhe qė kėrkuan shtrembėrimin e saj dhe ata qė ishin mohues tė botės tjetėr.

    46.
    E mes atyre dyve (dy grupeve) ėshtė njė perde (mur), e mbi A'raf (lart mbi mur) janė burra qė i njohin secilin (tė Xhennetit dhe tė Xhehennemit) me shenjat e tyre. Ata i thėrrasin banuesit e Xhennetit: "Paqja (shpėtimi) qoftė mbi ju!" Ata (tė A'rafit) nuk kanė hyrė nė tė, po shpresojnė.

    47.
    E kur u shkon shikimi i tyre nga ata tė Xhehennemit, Thonė: "Zoti ynė mos na bė neve me mizorėt!"

    48.
    Ata tė Arafit i thėrrasin do burra qė i njohin me shenjat e tyre dhe u thonė: "Ēka ju vlejti ai grumbullimi juaj (nė pasuri e numėr) dhe ajo qė bėnit kryelartėsi?" (e tash jeni nė Xhennenem).

    49.
    A kėta janė ata (besimtarėt), pėr tė cilėt betoheshi se nuk ka pėr t'i pėrfshirė mėshira e All-llahut?" (nė mėnyrė ironike i pėrqeshin kufarėt, mandej u thonė besimtarėve): "Vazhdoni nė Xhennet, as nuk ka frikė pėr ju, as nuk keni pėr t'u brengosur!"

    50.
    Banuesit e zjarrit i thėrrasin (dhe i lusin) ata nė Xhennet (duke ju thėnė): "Na qitni diē nga uji apo nga ajo qė u ka furnizuar All-llahu (se mbaruam nga etja)!" Ata (nė Xhennet) thonė: "All-llahu i ka ndaluar qė tė dyja kėto pėr jobesimtarėt!"

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:09

    51.
    Ata qė fenė e tyre e morrėn tallje e lojė dhe tė cilėt i mashtroi jeta e dynjas. Sot, pra, Ne i harrojmė ata sikurse e patėn harruar takimin e kėsaj dite tė tyre dhe, sikurse i refuzonin argumentet Tona!"

    52.
    Ne u sollėm atyre (mekasve) njė libėr (Kur'anin) qė ua shkoqitėm nė baza tė diturisė, e qė ėshtė udhėrrėfyes e mėshirė pėr ata qė besojnė.

    53.
    Ata nuk presin tjetėr, por vetėm atė qė do t'u vijė. E atė ditė kur t'u vijė (dėnimi i premtuar) ajo qė e pritnin, ata tė cilėt mė parė e kishin harruar thonė: "Vėrtetė tė dėrguarit e Zotit tanė erdhėn me fakte tė vėrteta, a kemi ndonjė ndėrmjetsues qė tė na shpėtojė, ose tė kthehemi (nė dynja) e tė veprojmė tjetėr nga ajo qė vepruam" Ata shkatėrruan vetveten dhe u shkoi huq trillimi qė e bėnin.

    54.
    Vėrtetė, Zoti juaj, All-llahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin, Ai e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė ditės), edhe dielli, edhe hėna e edhe yjet i janė nėnshtruar sundimit tė Tij. Ja, vetėm Atij i takon krijimi dhe sundimi. I madhėruar ėshtė All-llahu, Zoti i botėve.

    55.
    Lutnie Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e teprojnė.

    56.
    Mos bėni ērregullime nė tokė pas rregullimit tė saj (me tė ardhur tė pejgamberėve) dhe lutnie Atė duke pasur frikė (dėnimin) dhe duke shpresuar (mėshirėn). S'ka dyshim se mėshira e All-llahut ėshtė pranė atyre tė mirėve.

    57.
    Ai ėshtė qė i lėshon erėrat si myzhde pranė mėshirės (shiut) sė Tij. E kur ato (erėrat) bartin re tė mėdha mbi, ne i sjellim mbi njė tokė tė vdekur dhe lėshojmė nė tė ujin (shiun), dhe me tė (me ujin) nxjerrim tė gjithė frutat. Kėshtu i nxjerrim (i ngjallim) tė vdekurit, ashtu qė tė pėrkujtoni (fuqinė e Zotit).

    58.
    Me lejen e All-llahut toka e mirė mbinė bimėt, e ajo qė nuk ėshtė kualitative, ajo nuk mbinė vetėm (pak) me vėshtirėsi. Kėshtu Ne i rradhisim argumentet Tona pėr ata qė falenderojnė.

    59.
    Ne e patėm dėrguar Nuhun te populli i vet, e ai tha: "O populli im, adhuronie All-llahun, nuk keni zot tjetėr pos Tij. Unė kam frikė pėr dėnimin Tuaj nė njė ditė tė madhe!"

    60.
    Paria nga populli i tij tha: "Ne po tė shohim (nė kėtė qė na thėrret) plotėsisht tė humbur!"

    61.
    (Nuhu) Tha: "O populli im, unė nuk kam kurrfarė humbje, por unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve!"

    62.
    "Unė ju kumtoj juve shpalljet e Zotit tim, ju kėshilloj dhe unė di nga Zoti im ēka ju nuk dini!"

    63.
    "A mos u ēuditėt qė shpallja ju erdhi nga Zoti juaj pėrmes (gjuhės sė) njė njeriu nga mesi juaj, pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen qė tė ruheni dhe ashtu tė shpėtoni!"

    64.
    Po ata e pėrgėnjeshtruan atė (Nuhun), e Ne e shpėtuam atė dhe ata qė ishin me tė nė anije, ndėrsa ata qė pėrgenjeshtruan faktet tona i fundosėm. Vėrtet, ata ishin popull i verbėr.

    65.
    Edhe te (populli) Ad-i (dėrguam) vėllain e tyre Hudin, e ai tha: "O populli im, adhuronie (njė Zot) All-llahun, ju nuk keni zot pos Tij, a nuk po frikėsoheni?!"

    66.
    Paria qė nuk besoi nga populli i tij tha: "Ne po tė shohim mendjelehtė dhe tė konsiderojmė vėrtetė rrenacak!"

    67.
    Tha (Hudi): "O populli im, nuk jam mendjelehtė (nuk kam tė metė mendore), por unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve".

    68.
    (Jam i dėrguar) Qė t'u komunikoj shpalljet e Zotit tim dhe unė jam kėshillues besnik pėr ju.

    69.
    A mos ju erdhi ēudi qė ju erdhi shpallja nga Zoti juaj pėrmes njė njeriu nga mesi juaj, e pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen. Perkujtoni kur Ai ju bėri sundues pas popullit tė Nuhut dhe ju shtoi fuqinė fizike. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut qė tė gjeni shpėtim.

    70.
    Ata thanė: "A na erdhe (tė na frikėsosh) qė ta adhurojmė vetėm All-llahun e tė braktisim atė ēka adhuronin prindėrit tanė? Nėse je i vėrtetė (ēka thua) sillna atė qė na premton (kėrcenohesh)".

    71.
    (Hudi) Tha: "Juve ju gjeti dėnimi dhe pėrbuzja nga Zoti juaj. A mė polemizoni mua pėr emra (tė idhujve) qė i emėruat ju dhe prindėrit tuaj, e qė pėr ta All-llahu nuk shpalli kurrfarė argumenti? Pritni pra, (dėnimin) edhe unė sė bashku me ju jam duke pritur".

    72.
    Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam atė dhe ata qė ishin me tė, dhe i shkulėm nga rrėnja, ata qė pėrgenjeshtruan argumentet Tona dhe nuk ishin besimtarė.

    73.
    Edhe te (populli) Themud u dėrguam vėllain e tyre, Salihun, e ai u tha: "O populli im, besonie All-llahun (njė) nuk keni Zot tjetėr pos Tij. Qe, ju erdhi argumenti nga Zoti juaj. Ja, kjo devja ėshtė mrekulli pėr ju. Linie kėtė tė lirė tė hajė nė tokėn e All-llahut dhe kurrsesi mos e merrni me tė keq, e t'ju kapė dėnim i dhembshėm.

    74.
    Pėrkujtoni All-llahun kur Ai ju bėri sundues pas Adit, ju vendosi nė tokė e ju nė rrafshin e saj ndėrtoni pallate, kurse nė kodrina ngritni shtėpia, pėrkujtoni tė mirat e All-llahut e mos u bėni shkatėrrues nė tokė.

    75.
    Krerėt kryelartė nga populli i tij u thanė atyre qė ishin mė tė dobėt e qė kishin besuar: "A e dini se me tė vėrtetė Salihu ėshtė i dėrguar nga Zoti i tij?" Ata thanė: "Vėrtet, ne jemi besimtarė tė asaj me ēka ėshtė dėrguar".

    76.
    Ata kryelartit thanė: "Ne jemi mohues (jobesimtarė) tė asaj qė ju i besuat".

    77.
    Ata e therrėn devėn dhe me kryelartėsi shkelėn dispozitėn e Zotit tė tyre dhe thanė: "O Salih, sillna atė me ēka na u kėrcenove, nėse je prej tė dėrguarve".

    78.
    Atėherė ata pėrjetuan tėrmetin dhe u gdhinė nė shtėpitė e tyre kufoma tė ngrira.

    79.
    Ai u zmbraps prej tyre e tha: "O populli im, unė ju komunikova dėrgesėn e Zotit tim, ju kėshillova sa munda, por ju nuk i pėrfillni kėshilluesit".

    80.
    Pėrkujto kur popullit tė vet Luti i tha: "A punoni tė shėmtuarėn, qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para jush".

    81.
    Vėrtet, ju tė shtyrė nga epshet u afroheni burrave duke i lėnė gratė. Po ju jeni popull i shfrenuar".

    82.
    Pėrgjigja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm se tė thonė: "Dėboni ata (Lutin me besimtarė) nga vendbanimi juaj, ata janė njerėz qė ruhen shumė (i largohen tė shėmtuarės)".

    83.
    Ne shpėtuam atė dhe familjen e tij, pos gruas sė tij qė mbeti aty (ndėr tė shkatėrruarit).

    84.
    Ne lėshuam mbi ata njė lloj shiu (me gurė). E shiko se si ishte fundi i kriminelėve!

    85.
    E nė Medjen (dėrguam) vėllain e tyre Shuajbin. Ai tha: "O populli im, adhuronie All-llahun (njė), ju nuk keni zot tjetėr pos Tij. Juve ju erdhi mrekullia nga Zoti juaj. Zbatoni drejtė matjen dhe peshojėn, e mos u bėni padrejtėsi njerėzve nė sendet e tyre, dhe mos bėni ērregullime nė tokė pas pėrmirėsimit tė saj. Kėto janė mė tė dobishme pėr ju, nėse jeni besimtarė.

    86.
    Mos zini pusi nė ēdo rrugė e tė kėrcėnoheni dhe tė pengoni nga rruga e All-llahut atė qė i ka besuar atij (Shuajbit), e tė kėrkoni shtrembėrimin e asaj (e rrugės).Pėrkujtoni kur ishit pakicė e Ai ju shumoi dhe shikoni se si qe fundi i ērregulluesve.

    87.
    E nė qoftė se njė grup prej jush ėshtė qė i besoi asaj me tė cilėn unė u dėrgova, e njė grup nuk besoi, duroni deri tė gjykojė mes nesh All-llahu, e Ai ėshtė gjykatėsi mė i mirė.

    88.
    Paria, qė ishte krjelartė nga populli i tij, tha: "O Shuajb, ne do tė dėbojmė ty dhe sė bashku me ty edhe me ata qė besuan nga fshati ynė, ose pa tjetėr tė ktheheni nė fenė tonė". Ai (Shuajbi) tha: "A edhe nėse ne nuk e dėshirojmė atė (kthimin)?".

    89.
    Ne do tė kemi shpifur gėnjeshtėr ndaj All-llahut, nėse ktheheni nė fenė tuaj (idhujtare), pasi qė All-llahu na shpėtoi nga ajo. Nuk ėshtė pėr ne tė kthehemi nė tė vetėm nėse ėshtė dėshira e All-llahut, Zotit tonė. Zoti ynė ka pėrfshirė me diturinė e vet ēdo send, ne ju kemi mbėshtetur All-llahut. Zoti ynė, vendos mes nesh dhe mes popullit tonė gjykimin tėnd tė drejtė, se Ti je mė i miri gjykatės.

    90.
    Krerėt prej popullit tė tij, qė nuk besuan, i thanė: (Popullit i thanė) Nėse shkoni (pranoni) pas Shuajbit, (pas fesė sė tij) atėherė ju jeni me siguri tė dėshpėruar.

    91.
    Ata (popullin e padėgjueshėm) i kapi tėrmet i fortė dhe aguan nė shtėpitė e tyre kufoma tė gjunjėzuara.

    92.
    Ata qė pėrgėnjeshtruan Shuajbin, sikur nuk ekzistuan fare aty, ata qė konsideruan Shuajbin rrenacak, vėrtet ishin tė dėshtuarit.

    93.
    E ai (Shuajbi) u kthye e tha: "O populli im, vėrtet unė ju kumtova porositė e Zotit tim, ju dhashė kėshilla, e si tė brengosem pėr njė popull qė nuk besoi".

    94.
    Ne nuk e dėrguam asnjė pejgamber nė ndonjė vendbanim e qė nuk e ndėshkuam atė (popullin) me skamje e vėshtirėsi tė tjera, nė mėnyrė qė ata tė pėrulen (tė binden).

    95.
    Mandej e zėvendėsuam tė keqen me tė mirėn derisa u shumuan ato (tė mirat) e thanė: "Prindėrit tanė i pat goditur skamja e mjerimi" (ky ėshtė rregull natyror, po ata nuk falėnderuan). Atėherė befas i dėnuam pa e vėrejtur ata.

    96.
    E sikur banorėt e kėtyre vendbanimeve tė kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Ne do t'ju hapnim begati nga qielli e toka, por ata pėrgėnjeshtruan, andaj i dėnuam me shkatėrrim pėr atė qė merituan.

    97.
    A mos u siguruan banorėt e fshatrave nga dėnimi jonė kur ata ishin fjetur (natėn)?

    98.
    A mos u siguruan banorėt e fshatrave nga dėnimi jonė para dite kur ata ishin duke luajtur?

    99.
    A mos u siguruan ata prej ndėshkimit tė All-llahut? Nuk sigurohet kush prej frikės sė ndėshkimit tė All-llahut pos njerėzve tė humbur.

    100.
    A nuk e kanė tė qartė ata qė trashėguan tokėn pas banorėve tė saj (qė u shkaktėrruan) se, nėse dėshirojmė Ne i godasim (i dėnojmė) pėr mėkatet e tyre, ua mbyllim zemrat e tyre, dhe ata nuk dėgjojnė (kėshillat).

    shaban
    Anetar
    Anetar

    Numri i postimeve : 181
    Data e rregjistrimit : 16/07/2007

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga shaban prej 16/7/2007, 19:10

    101.
    Kėto janė fshatra pėr tė cilat po tė tregojmė disa nga lajmet e tyre. Atyre iu patėn ardhur tė dėrguarit e tyre me argumente (me mrekulli), por ata nuk i besuan asaj tė cilėn mė parė e kishin gėnjyer. Ja, kėshtu vulos All-llahu zemrat e atyre qė nuk besojnė.

    102.
    Ne te shumica e tyre nuk gjetėm zbatimin e premtimit, e gjetėm shumicėn e tyre jashtė bindjes (respektit).

    103.
    Mandej pas tyre dėrgam Musain me mrekulli tė argumentuara te faraoni dhe rrethi i tij, e ata i refuzuan ato, e shih se si ishte pėrfudimi i shkatruesve?

    104.
    Musai tha: O faraon, s'ka dyshim, unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve".

    105.
    Ėshtė dinjitet pėr mua ta them pėr All-llahun vetėm tė vėrtetėn. Unė u kam ardhur me argumente nga Zoti juaj, lejoi pra beni israilėt tė vijnė me mua!"

    106.
    Ai (faraoni) tha: "Nėse ke ardhur me ndonjė argument, dhe nėse je ai qė thua, na trego pra atė argument".

    107.
    Ai (Musai) e hodhi shkopin e vet, kur ja, u shfaq gjarpėr i vėrtetė.

    108.
    Dhe e nxori dorėn e vet, kur qe, pėr shikuesit dritė e bardhė.

    109.
    Rrethi i parisė nga populli i faraonit tha: "Ky nuk ėshtė tjetėr pos magjistar i pėrsosur".

    110.
    Ai dėshiron t'ju nxjerrė prej tokės suaj: "E ēka mė urdhėroni (propozoni ju)?"

    111.
    Ata (krerėt) thanė: "Ndale atė dhe vėllain e tij, e dėrgo nėpėr qytete tubues (tė magjistarėve).

    112.
    Tė sjellin ēdo magjistarė tė dijshėm (tė aftė).

    113.
    Magjistarėt erdhėn te faraoni, e thanė: " Ne do tė kemi shpėrblim, nė qoftė se dalim fitues!"

    114.
    Ai (faraoni) tha: "Po, dhe ju do tė jeni prej tė afėrmėve tė mi".

    115.
    Ata (magjistarėt) thanė: "O Musa, (zgjidh) ose do tė hedhėsh ti ose ne po hedhim?"

    116.
    Ai (Musai) tha: "Hidhni ju"! E kur hodhėn ata (shkopinjė e litarė), magjepsėn sytė e njerėzve, i frikėsuan ata dhe sollėn njė magji tė madhe.

    117.
    E Ne e frymėzuam Musain (duke i thėnė): "Hidhe shkopin tėnd!" Kur qe, ai gėlltiste atė qė kishin magjepsuar.

    118.
    Atėherė u dėshmua e vėrteta dhe u zhduk ajo qė kishin pėrgatitur.

    119.
    Aty u mundėn ata (magjistarėt dhe faraoni) dhe u kthyen tė poshtėruar.

    120.
    E magjistarėt u hodhėn (u pėrulėn) nė sexhde.

    121.
    Dhe thanė: "Ne i besuam Zotit tė gjithėsisė,

    122.
    Zotit tė Musait dhe tė Harunit!"

    123.
    E faraoni tha: "Ibesuat atij (Musait) para se t'ju lejoja unė? Kjo ėshtė njė dredhi qė ju e pėrgatitėt nė qytet (Misir) pėr t'i dėbuar prej tij banorėt e tij (kibtėt), po mė vonė do ta kuptoni (ēka do t'ju gjejė).

    124.
    Kam pėr t'ua prerė duartė dhe kėmbėt tėrthorazi, pastaj tė gjithė juve do t'ju gozhdoj.

    125.
    Ata (qė besuan) hanė: "S'ka dyshim, ne jemi tė kthyer te Zoti ynė".

    126.
    Ti nuk hakmerresh ndaj nesh vetėm pse besuam nė argumentet e Zotit tonė, pasi qė na erdhėn ata. Zoti ynė, na dhuro durim (pėr dėnimin qė do tė na bėn faraoni) dhe na bėn tė vdesim muslimanė!"

    127.
    Tė parėt nga populli i faraonit thanė: "A do tė lejosh Musain dhe popullin e tij tė bėj pėrēarje nė tokė dhe tė braktisin ty dhe zotat e tu?" Ai (faraoni) tha: "Do t'ua mbysim djemtė e do t'i lėmė tė gjalla gratė e tyre pėr shėrbim, ne jemi dominues mbi ta".

    128.
    Popullit tė vet Musai i tha: "Kėrkoni ndihmė prej All-llahut dhe kini durim. S'ka dyshim se toka ėshtė e All-llahut, ia lė nė trashėgim atij qė nga robėt e tij, e ardhmja e lumtur ėshtė pėr tė devotshmit.

    129.
    Ata (populli i Musait) thanė: "Ne ishim tė shtypur para se tė na vije ti, e edhe pasi na erdhe". Ai (Musai) tha: "Ėshtė shpresė se All-llahu do ta shkatėrrojė armikun tuaj (faraonin), e ju do t'ju bėjė ta zėvendėsoni nė kėtė vend, e do t'ju shikojė se si ju veproni".

    130.
    (Pėr madhėrinė e Zotit) Ne e provuam popullin e faraonit me skamje dhe me pakėsim tė frutave, nė mėnyrė qė tė marrin mėsim.

    131.
    Kur u vinte atyre e mira (viti i begatshėm), ata thonin: "Kjo ėshtė e (mira) jona thjesht". E kur i godiste ndonjė e keqe, fatin e zi ia pėrshkruanin Musait dhe atyre (besimtarėve) qė ishin me tė. Veni re, fati i tyre ėshtė te All-llahu (e jo te Musai), por shumica e tyre kėtė nuk e dinin.

    132.
    Ata thanė: "Me ēfarėdo argumenti tė na vijshė qė me te tė na magjepsesh (largosh nga feja qė kemi), ne nuk do tė besojmė ty".

    133.
    Atėherė (pėr shkak tė mohimit) Ne lėshuam kundėr tyre: vėrshimin, karkalecat, rriqėrat (insekte dėmtuese), bretkocat dhe gjakun, fakte tė gjalla njėra pas tjetrės, po ata mbanin kokėfortėsi sepse ishin mėkatar.

    134.
    Pasi qė i gjeti belaja (me ato masa dėnimi) ata thanė: "O Musa, lute pėr ne Zotin tėnd me atė meritė qė ke (si pejgamber), nėse na e largon dėnimin ne do tė pranojmė ty (si tė dėrguar) dhe do t'i lejojmė beni israilėt bashkė me ty (tė shkoni ku tė doni).

    135.
    E kur e larguam nga ata dėnimin (me lutjen e Musait) pėr deri nė njė afat qė do tė arrinin, ata e thyen besėn.

    136.
    Atėherė ndėrmorėn kundėr tyre dhe i fundosėm nė det, ngase pėrgėnjeshtruan argumentet Tona dhe nuk qanė kokėn pėr to.

    137.
    E atij populli qė ishte i nėnshtruar i trashėguam lindje e perėndim tė tokės, qė Ne e bekuam (me tė mira), ndėrsa pėr durimin qė patėn, u plotėsua fjala mė e mirė (premtimi i vėrtetė) e Zotit ndaj beni israilve; rrėnuam atė qė bėnte faraoni i tij, si dhe atė qė kishin ndėrtuar ata.

    138.
    Beni israilėt i kaluam pėrtej detit, e ata me njė popull qė adhuronte do statuja tė tyre, dhe thanė: "O Musa, na e bėn edhe ne njė zot (statujė) si zotėt qė i kanė ata (ai popull)". Ai (Musai) tha: "Ju jeni popull qė nuk dini".

    139.
    Vėrtet, ai popull (qė po adhuron idhuj) ėshtė i shkatėrruar nė atė (adhurim) dhe ajo qė vepruan ėshtė e asgjėsuar (s'ka dobi).

    140.
    Musai tha: "Mos deshėt, pos All-llahut, tė kėrkoj pėr ju zot tjetėr, kurse Ai ju vlerėsoi mbi njerėzit e tjerė?"

    141.
    Pėrkujtoni (o beni israil) kur Ai ju shpėtoi prej popuulit tė faraonit, qė u shtroi mė tė keqen mundim, ua mbyti djemt tuaj, ua la tė gjalla gratė tuaja. E ju me kėto ishit nė sprovė tė madhe nga Zoti juaj".

    142.
    Dhe Ne i caktuam Musait tridhjetė net (afatin pėr shpallje), e ato i plotėsuam edhe me dhjetė dhe kėshtu u mbush afati pėr takim Zotin e tij nė katėrdhjetė net. Ndėrsa Musai vėllait tė vet Harunit, i tha: "Mė zėvendėso mua te populli im dhe rregullo, e mos shko rrugės sė tė kėqinjve".

    143.
    E kur Musai erdhi nė kohėn qė i caktuam dhe i foli Zoti i vet, ai tha: "Zoti im! Mė mundėso pamjen tėnde e tė shikoj!" Ai (Zoti) i tha: "Ti nuk ke mundėsi tė mė shohėsh, por shiko kodrėn, e nėse ajo qėndron nė vendin e vet, ti do tė shohėsh Mua. Kur u drejtua kah kodra, njė pjesė e dritės nga Zoti i tij e bėri atė (kodrėn) thėrmi, e Musait i ra tė fikėt. Kur erdhi nė vete, tha: "E lartė ėshtė madhėria Jote, pendohem te Ti (pėr atė qė kėrkova), dhe unė jam i pari i besimtarėve!"

    144.
    Ai (All-llahu) tha: "O Musa, Unė tė gradova ty mbi njerėzit me shpalljen Time dhe me tė folurit tim. Merr atė qė tė dhash dhe bėhu mirėnjohės.

    145.
    Dhe i pėrshkruan atij nė pllaka ēdo gjė (qė i nevojitej), si kėshillim dhe sqarim pėr secilin send. "Merri kėto me seriozitet dhe urdhėroje popullin tėnd qė t'i pėrvetėsojė mė tė mirat e tyre (dispozitat me shpėrblim mė tė madh). Unė do t'ua tregoj vendbanimin mėkatarėve.

    146.
    Unė do t'i zbraps nga argumentet e Mia ata tė cilėt pa pasur drejtė bėjnė kryelarėsi nė tokė, tė cilėt edhe nėse shohin ēdo argument nuk besojnė, dhe nėse shohin udhėn e shpėtimit, nuk e marrim atė rrugė, nėse e shohin rrugėn e gabuar atė e marrin rrugė. Kėtė (kėtė verbėrim tė tyre), ngase ata i konsideruan tė rreme faktet Tona dhe ngase i lanė pas dore ato.

    147.
    Ata tė cilėt i mohuan argumentet Tona dhe takimin nė ditėne botės sė ardhshme, ata asgjėsuan veprat e tyre. A shpėrblehen ata (mė thevab ose me dėnim) pos sipas asaj si kanė vepruar.

    148.
    Populli i Musait, pas tij (kur ai shkoi nė kodrėn Tur pėr pranimin e shpalljes) e mbaroi nga stolitė e tyre njė figurė viēi qė kishte britmė (Pallte). A nuk e shihnin ata se ai nuk ju fliste as nuk i udhėzonte nė ndonjė rrugė tė drejtė. E morėn atė (e adhuruan si idhull viēin), e ishin tė padrejtė ndaj vetes sė tyre.

    149.
    E kur nė duart e tyre u thye (ajo vepėr e shėmtuar u penduan) dhe e kuptuan se me tė vėrtetė kanė gabuar thanė: "Nėse nuk na mėshiron Zoti ynė dhe nuk na falė gabimin, ne padyshim do tė jemi nga mė tė dėshpruarit.

    150.
    E kur u kthye Musai shumė i hidhėruar te populli i vet, tha: "Sa keq mė paskeni zėvendėsuar pas shkuarjes sime! A e ngutėt (pritjen) urdhėrin e Zotit tuaj? I hodhi pllakat dhe e zuri pėr (flokė) koke vėllain e vet duke e tėrhequr kah vetja". Ai (vėllai Harun) tha: "O bir i nėnės sime, populli mė mundi dhe gati mė mbyti, mos mė konsidero mua me njerėzit mizorė".

    Sponsored content

    default Re: Kur'ani Fisnik

    Mesazh nga Sponsored content Today at 16:31


      Ora ėshtė 10/12/2016, 16:31