Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Share

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Mrekullite shkencore ne Kur'an

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:13

    KRIJIMI I UNIVERSIT
    Nė ajetin e mėposhtėm, pėrshkruhet origjina e universit:
    "Ai ėshtė Krijuesi fillestar i qiejve dhe i tokės (pa pasur asnjė shembull)..."(El-En'am 101)
    Pėrfundimi, nė tė cilin ka arritur astrofizika sot, ėshtė se i tėrė universi, sė bashku me dimensionet e lėndės dhe tė kohės, erdhi nė ekzistencė si rezultat i njė shpėrthimi tė madh, i cili ndodhi menjėherė. Ky fenomen i njohur me emrin "Big Beng", vėrtetoi se universi ishte krijuar nga asgjėja si rezultat i njė shpėrthimi nė njė pikė tė vetme. Qarqet shkencore moderne janė tė njė mendimi nė lidhje me faktin se Big Bengu ėshtė i vetmi shpjegim i arsyeshėm dhe i vėrtetuar i zanafillės sė universit dhe i mėnyrės sė krijimit tė tij.
    Para Big Bengut, lėnda nuk ekzistonte. Nga kjo gjendje mosekzistence, nė tė cilėn as lėnda, as energjia, madje as koha nuk ekzistonin - dhe kjo mund tė pėrshkruhet vetėm nė mėnyrė metafizike - arrijmė nė pėrfundimin se lėnda, energjia dhe koha janė tė tėra tė krijuara. Ky argument ėshtė njė nga zbulimet e fundit tė fizikės bashkėkohore, i cili ėshtė shpallur nė Kuran 1400 vjet mė parė.

    Aparaturat e ndjeshme nė bordin e satelitit hapėsinor COBE, i cili u lėshua nga NASA mė 1992, arriti tė kapte dukshėm pjesė tė mbetura tė Big Bengut. Ky zbulim shėrben si dėshmi pėr Big Bengun, i cili ėshtė shpjegimi shkencor i faktit se universi u krijua nga asgjėja.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:13

    ZGJERIMI I UNIVERSIT

    Edwin Hubble me teleskopin e tij gjigand
    Nė Kuran, i cili u shpall katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, nė kohėn kur shkenca e astronomisė ishte akoma primitive, zgjerimi i universit pėrshkruhet nė kėtė mėnyrė:
    "Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė. " (Edh-Dharijat 47)

    Georges Lemaitre
    Fjala "qiell" e pėrmendur nė kėtė ajet ėshtė pėrdorur nė vende tė ndryshme nė Kuran me kuptimin e hapėsirės dhe universit. Edhe kėtu, kjo fjalė ėshtė pėrdorur me kėtė kuptim. Me fjalė tė tjera, nė Kuran ėshtė shpallur se universi "zgjerohet". Pikėrisht, ky ėshtė pėrfundimi i arritur sot prej shkencės.
    Deri para fillimit tė shekullit XX, i vetmi mendim i pėrhapur nė tė gjithė botėn e shkencės ishte se "universi ruan njė gjendje konstante dhe ka ekzistuar pėrherė pa fillim". Por kėrkimet, vėzhgimet dhe rrezultatet e marra prej aparaturave moderne vėrtetuan se universi nė tė vėrtetė ka njė fillim; argument pėr kėtė ėshtė fakti se ai zgjerohet vazhdimisht.
    Nė fillimet e shekullit XX, fizikanti rus Alexander Friedmann dhe kozmologu belg Georges Lemaitre llogaritėn teorikisht se universi ėshtė nė lėvizje tė vazhdueshme dhe zgjerohet.
    Ky fakt u vėrtetua gjithashtu prej tė dhėnave tė vėzhguara mė 1929. Astronauti amerikan Edwin Hubble, ndėrsa po vėzhgonte qiellin me njė teleskop, zbuloi se yjet dhe galaktikat largoheshin vazhdimisht nga njėra-tjetra. Njė univers, ku ēdo gjė lėviz vazhdimisht duke u larguar prej ēdo gjėje tjetėr, nėnkupton njė univers vazhdimisht nė zgjerim.
    Vėzhgimet e kryera nė vitet nė vazhdim vėrtetuan se universi ėshtė nė zgjerim e sipėr. Pėrsėri del nė pah saktėsia e habitshme e ajetit kuranor, i cili pėrdor njė folje tė kohės sė tashme pėr tė pėrshkruar vazhdimėsinė e kėtij zgjerimi. Ky argument ėshtė sqaruar nė Kuran nė njė kohė kur askush nuk kishte as idenė mė tė vogėl rreth kėtyre fakteve.

    Qė prej momentit tė Big Bengut, universi ka filluar tė zgjerohet vazhdimisht me shpejtėsi tė madhe. Shkencėtarėt e krahasojnė zgjerimin e universit me sipėrfaqen e njė tullumbaceje nė fryrje e sipėr.



    NDARJA E QIEJVE DHE E TOKĖS
    Njė prej ajeteve qė bėn fjalė pėr krijimin e qiejve ėshtė edhe ajeti i mėposhtėm:
    "A nuk e dinė jobesimtarėt se qiejtė dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo gjėje. Pėrse nuk besojnė pra?" (El Enbija 30)
    Fjala "retk", e pėrkthyer "tė ngjitura", nė gjuhėn arabe do tė thotė "tė pėrziera me njėra-tjetrėn, tė bashkuara". Kjo fjalė pėrdoret nė ato raste kur u referohemi dy substancave tė ndryshme, tė cilat pėrbėjnė njė tė plotė. Fraza "Ne i ndamė" ėshtė folja arabe "feteka" dhe nėnkupton diēka qė vjen si rezultat i shkėputjes apo shkatėrrimit tė strukturės sė ngjitur"retk". Carja e farės sė bimės nė momentet para tė mbirjes ėshtė njė nga rastet nė tė cilat pėrdoret kjo folje.
    Le tė shqyrtojmė pėrsėri ajetin kuranor, duke pasur nė mendje faktet e lartpėrmendura. Nė ajet, qielli dhe toka janė subjekti i parė i gjendjes "retk". Mė pas ata ndahen (feteka), duke u shkėputur nga njėri-tjetri. Kureshtja jonė rritet kur rikujtojmė momentet e para tė Big Bengut dhe shohim se e gjithė lėnda e universit pėrfshihej nė njė pikė tė vetme. Me fjalė tė tjera, ēdo gjė, duke pėrfshirė "qiejt dhe tokėn", tė cilat ishin krijuar ende, ishin pjesė e kėsaj pike nė gjendjen "retk". Pas njė shpėrthimi tė fuqishėm, lėnda e kėsaj pike u nda (feteka) dhe mė pas ndodhi procesi i krijimit tė strukturės sė tėrė universit.
    Kur krahasojmė ajetin kuranor me zbulimet shkencore, shohim se ato pėrputhen nė mėnyrė tė pėrkryer me njėra-tjetrėn. Fakti mė interesant dhe mė habitės ėshtė se kėto zbulime u bėnė vetėm nė shekullin XX.

    Fotoja paraqet Big Bengun, i cili bėn tė qartė edhe njė herė se Zoti e krijoi universin prej asgjėsė. Big Bengu ėshtė njė teori e vėrtetuar me dėshmi tė qarta shkencore. Megjithėse disa shkencėtarė u pėrpoqėn tė sillnin teori tė kundėrta me Big Bengun, dėshmitė e qarta shkencore bėnė qė kjo teori tė pranohej tėrėsisht prej komunitetit shkencor.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:14

    ORBITAT
    Duke iu referuar Kuranit, Dielli dhe Hėna lėvizin nė njė orbitė tė caktuar:
    "Zoti krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė orbitė." (El Enbija 33)
    Nė njė ajet tjetėr ėshtė pėrmendur se Dielli nuk ėshtė i palėvizshėm, por lėviz nė njė orbitė tė caktuar.
    "Edhe dielli lėviz drejt kufirit tė tij pėrfundimtar. Ajo lėvizje ėshtė pėrcaktim i tė Plotfuqishmit, tė Diturit." (Ja Sin 38)
    Kėto argumente tė komunikuara nė Kuran u zbuluan prej vėzhgimeve astronomike shumė shekuj mė vonė. Sipas llogaritjeve tė ekspertėve tė astronomisė, Dielli udhėton me njė shpejtėsi marramendėse prej 720.000 km nė orė nė drejtim tė yllit Vega nė njė orbitė tė vetme tė quajtur Maja Diellore. Kjo do tė thotė se Dielli pėrshkon afėrsisht 17.280.000 km nė ditė. Bashkė me Diellin, tė gjitha planetet dhe satelitėt brenda sistemit gravitacional tė Diellit pėrshkojnė gjithashtu tė njėjtėn distancė. Pėr mė tepėr, tė gjitha yjet nė univers bėjnė njė lėvizje tė ngjashme.
    Nė Kuran ėshtė shpallur se i tėrė universi ėshtė i mbushur plot me rrugė e orbita si ajo e diellit:
    "Betohem nė qiellin plot rrugė." (Edh-Dharijat 7)
    Nė univers ndodhen rreth 200 miliardė galaktika dhe secila prej tyre pėmban rreth 200 miliardė yje. Pjesa mė e madhe e kėtyre yjeve kanė planete dhe pjesa mė e madhe e kėtyre planeteve kanė satelitė. Kėta trupa gjigandė lėvizin nė orbita tė caktuara, sipas njė lėvizjeje tė pėrllogaritur nė mėnyrė preēize. Pėr miliona vite me radhė, tė gjithė kėta trupa "notojnė" nė orbitėn e tyre nė njė harmoni dhe rregull tė pėrkryer. Pėr mė tepėr, njė anumėr i madh kometash lėvizin nė orbitat e pėrcaktuara pėr to.
    Orbitat nė univers nuk janė karakteristikė vetėm e trupave qiellorė. Edhe vetė galaktikat udhėtojnė me njė shpejtėsi marramendėse nė orbita tė projektuara pėr to. Gjatė kėsaj lėvizjeje, asnjė prej trupave qiellorė nuk i zė rrugėn, apo pėrplaset me tė tjerėt.
    Sigurisht qė nė kohėn e shpalljes sė Kuranit njerėzimi nuk zotėronte teleskopė elektronikė apo teknologjinė e avancuar tė vėzhgimit tė trupave miliona kilometra nė hapėsirė, ashtu siē nuk dispononte njohuritė e sotme tė fizikės apo astronomisė. Ndaj nė atė kohė nuk ishte e mundur tė zbulohej nė mėnyrė shkencore se hapėsira ėshtė "plot me rrugė dhe orbita", siē ėshtė shpallur nė ajetin kuranor…


    RRUMBULLAKSIA E TOKĖS

    "Ai i krijoi qiejt e tokėn me qėllim tė caktuar. Ai ia mbėshtjell natėn ditės dhe ditėn ia mbėshtjell natės." (Ez-Zumer 5)
    Fjalėt e pėrdorura nė Kuran pėr tė pėrshkruar universin janė mjaft tė qarta. Fjala arabe, e cila ėshtė pėrkthyer "mbėshtjellė" nė ajetin e mėsipėrm, ėshtė fjala "tek'uir". Nė fjalorėt arabė, kjo fjalė pėrdoret pėr tė pėrshkruar mbėshtjelljen e njė gjėje rreth njė gjėje tjetėr, siē mbėshtillet ēallma rreth kokės.
    Njoftimi i dhėnė nė kėtė ajet pėr mbėshtjelljen e ditės dhe natės me njėra-tjetrėn na ndihmon tė njohim formėn e tokės. Kjo mbėshtjellje mund tė ndodhė vetėm nėse toka ėshtė e rrumbullakėt. Kjo do tė thotė se rrumbullakėsia e tokės ėshtė thėnė nė mėnyrė tė tėrthortė nė Kuran, qė nė shekullin VII. Nuk duhet tė harrojmė se gjuha arabe ėshtė njė gjuhė shumė e pasur dhe pėrdorimi i kėsaj foljeje ėshtė i rrallė, gjė qė tregon fare qartė se pėrdorimi i saj ėshtė bėrė me qėllim.

    Sidoqoftė, ne duhet tė sjellim ndėrmend se njohuritė e astronomisė tė asaj kohe e perceptonin botėn krejt ndryshe. Atėherė mendohej se bota ishte njė plan i sheshtė dhe tė gjitha pėrllogaritjet dhe shpjegimet shkencore ishin tė bazuara mbi kėtė besim. Ajetet kuranore pėrmbajnė informacione, tė cilat ne kemi mundur t'i njohim vetėm disa shekuj mė parė. Pėrderisa Kurani ėshtė fjala e Zotit, ai ka pėrdorur fjalėt mė tė sakta, kur flet pėr pėrshkrimin e universit.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:14

    Kur'an, Surah 56

    81. A, ndaj kėtij ligjėrimi (Kur’ani) ju jeni qė e gėnjeni.
    82. Dhe falėnderimi pėr furnizimin tuaj, ju jeni qė e gėnjeni.
    83. Pėrse, pra kur arrin shpirti nė fyt.
    84. E ju nė atė moment shikoni (se ē’po i ngjet).
    85. E Ne jemi mė afėr te se ju, por ju nuk shihni.
    86. Dhe pėrse, nėse ju nuk jeni pėrgjegjės (pėr vepra),
    87. (Pėrse) Nuk e ktheni atė (shpirtin tė mos dalė).
    88. E nėse ai (i vdekuri) ėshtė prej tė afėrmėve (tė Zotit).
    89. Ai ka (te Zoti) kėnaqėsi, furnizim tė mirė dhe Xhennet tė begatshėm.
    90. Po nė qoftė se ėshtė nga tė djathtėt?
    91. Pra, ty tė qoftė se selam prej tė djathtėve (i thuhet).
    92. E nė qoftė se ėshtė prej gėnjeshtarėve tė humbur,
    93. Mirėseardhja e tyre ėshtė pritje me ujė tė valė.
    94. Dhe djegie nga zjarri i Xhehennemit.
    95. E s’ka dyshim se kjo ėshtė ajo e vėrteta e sigurt.
    96. Pra ti lartėso Zotin tėnd tė madhėruar


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:15

    Nje nder mrekullite e kuranit eshte krijimi zhvillimi i femijes ne miter .
    Qe kur fetusi eshte nje pike gjaku dhe deri ne diten e lindjes dhe adhjes ne ket jete gjitha etapat e zhvillimit te fetusit.
    Kete mrekulli e vereteton shkenca tani gje e cila mund te shihet qarte me kushtet qe afrohen sot .
    Kjo eshte nje mrekulli e qarte shkencore ne kuran te cilen nuk e ndyshon askush.
    Edhe forma e planetit tone eshte e sqaruar dhe argumentuar ne kuran .
    Vete kurani eshte nje mrekulli ne vete e cilesuar dhe e vleresuar ,i cili eshte ruajtur me mbi 1000 vjet i pa ndryshuar.Ai nuk mund te shkruhet as perkthehet ne asnje gjuhe tjeter veq origjinalit.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:16

    adrese interneti per Kur'anin ne gjuhen shqipe eshte kjo www.aicc-ny.org/KURANI/index.html kjo


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 1/6/2007, 08:46

    Mrekullia dhe shpjegimi i Kur`anit ne driten e njohurave te reja Shkencore

    “Edhe nė tokė ka dėshmi pėr ata tė bindurit. Po edhe nė veten tuaj. A nuk jeni kah e shikoni”? (Edh Dharijatė, 20-21)

    Nė Kur’anin Famėmadh ka shumė ajete, qė tregojnė se islami ėshtė fe e vėrtetė, e cila fe ngėrthen tė dhėna tė shumta shkencore. Shkenca bashkėkohore ėshtė fushė e veēantė pėr shpjegimin e tyre. Nga ajetet e pėrmendura mė sipėr, All-llahu i Madhėrishėm tėrheq vėmendjen e njeriut qė t’i vėshtrojė, tė mendojė dhe t’i studiojė tė dhėnat e shumta qė ndodhen nė tokė, por edhe mė tepėr tek vetė njeriu.

    Sot njihen shkencėrisht mbi 1,5 milion lloje kafshėsh dhe mbi 500 mijė lloje bimėsh tė shpėrndara nė sipėrfaqen e Tokės.

    Andaj Kur’ani Famėmadh nxit vazhdimisht njeriun qė tė shfrytėzojė begatinė e mendjes, ngase, sipas tė dhėnave shkencore bashkėkohore, njeriu e shfrytėzon vetėm 10% energjinė e trurit. Pėr ta shfrytėzuar pjesėn tjetėr tė energjisė intelektuale, njeriu duhet ta pėrfshijė e angazhojė edhe pjesėn tjetėr tė trurit tė quajtur nėnvetėdije. Kjo ėshtė njė bankė e vėrtetė dhe nė kasafortėn e vet ruan 90% tė energjisė dhe tė talentit njerėzor. Kjo energji madhėshtore e sistemit nervor qendror mund tė krahasohet me njė bllok akulli qė noton mbi ujė. Pjesa qė shihet ėshtė njė e dhjeta e pjesės qė ėshtė nėn ujė. Apo, siē bėn krahasim njė shkencėtar, nėnvetėdija i pėrngjan njė fshatari qė ecėn nė shkretėtirė. Ai duket i varfėr nga jashtė, por nėn tė ndodhet pasuria e papėrshkruar, ari i zi apo nafta.

    Profesori i mirėnjohur Line thotė: “Zoti ėshtė pa fillim e pa mbarim. Ai i njeh tė gjitha gjėrat dhe mbi tė gjitha ėshtė i Gjithėfuqieshėm. Mua mė paraqitet me veprat e Tij Madhėshtore, tė cilat mė ngashėrojnė, e mė habisin dhe mė bėjnė tė klith: “Ē‘ėshtė kjo fuqi e madhe, ēfarė menēurie dhe diturie, ēfarė krijimi i pėrkryer, tė cilin Zoti e tregon nė veprat e Tij nė mėnyrė tė pėrpiktė, nė baraspeshė tė plotė, e pėrpushmėri tė pėrsosur gjer nė detajet mė tė imėta!

    Me tė vėrtetė shfrytėzimi i gjithėsisė nga njeriu tregon mėshirėn e pafund tė Zotit, qė ēdo gjė ia ka lėnė nė dorė njeriut. Gjithashtu edhe bukuria dhe pėrputhshmėria e papėrshkruar e gjithėsisė dėsh-mojnė pėr menēurinė e pafund tė Krijuesit, ndėrsa mbajtja e ruajtja e gjithėsisė nga shkatėrrimi, vėrtetojnė Madhėrinė dhe Fuqinė e Tij.”

    Kėtė mė sė miri e thekson Kur’ani Famėmadh nė ajetin vijues :

    “Po edhe nė vehten tuaj (keni tė dhėna). A nuk jeni kah e shikoni?” (Edh Dharijatė,21)

    Nė kėtė ajet tė shkurtė tė Kur’anit tė lavdishėm, por shumė tė madh pėr nga kuptimi, All-llahu i Madhėrishėm tėrheq vėmendjen e njeriut pėr tė vėshtruar, gjurmuar dhe zbėrthyer dėshmit e Krijuesit. Pra, sė pari Kur’ani a.sh. na nxit tė vėshtrojmė dėshmit nė Tokė. Nėse nuk mund ta bėjmė kėtė, na drejtohet dhe na kėshillon qė ta vėshtrojmė vetveten.

    Qe disa tė dhėna nga mjekėsia pėr njeriun:

    Zemra jonė ėshtė pompa mė e pėrpikėt nė botė. Pėr ēdo 23 sekonda nėpėr zemėr kalojnė 5 litra gjak. Pėr njė ditė zemra shtie nė qarkullim 19 mijė litra gjak. Pėr 60 vjet qarkullojnė 480 milionė litra gjak. Kjo pompė tejet e pėrsosur me vetėlėvizės speciale peshon mesatarisht 230 gramė te femrat, ndėrsa 280 gramė te meshkujt.

    Gjaku qarkullon nėpėr enėt e gjakut 100 mijė kilometra pėr 23 sekonda. Kjo shpejtėsi e qarkullimit tė gjakut ėshtė 215 herė mė e madhe se shpejtėsia e anijeve nė gjithėsi.

    Kjo mrekulli e Krijuesit tė pėrsosur mund tė shpjegohet nė mėnyrė mė madhėshtore: pėr 11 sekonda, 25 miliardė kamionė mbartės tė ngarkuar me oksigjen dhe materie ushqyese tė domos-doshme (rruzat e kuqe tė gjakut) shkarkojnė barrėn e tyre nėpėr qeliza tė uritura tė kapilarėve tė gjakut.

    Jeta e rruzave tė kuqe zgjat 42 ditė, ndonėse ato me pėrballim mė tė jetojnė deri nė 127 ditė. Kjo do tė thotė se gjaku ynė ripėrtėriet pėr ēdo 2 muaj, gjegjėsisht 200 miliardė rruza tė kuqe tė gjakut lindin dhe vdesin pėr ēdo ditė. Pėr kėtė All-llahu i Madhėrishėm nė ēdo kohė dhe nė ēdo ēdo ēast na drejtohet me pyetje: “A nuk jeni kah e shihni”?

    Gjatė ecurisė sė frymėmarrjes mbushen me oksigjen 400 milionė zgavra nė mushkėritė tona. Sipėrfaqja e zgavrave (kanaleve) ėshtė 150 m².

    Diafragma, muskuli qė ndan zgavrėn e kraharorit nga ajo e barkut, ėshtė organi muskulor mė veprues gjatė jetės sė njeriut. Ky organ nuk pushon asnjėherė. Ky muskul tkurret (kontrahon) 11 mijė herė nė orė, afro 264 mijė herė gjatė ditės apo 670 milionė herė pėr 70 vjet jetė.

    Truri ynė ėshtė kompjuteri mė i pėrsosur nė botė. Ai pėrbėhet prej 100 miliardė qelizash tė pėrhimta, e barabartė me njė fuqi tė mbi 10 mijė programeve komjuterike nė veprim tė pėrhershėm . Sipėrfaqja e kėtyre komjuterėve ėshtė 250 mijė km² (sa gjysma e sipėrfaqes sė Francės). Tė shtojmė edhe diēka: nevojiten pak dashuri dhe intimitet pėr tė lindur krijesėn e re, njeriun. Kėtė nuk mund ta realizojė kurrė asnjė kompjuter.

    Pėr ēdo ditė shkenca zbulon gjėra tė reja te njeriu. P.sh nė kohė tė fundit biologėt e Universitetit tė Miēigenit zbuluan nė lėkurė dhe nė flokė tė njeriut metale, siē janė: argjendi, plumbi, kallaji, zinku, hekuri, bakri dhe alumini.

    Ciklonet dhe anticiklonet rrallėherė kalojnė shpejtėsinė 130 deri 140 km nė orė, kurse shpejtėsia e ajrit qė del prej mushkėrive nėpėr kordhat zanore gjatė teshtitjes arrin shpjetėsinė 390 km nė orė. ēfarė mrekullie e Krijuesit mė tė bukur!

    Nė realitet ne jemi “Qenie elktrike” ngase qė tė 60.00 miliardė qelizat e njeriut shėrbejnė nė saje tė elektricitetit natyrorė tė tyre, qė i dhuroi Mjeshtri mė i pėrsosur, All-llahu i Gjithėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.

    Shkenca e mjekėsisė thotė se ēdo qelizė e trupit tonė ėshtė njė uzinė nė miniaturė, nga brenda e elektrizuar me elektricitet negativ, ndėrsa nga jashtė me elektricitet pozitiv. Nė kėtė sistem gjenial bazohet metabolizmi ynė. Me anė tė elektrokardiogramit (EKG) dhe elektroencefalo-gramit (EEG) ne sot mund ta regjistrojmė elektricitetin qė emiton zemra dhe truri. All-llahu i Madhėrishėm thotė nė Kur’anin fisnik:

    “Po edhe nė veten tuaj keni fakte. Anuk jeni kah e shihni ?” (Edh Dharijat, 21)

    Shumė njerėz e lexojnė kėtė ajet pa u thelluar shumė nė fjalėt kuptimplota qė i pėrmban ai. Duke zbėrthyer me vemendje kėtė ajet dhe duke vėshtruar vetveten, do tė gjejmė shumė shenja dhe dėshmi m’u nė veten tonė.

    Ndodh qė dikush tė thotė : unė jam zotėrues i vetvetes, unė e kontrolloj vetveten dhe bėj ēka mė teket. Por, kjo s’ėshtė e vėrtetė, sepse trupi i njeriut ėshtė pronė e All-llahut tė Plotėfuqishėm. A thua mund ta detyrosh tė pushojė pak zemrėn qė rrah pandėrprerė? Ose, nėse ndalet rastėsisht, e mund ta bėsh tė lėvizė pėrsėri? Si ke guxim tė vėrtetosh se e ke nėn kontroll dhe ia ke nėnshtruar zemrėn vullnetit tėnd. Kur fle, zemra rrah vazhdimisht dhe pa u ndalur.

    Po frymėrrja? A thua ti merr frymė me vullnetin tėnd? Duhet ta dish se frymėrrja ėshtė njė veprim qė kryhet nė mėnyrė instiktive , gjashtėmbėdhjetė herė nė minutė, pa dashjen dhe kėmbėnguljen tėnde. Kur asaj i jepet urdhri hyjnor pėr t’u ndalur, atėherė atė nuk mund ta rikthejė kush pėrsėri.

    Po lukthi dhe gjithė ajo qė ngjet me tė, shqetėsimet dhe kundėrveprimet gjatė tretjes sė ushqimit; po lėngjet qė tajiten nga gjėndrat e shumta endokrine, a thua tė gjitha kėto kryhen sipas vullnetit tėnd? Po zorrėt dhe lėvizja e ushqimit nėpėr to, mėnyra si i thithin materiet e dobishme pėr organizmin dhe zhvillimin e tij dhe si i nxjerrin jashtė materiet e dėmshe. A thua tė gjitha kėto veprime kryhen sipas vullnetit tėnd, apo kryhen pa i hetuar fare?

    Po rruazat e bardha tė gjakut-leukocitet, tė cilat ballafoqohen me mikrobet nė ēastin kur ato hyjnė nė trup?

    Leukocitet sė pari e pėrcaktojnė mėnyrėn se si t’i shkatėrrojnė mikrobet, nė mėnyrė qė palca kurrizore tė nxisin tajimin e materieve tė mjaftueshme tė qėndrueshme pėr t’i mbytur mikrobet.

    A mos jep urdhėr ti pėr kėtė veprim tė brendshėm, i cili i ngjan njė beteje tė vėrtetė vetėmbrojtėse? A mos i pėrcakton ti me mijėra ecuri biokimike qė zhvillohen pėr ēdo sekondė nė trupin tėnd?

    Pra, tė gjitha kėto i nėnshtrohen vullnetit tė Zotit. Ato kryejnė detyrėn e tyre pa u ndalur, kurse ti nuk e heton fare kėtė.

    All-llahu i Madhėrishėm ishte tejet i Mėshir-shėm ndaj nesh kur i krijoi tė gjitha kėto funksione vitale pėr trupin tonė dhe ua nėnshtrojė vetėm vullnetit tė vet, pėrndryshe njeriu as nuk do tė mund tė jetonte, as nuk do tė mund tė punonte e as nuk nuk do tė mund tė kryente detyrėn e tij nė ndėrtimin dhe rregullimin e kėsaj jetese nė gjithėsi.

    Po ē‘do tė ndodhte sikur zemra t’i nėnshtrohej vullnetit tonė? Sigurisht ateherė do tė mbeteshim gjithmonė zgjuar, pėr t’u kujdesur dhe qė zemra jonė do tė rrahtė normalisht.

    Po t’i nėnshtrohej lukthi vullnetit tonė, atėherė do tė na ishin dashur shumė orė qė pas ēdo sasie tė marrur tė ushqimit tė bėhet veprimi i tretjes sė ushqimit. Kurse, apo t’i nėnshtrohej qarkullimi i gjakut vullnetit tonė, truri nuk do tė mund tė vazhdonte kurrėsesi detyrėn e vet nė kėtė jetė, sepse ai ėshtė i zėnė dhe i kapluar me qindra e mijėra shėrbime, tė cilat kryhen nė ēdo minut.

    Tė gjithė kėta shembuj qė morėm mė sipėr njihen nga njerzit dhe kėtė All-llahu i Madhėrishėm e ka bėrė me qėllim qė t’ua tėrheqė vėrejtjen njerėzve se ne nuk kemi qėndrim vetanak dhe se ēdo gjė ėshtė nė njohuritė e All-llahut tė Plotfuqishėm.

    All-llahu i Madhėrishėm na pėrkujton vazhdi-misht nė Kua’anin fisnik:

    “Dhe, a nuk menduan ata me vetėn e

    tyre ...” (Er Rrum, 8)

    Allahu i Madhėrishėm na solli mjaft fakte se edhe lėvizjet tona nuk mund tė bėhen pa fuqinė e tij tė pakufishme. Fjala vjen, nėse dėshiron tė ngritesh nga vendi ku je ulur, sa muskuj duhet t’i vėsh nė lėvizje gjersa tė ngritesh? Ne ngritemi dhe as qė dimė dhe as qė mendojmė se cilėt muskuj i shtimė nė veprim e cilėt jo. Pra, lėvizja e cila kryhet me ndihmėn e muskujve tė trupit tonė nė ēastin e ngritjes ajo nuk kryhet me vullnetin tonė. Vetėm dėshira pėr t’u ngritur ėshtė e jona.

    Pra, tė gjitha lėvizjet trupore dhe tė gjitha ecurit mendore i janė nėnshtruar vullnetit tė Zotit tė Plotfuqishėm.

    Ēdo lėvizje mban nė vete shifrėn hyjnore tė cilėn All-llahu e ka krijuar nė trupin tonė.

    Ta rikujtojmė ajetin e Kur’anit:

    “Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, Krijuesi i ēdo sendi, nuk ka Zot tjetėr pos Tij, e si prapėso-heni”? (Gafir, 62)

    Nėse ne shohim me sy, ne shikojmė me fuqinė e All-llahut, i cili i ka dhuruar syrit fuqinė e tė parit. Nėse ecim, flasim e dėgjojmė, ne po ashtu i kryejmė kėto veprime me fuqinė e All-llahut, i cili u ka dhuruaur kėmbėve, gjuhės e veshėve mundėsinė e levizjes, tė tė folurit dhe tė dėgjuarit.

    Po tė ishin tė gjitha kėto nė aftėsitė tona vetanake atėherė, askush nuk do tė mund tė na merrte aftėsinė e tė parit, tė tė dėgjuarit. Tė lėvizjes apo tė folurit tonė.

    Lexojmė me respekt dhe meditojmė lidhur me ajetin e Kur’anit Famėmadh:

    “Allahu ėshtė Ai qė ju krijoi nė njė gjendje tė dobėt, pastaj pas saj dobėsive ju dha fuqi, e pas fuqisė, dobėsi e pleqėri. Ai krijon ēka tė dojė, Ai ėshtė mė i Dijshmi, mė i Fuqishmi”. (Er Rrum,54)

    A thua cili njeri do ta ta dėshironte pleqėrinė dhe humbjen e gjallėrisė jetėsore?!.

    Allahu i Madhėrishėm nė Kur’anin fisnik thotė :

    “Dhe se Ai bėn pėr tė qeshė dhe pėr tė qarė”. (En Nexhm, 43)


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    triniti
    Admin
    Admin

    Numri i postimeve : 3390
    Vendi : aty ku mbarojne enderrat dhe fillon realiteti
    Puna : realiste :D:D:D
    Loisirs : ca o kjo me, se njef muve kte
    Data e rregjistrimit : 28/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga triniti prej 1/6/2007, 14:35

    Kurani dhe bibla jane shkruajtur nga dora e njeriut...
    cfar na ben te mendojme qe nuk jane thjesht sajime???

    MiLaN
    Anėtar Nderi
    Anėtar Nderi

    Numri i postimeve : 4051
    Data e rregjistrimit : 29/05/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga MiLaN prej 1/6/2007, 19:23

    mendoj se shkenca dhe feja jane te dyja do dalin ne nje pike... me ndryshimin e vetem se feja nuk jep shpjegime kurse shkenca po e verteton nje gje te tille :)

    ebu dherire
    Anetar i sapoardhur
    Anetar i sapoardhur

    Numri i postimeve : 7
    Mosha : 29
    Data e rregjistrimit : 12/06/2007

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga ebu dherire prej 13/6/2007, 22:02

    Ju drejtohem te gjithe atyre qe don ta kuptojne se qka eshte Kurani dhe qka
    ne te vertet eshte feja islame .......?

    Vellezer dhe motra ju te cilet jeni krijesa te Allahut suphan we te ala pa
    mar parasysh qfar feje keni apo qfar race ju lus qe kete ta lexoni me
    vemendje dhe te beni komente ...

    Me tė vėrtetė, sot shkencėtarėt, pėveē nė disa pėrjashtime, janė tė
    frymėzuar me teori materialiste dhe shpesh janė indiferent ose kanė njė
    urrejtje ndaj ēėshtjeve fetare, qė ata konsiderojnė si tė bazuara nė
    legjenda...

    Tė gjitha gjykimet e gabuara qė janė bėrė pėr Islamin nė Perėndim janė
    rezultat e mosnjohjes dhe i njollosjes sistematike.
    duhet kuptuar se pėr formimin e trupave qiellorė dhe pėr formimin e Tokės
    ishin tė nevojshme dy faza, sikurse shpjegohet nė ajetet 9 gjer nė 12 tė
    sures 41.
    9.41 Thuaj: "A ju jeni ata qė nuk i besoni Atij qė e krijoi tokėn pėr dy
    ditė dhe Atij i pėrshkruani shok, e Ai ėshtė Zoti i botėve!
    12.41 Dhe ata i krijoi shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell i
    caktoi atė qė i nevojitej. Qiellin mė tė afėrt (tė Dunjasė) Ne e stolisėm me
    yje ndriēuese dhe e bėmė tė mbrojtur. Ky ėshtė caktim i plotfuqishmit, tė
    dij
    Shkenca ka vėrtetuar gėrshetimin e dy ngjarjeve tė formimit tė njė ylli (siē
    ėshtė Dielli) dhe tė satelitėve tė tij ose njėrit nga satelitėt e tij (siē
    ėshtė Toka). A nuk paraqitet ky gėrshetim edhe nė tekstin kur'anor, siē e
    thamė..

    ja edhe disa mrekulli te Kuranit

    shikojeni kete link dhe lexojeni ajetete kuranit te meposhtme

    foto nga NASA http://www.rrugaexhennetit.faqet.com/

    dhe ja si vertetohet ajo foto ne ajetet kuranore:

    15.16. Ne, nė qiell kemi krijuar galaksione yjesh dhe atė (qiellin) e kemi
    zbukuruar pėr ata qė e shikojnė me vėmendje.
    Sure : Al-Hijr
    37.6. Vėrtetė, Ne kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) me bukurinė
    e yjeve.

    84:16. Betohem nė kuqėrrimin e horizontit pas perėndimit,
    81:15. Betohem fuqimisht nė yjet qė tėrhiqen (ditėn, e ndriēojnė natėn),
    81:16. Qė udhėtojnė e fshihen (si dreri nė strofkė),

    Keto argumente pi perfundoje me kete ajet te kuranit

    Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė
    ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e
    lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe
    pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė
    nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka
    mend ka argumente.

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Faqe te ndyshme ne net per kuran

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 15/6/2007, 15:35

    ketu keni nje lidhje ku ju mund te gjeni Kuranin ne gjuhen shqipe
    Shiko ketu


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    **GISHTEZA**
    Founder & Administratore

    Numri i postimeve : 3718
    Vendi : andej ,kendej
    Data e rregjistrimit : 27/05/2007

    default Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga **GISHTEZA** prej 9/9/2007, 20:48

    Njė musliman i vjetėr amerikan jetonte nė njė fermė me njė nip tė tij, i cili ishte i ri. Ēdo mėngjes i riu e gjente gjyshin duke lexuar Kur’an nė tavolinėn e tyre nė kuzhinė. Ai dėshironte tė bėhej sikurse gjyshi, andaj e imitonte atė aq shumė sa kishte mundėsi. Nė njė mėngjes, i riu mori guxim ta pyeste gjyshin pėr shkakun e leximit Kur’an nė gjuhėn arabe, ngase ai nė vetvete nuk e dinte shkakun se pse lexohej nė atė gjuhė dhe nuk kuptohej asgjė, e i tha: “O gjysh! Po mundohem ta lexoj Kur’anin njėsoj si ti, por nuk po e kuptoj dhe shumė pak po e mbaj mend, madje atė qė po e mbaj nė mend, pasi po e mbylli po e harroj. Ēfarė, nė tė vėrtetė, pėrmban tė lexuarit e Kur’anit?”. Gjyshi, qetėsisht e la thėngillin qė ishte duke e futur nė stufė dhe i tha: “Merre kėtė shportė me thėngjill, derdhe diku afėr lumit dhe sjelle tė mbushur me ujė!”. Djaloshi veproi ashtu si i tha plaku, mirėpo ujin qė e kishte mbushur, ishte derdhur pėrmes vrimave tė shportės para se tė arrijė nė shtėpi. Gjyshi kur e pa ashtu, buzėqeshi dhe e porositi tė nxitojė mė tepėr herėn tjetėr. Djaloshi pėrsėri e mori shportėn, shkoi e e mbushi, e kėsaj here duke u kthyer, vrapoi mė shpejt, mirėpo pėrsėri nė shportė nuk kishte mbetur ujė. Kur arriti nė shtėpi i tha: “O gjysh! Nuk po mundem. “A nuk po mundesh a?” – i tha plaku – “Shikoje shportėn!”. Djaloshi nė atė rast e vėrejti se shporta nuk ishte sikur qysh e mori nė herėn e parė. Ajo, pra, tani ishte pastruar brenda e edhe jashtė... “O biri im! Kėshtu ndodh edhe nga leximi i Kur’anit. Ndoshta mundet mos ta kuptosh e mos ta mbash nė mend, mirėpo e kėtillė ėshtė puna e All-llahut kundrejt jetės sonė, pra, kėshtu Ai na pastron, pa e vėrejtur ne!”.


    _________________
    █║▌│█│║▌║││█║▌║█
    E   S.H.T.R.E.J.N.T.Ė

    █║▌│█│║▌║││█║▌│║║█║│█
    N.U.K    B.L.I.H.E.M     D.O.T

    Sponsored content

    default Re: Arsyeja pse duhet ta lexojm Kuranin

    Mesazh nga Sponsored content Today at 16:33


      Ora ėshtė 10/12/2016, 16:33